• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Keleivinis TUI lėktuvasBoeing 737-800“ su 163 keleiviais ir devyniais įgulos nariais kovo 4 d. šiaip ne taip pakilo nuo žemės likus vos 260 metrų iki tako pabaigos. Dėl programinės įrangos gedimo lėktuvas pakilo naudodamas per mažai galios, skelbia portalas „Daily Mail“.

Keleivinis TUI lėktuvasBoeing 737-800“ su 163 keleiviais ir devyniais įgulos nariais kovo 4 d. šiaip ne taip pakilo nuo žemės likus vos 260 metrų iki tako pabaigos. Dėl programinės įrangos gedimo lėktuvas pakilo naudodamas per mažai galios, skelbia portalas „Daily Mail“.

REKLAMA

Orlaivis, kurio maršrutas vedė į Gran Kanariją, kilo iš Bristolio oro uosto (Jungtinė Karalystė) 1,93 kilometro ilgio 9-ojo kilimo ir tūpimo tako, tačiau jam labai sunkiai sekėsi pakilti. 15 metų senumo lėktuvas pakilo į 3 metrų aukštį, likus vos 260 metrų iki kilimo ir tūpimo tako pabaigos. Tada jis praskrido virš netoliese esančio A38 kelio mažiau nei 30 metrų aukštyje.

Kai orlaivio ratai pagaliau atsiplėšė nuo žemės, jo greitis nebuvo pakankamai didelis, o tai reiškia, kad pakilimo takas būtų baigęsis mažiau nei po trijų sekundžių. 

REKLAMA
REKLAMA

Transporto departamento Orlaivių avarijų tyrimo skyrius tiria incidentą, kurį apibūdina kaip „rimtą“. Jie paskelbė specialų įspėjimą oro transporto bendrovėms, naudojančioms naujos kartos „Boeing 737-800“ serijos lėktuvus, apie programinės įrangos problemą, dėl kurios kilo pavojus skrydžio saugai.

REKLAMA

Apie gedimą žinojo dar prieš skrydį

Ataskaitoje teigiama, kad „Boeing“ žinojo apie programinės įrangos gedimą dar prieš incidentą, dėl kurio orlaivis sunkiai pakilo į orą. 

AAIB ataskaitoje teigiama: „Lėktuvas „Boeing 737-800“ baigė kilimą nuo Bristolio oro uosto 09 kilimo ir tūpimo tako su nepakankama traukos jėga, kad atitiktų reglamentuotus parametrus“.

Aviacijos ekspertai pripažįsta, kad orlaiviai, kylantys su nepakankama trauka, gali užstrigti ir tiesiog nukristi ant žemės. 

REKLAMA
REKLAMA

Ataskaitoje teigiama, kad orlaivio automatinė droselio sistema išsijungė, kai įgula pasirinko kilimo režimą. Vietoj reikalaujamos 92,8 proc. traukos, reikalingos saugiam pakilimui, orlaivis leidosi kilimo ir tūpimo taku naudodamas tik 84,5 proc. traukos.

Nė vienas iš pilotų nepastebėjo, kad saugiam pakilimui reikiamos galios trūksta.

Sistema išsijungė net du kartus

Peržiūrėjus skrydžio metu kilusias problemas, nustatyta 11 klaidų – daugelis jų buvo susijusios su orlaivio automatinio droselio sistema.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Duomenys parodė, kad sistema, skirta sumažinti skrydžio įgulos darbo krūvį, skrydžio metu išsijungė du kartus. 

AAIB surinkti skrydžio ir kitų pakilimų iš Bristolio oro uosto duomenys parodė, kad lėktuvas įsibėgėjo gerokai lėčiau nei 99,7 proc. kitų to paties modelio orlaivių, kylančių iš to paties oro uosto.

AAIB teigimu, „Boeing 737-800“ automatinio reguliavimo sistema gali kontroliuoti trauką nuo pakilimo iki nusileidimo.

Tyrėjai pasiteiravo „Boeing“ apie jų automatinio droselio sistemą ir pripažino, kad jiems žinoma apie „ilgą trukdžių atsijungimų įjungiant kilimo režimą istoriją“.

