Maža to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo aplinka pastarosiomis dienomis akcentuoja „vykdomą genocidą“. Šią informaciją Vakarų šalių atstovai jau pavadino galimu pretekstu Rusijos puolimui Ukrainoje.
Nepripažintų ir Kremliaus kontroliuojamų respublikų atstovai tvirtina, kad per parą fronto linijos ugnies nutraukimo susitarimas iš Ukrainos pusės buvo pažeistas 5 kartus (kituose šaltiniuose rašoma, kad keturis) – viso buvo paleisti 42 sviediniai, praneša „Politnavigator“.
„Tylos režimas kontaktinėje linijoje buvo suplėšytas į gabalus“, – savo tinklaraštyje komentuoja LLR užsienio reikalų ministro patarėjas Rodionas Mirošnikas.
Ukrainos gynybos ministerija tuo metu praneša, kad Rusijos kontroliuojamos pajėgos ugnies nutraukimo susitarimą per paskutinę parą pažeidė 8 kartus, iš jų 2 kartu – Minsko susitarime uždrausta ginkluote.
Nepripažintos „Donecko Liaudies Respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas vasario 17-ąją tvirtino, kad situacija jam primena „tylą prieš audrą“. Jo teigimu, Ukraina yra sukaupusi pasienyje rekordines pajėgas ir gali bet kada užpulti. Tačiau tuo pat metu ir „pabijos“ pulti, nes nenorės konflikto su Rusija.
Genocido klausimas – pretekstas invazijai
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kijevas vykdo „genocidą“ Donbase. Be to, Rusijos Dūmos nariai taip pat savo dokumente, kuriuo yra siekiama pripažinti okupuotas Ukrainos teritorijas nepriklausomomis, akcentuojamas „ten vykdoma genocido politika“.
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad Maskva skelbia tokius pareiškimus, kad įgytų dingstį užpulti Ukrainą.
„Pastarosiomis savaitėmis matėme, kaip Rusijos pareigūnai ir Rusijos žiniasklaida skelbia straipsnius spaudoje, kurie galėtų būti panaudoti kaip pretekstas invazijai“, – sakė N. Price'as žurnalistams.
Tarp tų pareiškimų, pasklidusių socialiniuose tinkluose, yra kaltinimai dėl genocido, masinių kapaviečių ir tariamo Ukrainos vyriausybės pasirengimo panaudoti cheminį ginklą prieš žmones Donbase.
„Šiuose kaltinimuose nėra nė lašo tiesos“, – sakė Valstybės departamento atstovas.
„Tai melagingi naratyvai, kuriuos plėtoja Rusija, kad galėtų panaudoti tai kaip pretekstą imtis karinių veiksmų prieš Ukrainą“, – kalbėjo jis.
N. Price'as priminė, kad prieš 2014 metų įsiveržimą į Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį Rusija tvirtino, kad Kijevo vyriausybė persekioja ten gyvenančius rusakalbius.
Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki taip pat atmetė tokius kaltinimus, pavadinusi juos bandymu sufabrikuoti pretekstą invazijai.
„Manome, kad puolimas gali būti surengtas bet kurią dieną ir jis gali įvykti sufabrikuota dingstimi“, – sakė ji, turėdama galvoje „suklastotus vaizdo įrašus, melagingus kaltinimus dėl cheminių ginklų ar tariamas atakas prieš rusų karius, kurių iš tiesų nebuvo“.
Kariuomenės atitraukimo kol kas nematyti
Primename, kad Rusija prie sienos su Ukraina laiko šimtatūkstantinę kariuomenę ir šiuo metu vykdo neplanuotas ir su kaimynine šalimi nederintas karines pratybas. Savaitės pradžioje paskelbus apie kariuomenės dalinių atitraukimą į nuolatines jų buvimo vietas Rusija vietoje to papildomai pasiuntė dar apie 7 tūkst. karių, dalis kurių į pasienį atvyko trečiadienį, pareiškė Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas.
Jis Maskvos pareiškimą apie Ukrainos pasienyje sutelktų pajėgų atitraukimą pavadino „melu“.
Pareigūnas taip pat pakartojo, kad Rusija gali sufabrikuoti „melagingą“ pretekstą ir „bet kurią akimirką“ įsiveržti į Ukrainą.
Jis pridūrė, kad nors Maskva sako norinti rasti diplomatinį krizės sprendinį, jos veiksmai rodo priešingai.
