Praėjusių metų pradžioje vyravęs „idealus scenarijus“ numatė, kad valstybės „kaip nors išlaukia“ iki masinės vakcinacijos, o tuomet COVID-19 pamažu atsitraukia, kartkartėmis sugrįžtant, tačiau nebe tokiu mastu ir nesukeliant tiek mirčių.
Mokslininkai: būtina imtis priemonių prieš pavojingas atmainas
Nuo tol atsirado vienas svarbus daugelio ekspertų prognozes keičiantis faktorius – naujosios SARS-CoV-2 atmainos. Grupė mokslininkų „The Conversation“ publikavo perspėjimą, kad „žaidimo taisyklės“ yra pasikeitusios ir virusui sustabdyti senųjų planų gali neužtekti.
Įvairių šalių ekspertai pažymi paprastą taisyklę – niekas iš tiesų nebus saugus nuo COVID-19 tol, kol visi nebus saugūs. Ekspertų jau seniai akcentuojama skiepų nuo koronaviruso paskirstymo problema nėra vien ekonominis ar politinis klausimas. Tose šalyse, kur bus vėluojama su vakcinacija, gali susiformuoti ne tik jau dabar žinomų atmainų židiniai, bet ir naujos COVID-19 atmainos.
Jeigu tos atmainos taps atsparios dabar galiojančioms vakcinoms, tai patekus į ribojimus nutraukiančias šalis, net nepaisant įgyto teorinio masinio imuniteto nuo dabartinio koronaviruso, faktiškai reikštų naują ligos protrūkį ir naujus ribojimus.
Maža to, daugelis pasaulio valstybių neturi tinkamų techninių galimybių, kad sektų dabartinius koronaviruso genomo pokyčius. Tai reiškia, kad situacija gali būti daug sudėtingesnė jau šiuo metu.
„Lancet COVID-19 komisijos darbo grupė“ viešai ragina imtis skubių veiksmų prieš naująsias atmainas. Pasak ekspertų, naujosios atmainos reiškia, kad mes nebegalime pasitikėti vien vakcinomis, tačiau privalome išsaugoti stiprias viešosios sveikatos priemones tam, kad būtų sumažinta šių atmainų keliama rizika. Tuo pat metu būtina paspartinti vakcinavimo programą visose pasaulio šalyse.
Kokios yra nerimą keliančios atmainos?
Genetinės SARS-CoV-2 atmainos yra aptinkamos nuolat, tačiau kai kurios iš jų yra vadinamomis „nerimą keliančiomis“, nes gali vėl susargdinti jau anksčiau sirgusį koronavirusu ar jau vakcinuotą žmogų, gali lengviau persiduoti arba sukelti sunkesnes pasekmes.
Šiuo metu yra mažiausiai trys tyrimais patvirtintos SARS-CoV-2 atmainos, kurios kelia nerimą:
Pietų Afrikos atmaina B.1.351, pirmą sykį aptikta 2020-ųjų gruodį.
Kento atmaina B.1.1.7, pirmą sykį aptikta Didžiojoje Britanijoje 2020-ųjų gruodį.
Japonijos atmaina P.1, pirmą sykį nustatyta tarp iš Brazilijos atvykusių keleivių 2021-ųjų sausį.
Panašios mutacijos kyla įvairiose šalyse vienu metu, o tai reiškia, kad net griežta sienos kontrolė ar aukštas vakcinacijos lygis nebūtinai apsaugos valstybes nuo „naminių koronaviruso atmainų“, įskaitant ir tokias, kurio keltų grėsmę.
Kovo 6-ąją Indonezija paskelbė apie užfiksuotą vietinės atmainos atvejį šalyje. Sveikatos apsaugos atstovų teigimu, ši atmaina kol kas nėra išplitusi, tačiau ji pasižymi tomis pačiomis mutacijomis, kaip ir Brazilijos ar Pietų Afrikos.
Pietų Afrikos atveju ankstesnis persirgimas SARS-CoV-2 užtikrina tik dalinę apsaugą nuo B.1.351 atmainos, ir yra apie 50 proc. lengviau plintantis už ankstesnes atmainas. 2021-ųjų kovą B.1.351 atmaina buvo aptikta mažiausiai 48 pasaulio šalyse, įskaitant ir Lietuvą, nors čia labai plačiai kol kas neišplito.
Kol kas nėra aiškus ir šių naujų atmainų poveikis vakcinoms. Didžiojoje Britanijoje buvo nustatyta, kad tiek „Pfizer“, tiek ir „AstraZeneca“ vakcinos suteikia stiprią apsaugą nuo sunkių ligos atvejų ir sumažina tikimybę patekti į ligoninę užsikrėtus B.1.1.7 (Kento) atmaina, rašoma „The Guardian“.
Tačiau jau yra žinoma, kad „AstraZeneca“ efektyvumas sumažėja pasitaikius Pietų Afrikos atmainai esant lengvai ar vidutinei ligos eigai. Mokslininkai kol kas neturi duomenų apie sunkius ligos atvejus.
Priemonės koronaviruso mutacijoms stabdyti
Mokslininkai perspėja, kad norint išvengti viruso mutacijų, išlaikyti ribojimo priemones yra būtina. Kiekvieną sykį, kuomet virusas yra perduodamas kitam asmeniui, atsiranda mutacijos tikimybė. Kai kurios iš tokių mutacijų, kaip jau parodė praktika, sumažina vakcinų efektyvumą.
„Visuomenės sveikatos apsaugos lyderiai turėtų sutelkti dėmesį į pastangas, kurios maksimaliai slopina virusinių infekcijų skaičių ir taip padeda užkirsti kelią mutacijoms, kurios gali tapti naujais nerimą keliančiais variantais.Tam pasiekti nepakaks vien greito vakcinavimo; gyvybiškai svarbios ir tolesnės visuomenės sveikatos priemonės, tokios kaip veido kaukės ir fizinis atsiribojimas. Vidaus patalpų vėdinimas yra svarbus – kai ką kontroliuoja žmonės, o kai kur reikės pritaikymų pastatuose“, – tvirtinama bendrame Didžiosios Britanijos, Australijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių mokslininkų pranešime.
Mokslininkų teigimu, norint išvengti naujų „lokdaunų“ ar ligos protrūkių, būtina imtis ne tik socialinio atstumo laikymosi ar dvigubų kaukių dėvėjimo, intensyvaus testavimo, židinių aptikimo, izoliavimo priemonių, bet ir tolygaus vakcinavimo visame pasaulyje.