REKLAMA

Tačiau, ištyrus šiuos atsijungimus, „paprastai vėliau atlikus sistemos funkcionalumo patikrinimus gedimų nenustatoma“.

Iš juodosios dėžės gavo svarbius duomenis

„Boeing“ teigė, kad ankstesnės sistemos versijos gali atsijungti, kai skrydžio įgula, vykdydama įprastą kilimo procedūrą, paspaudžia mygtuką.

Remiantis AAIB ataskaita: „Gamintojas rekomenduoja visiems 737NG naudotojams, kurie susiduria su šiais atsijungimais, savo orlaiviuose įdiegti naujesnio modelio ASM (automatinio droselio servo variklį) ir susijusią skrydžio valdymo kompiuterio programinę įrangą“.

REKLAMA

AAIB ataskaitoje teigiama, kad lėktuvo pilotų kabinos diktofonas išsaugojo tik paskutines dvi skrydžio valandas, todėl abiejų pilotų pokalbių įrašai buvo ištrinti ir perrašyti iki jiems atvykstant į Las Palmaso oro uostą.

Tačiau tyrėjams pavyko ištraukti skrydžio duomenų įrašymo įrenginį – juodąją dėžę, iš kurios jie gavo svarbius orlaivio eksploatacinius duomenis.

„Boeing“ incidentų padažnėjo

Šis incidentas yra naujausias iš virtinės nerimą keliančių saugos problemų, su kuriomis susidūrė „Boeing“ orlaiviai per pastarąjį dešimtmetį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Federaliniai prokurorai svarsto galimybę patraukti gamintoją baudžiamojon atsakomybėn dėl teiginių, kad jis pažeidė susitarimą, kuris leido bendrovei išvengti baudžiamojo persekiojimo po dviejų mirtinų lėktuvų „737 Max“ avarijų prieš daugiau nei penkerius metus.

Praėjusį mėnesį JAV teisingumo departamentas pranešė federaliniam teisėjui apie galimą pažeidimą. 

Dabar Teisingumo departamentas (DOJ) turi nuspręsti, ar pateikti kaltinimus „Boeing“. Prokurorai praneš teismui, kaip jie ketina elgtis toliau, teigė departamentas.

REKLAMA

Stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės

2018 m. Indonezijoje ir 2019 m. Etiopijoje sudužus naujiems lėktuvams „737 Max“, žuvo 346 žmonės.

2021 m. sausį „Boeing“ pasiekė 1,97 mlrd. svarų sterlingų vertės susitarimą su Teisingumo departamentu, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės dėl vienintelio kaltinimo sukčiavimu – lėktuvą patvirtinusių federalinių reguliavimo institucijų klaidinimo. Dėl apgaulės „Boeing“ kaltino du palyginti žemo lygio darbuotojus.

REKLAMA

Praėjusį mėnesį Teksaso federaliniam teismui pateiktame laiške Teisingumo departamento Baudžiamojo departamento sukčiavimo skyriaus vadovas Glennas Leonas teigė, kad „Boeing“ pažeidė susitarimo sąlygas, nes neatliko pažadėtų pakeitimų, kad nustatytų federalinių kovos su sukčiavimu įstatymų pažeidimus ir užkirstų jiems kelią.

Šis sprendimas reiškia, kad „Boeing“ gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn „už bet kokį federalinį baudžiamąjį pažeidimą, apie kurį Jungtinės Valstijos žino“, įskaitant kaltinimą sukčiavimu, kurio bendrovė tikėjosi išvengti susitarimu, teigė Teisingumo departamentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau neaišku, ar vyriausybė patrauks „Boeing“ baudžiamojon atsakomybėn.

„Vyriausybė sprendžia, kaip toliau elgsis šiuo klausimu“, – teigiama Teisingumo departamento pranešime teismui.

Boeing turės iki birželio 13 d. atsakyti į vyriausybės kaltinimus, o departamentas teigė, kad svarstys bendrovės paaiškinimą „spręsdamas, ar vykdyti baudžiamąją atsakomybę“.

Arlingtone (Virdžinijos valstija) įsikūrusi „Boeing Co“ užginčijo Teisingumo departamento išvadą.

REKLAMA

„Manome, kad laikėmės šio susitarimo sąlygų, ir laukiame galimybės atsakyti departamentui šiuo klausimu, – sakoma „Boeing“ atstovo pareiškime. – Tai darydami bendradarbiausime su departamentu itin skaidriai, kaip ir visą susitarimo galiojimo laikotarpį, taip pat ir atsakydami į jo klausimus po oro bendrovės „Alaska Airlines 1282“ avarijos.

Susitiko su nukentėjusiųjų šeimomis

Po sausio mėnesį įvykusio „Alaska Airlines“ skrydžio, kai iš lėktuvo „737 Max“ iškrito durys ir reaktyvinio lainerio šone liko skylė, „Boeing“ vėl buvo kruopščiai tikrinama.

REKLAMA

Prokurorai teigė, kad gegužės 31 d. susitiko su per dvi „Max“ lėktuvų katastrofas žuvusių keleivių šeimomis. Po panašaus susitikimo praėjusį mėnesį šeimos nariai buvo pikti ir nusivylę.

Antrosios katastrofos keleivių šeimoms atstovaujantis advokatas Paulas Cassellis sakė, kad Teisingumo departamento sprendimas, jog „Boeing“ pažeidė susitarimo sąlygas, yra „pirmas teigiamas žingsnis, o šeimoms – ilgai lauktas“.

Atlikus avarijų tyrimus paaiškėjo, kad „Boeing“ į „Max“ lėktuvą įdiegė skrydžio kontrolės sistemą, apie tai nepranešusi nei pilotams, nei oro transporto bendrovėms. „Boeing“ sumenkino šios sistemos svarbą, o po antrosios avarijos jos neperžiūrėjo iki pat antrosios avarijos.

REKLAMA
REKLAMA

Numatytos didžiulės baudos

Po slaptų derybų vyriausybė sutiko nekelti „Boeing“ baudžiamosios bylos dėl kaltinimo apgaudinėjus Jungtines Valstijas ir klaidinus reguliavimo institucijas dėl skrydžių sistemos.

Susitarime numatyta 192,4 mln. svarų sterlingų (226,1 mln. eurų) bauda, 395 mln. svarų sterlingų (464,2 mln. eurų) fondas kompensacijoms nukentėjusiesiems ir beveik 1,4 mlrd. svarų sterlingų (1,6 mlrd. eurų) oro transporto bendrovėms, kurių „Max“ lėktuvai beveik dvejus metus buvo sustabdyti.

Po avarijų Indonezijoje ir Etiopijoje „Boeing“ susidūrė su civiliniais ieškiniais, Kongreso tyrimais ir didžiule žala savo verslui.

Šį mėnesį kadenciją baigiantis gamintojo generalinis direktorius Dave‘as Calhounas duos parodymus JAV Senato komisijai, kad atsakytų į klausimus apie saugos ir gamybos problemas orlaivių gamykloje.

Lėktuvuose – saugos problemos

Birželio 18 d. pasirodymas Senato Nuolatiniame tyrimų pakomitetyje įvyks po balandžio mėnesį vykusio klausymo, kuriame keturi informatoriai teigė, kad gaminant tris iš keturių šiuo metu „Boeing“ gaminamų komercinių lėktuvų – „737 MAX“, „787 Dreamliner“ ir „777“ – kilo saugos problemų.

„Laukiu D. Calhouno parodymų, kurie yra būtinas žingsnis siekiant iš esmės pašalinti „Boeing“ nesėkmes, susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą ir atkurti pagrindinį bendrovės vaidmenį Amerikos ekonomikoje ir nacionalinėje gynyboje“, – sakė pakomitečiui pirmininkaujantis senatorius demokratas Richardas Blumenthalis.

„TUI“ atstovas spaudai „MailOnline“ sakė: „Glaudžiai bendradarbiavome su valdžios institucijomis, kad pateiktume visą turimą informaciją. AAIB rekomendacijos ir patirtis, įgyta po šio pakilimo, padės visam aviacijos sektoriui ir kitoms oro transporto bendrovėms. Mūsų keleivių ir įgulos saugumas visada yra mūsų didžiausias prioritetas“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų