Įvyko ir daugiau smulkesnių incidentų, pavyzdžiui, kai kylant lėktuvui nuo jo nukrito 200 kilogramų sveriantis ratas ir sutraiškė ant žemės stovėjusias transporto priemones. Kito lėktuvo variklis užsidegė. Į oro uostą atskridusiam lėktuvui buvo aptikta trūkstama plokštė. Visi šie incidentai socialiniuose tinkluose sulaukė itin didelio dėmesio.
Tačiau atsakyti į klausimą, ar vis dar saugu skraidyti, nėra taip paprasta. Greitas atsakymas yra toks: skristi yra saugu – saugiau už daugelį kelionių rūšių – ir kur kas saugiau nei važiuoti automobiliu, kuriuo dauguma žmonių kasdien važiuoja nė nesusimąstydami, skelbia CNN.
„Kai atvykstate į oro uostą ir įlipate į lėktuvą, tai yra saugiausia kelionės dalis, – sakė Anthony‘is Brickhouse‘as, avarijų tyrėjas ir Embry-Riddle aeronautikos universiteto aviacijos saugos profesorius. – Važiuojant į oro uostą rizika buvo didesnė“.
Tačiau galima džiaugtis, jog Amerikos aviacijos pramonė išlaikė beveik nepriekaištingą saugos rekordą.
15 beveik tobulų metų
Nuo 2009 m. sausio mėnesio, kai Bafalo mieste Niujorko valstijoje sudužo regioninis lėktuvas ir žuvo 49 juo skridę žmonės ir vienas, buvęs ant žemės, per reguliariųjų komercinių skrydžių avarijas Jungtinėse Valstijose žuvo tik penki kiti žmonės:
- Trys keleiviai žuvo 2013 m., kai oro bendrovės „Asiana Airlines“ lėktuvas subyrėjo netoli pakilimo tako San Franciske.
- 2018 m. „Southwest“ skrydžio keleivė žuvo, kai nulūžo variklio dangtis ir išdaužė langą šalia vietos, kur ji sėdėjo.
- 2019 m. žuvo keleivė, kai nedidelis lėktuvas nuslydo nuo kilimo ir tūpimo tako Aliaskos kaime.
Palyginimui, 2003–2022 m., t. y. paskutiniaisiais metais, kurių duomenys apie eismo įvykiuose žuvusius asmenis yra išsamūs, Amerikos keliuose ir greitkeliuose per dieną vidutiniškai žūdavo daugiau nei 100 žmonių. Tai reiškia, kad per valandą keliuose ir greitkeliuose vidutiniškai žūdavo beveik tiek pat žmonių, kiek per 15 metų žuvo JAV komercinės aviacijos avarijose.
Tačiau kitos skraidymo formos nėra tokios saugios.
Nuo 2009 m. beveik 300 žmonių žuvo keliaudami pagal užsakymą teikiamomis oro susisiekimo paslaugomis, pavyzdžiui, privačiais lėktuvais. Beveik 5,5 tūkst. žmonių žuvo skrisdami bendrosios aviacijos lėktuvais, kurie paprastai yra maži lėktuvai, dažnai valdomi pilotų mėgėjų.
Kitas saugiausias transporto būdas – geležinkeliais
Nors komercinė aviacija yra saugiausias iš visų kelionių būdų, geležinkeliai yra antra saugiausia kelionių forma.
Nuo 2009 m. iki praėjusių metų geležinkeliuose žuvo 71 keleivis priemiestiniuose traukiniuose ir „Amtrak“ traukiniuose. Tačiau keleiviniai traukiniai nuvažiavo daug mažiau kilometrų nei lėktuvai ar motorinės transporto priemonės.
Jei atsižvelgsime į tai, kad lėktuvai nukeliauja daug daugiau kilometrų, akivaizdu, kad keliauti žeme yra daug pavojingiau nei skristi JAV komercinėmis oro linijomis.
„Skraidyti yra velniškai saugu“
Edas Piersonas, Aviacijos saugumo fondo direktorius ir griežtas „Boeing“ kritikas, sakė, kad jis žino statistiką, tačiau dėl susirūpinimo dėl kokybės kontrolės, kurią vykdo sukrėstas orlaivių gamintojas, jis vis tiek atsisakytų skraidyti „Boeing 737 Max“ arba neleistų, kad tai darytų jo šeimos narys. Jis net yra išlipęs iš šio orlaivio prieš pat išskrendant, kai nustebo sužinojęs, kad skrydis bus vykdomas būtent šio modelio lėktuvu.
Vis dėlto E. Piersonas teigė, kad yra pasirengęs skristi daugeliu lėktuvų, net ir senesniais „Boeing“ modeliais.
„Išbraukus „Boeing 737 Max“ iš šios lygties, įrodyta, kad skraidyti yra velniškai saugu“, – sakė jis.
Vos pavyko išvengti nelaimės
Deja, pastarųjų metų įvykiai verčia suabejoti saugumu ateityje.
Nacionalinės transporto saugos valdybos duomenimis, „Alaska Air“ lėktuvas, kuriame skrydžio metu 4877 metrų aukštyje iškrito durys, daugiau kaip du mėnesius skraidė be keturių varžtų, reikalingų durims išlaikyti.
Iki šio incidento orlaivis atliko 153 skrydžius, 22 iš šių skrydžių buvo tarp Havajų ir žemyninės dalies.
Jei durys būtų iškritusios įprastame 10,7 kilometrų aukštyje arba už kelių valandų nuo artimiausio oro uosto virš atviro Ramiojo vandenyno, arba jei durys būtų atsitrenkusios į lėktuvo uodegą, tikėtina, kad būtų žuvę visi 177 lėktuve buvę žmonės.
Ir tai dar ne didžiausias lūžis. Prieš metus diskusijose apie skrydžių saugą daugiausia dėmesio buvo skiriama ne „Boeing“ lėktuvams. Buvo kalbama apie virtinę vos neįvykusių avarijų šalies oro uostų kilimo ir tūpimo takuose, kai buvo pranešama apie vieną incidentą po kito. Ne kartą buvo vos per plauką išvengta susidūrimų.
Avarijos grėsė ir lėktuvams ant žemės
2023 m. vasario 4 d. „FedEx“ lėktuvas priartėjo prie kilimo ir tūpimo tako per 46 metrus, kol jo pilotai suprato, kad tuo pačiu kilimo ir tūpimo taku kyla „Southwest“ lėktuvas. Tai buvo vienas iš penkių tokių incidentų, kai vos pavyko išvengti avarijos vos per septynias praėjusių metų pradžios savaites.
Ir nė vienas iš šių įvykių nebuvo toks potencialiai rimtas kaip kitas incidentas 2017 m. liepą. Tada „Air Canada“ lėktuvas, pilotuojamas daugiau kaip 19 valandų nemiegojusio kapitono, vos nenusileido ant San Francisko tarptautinio oro uosto nusileidimo tako, kur pakilimo laukė trys plataus korpuso lėktuvai su keleiviais.
Vėliau Nacionalinė transporto saugos valdyba (NTSB) nustatė, kad „Air Canada“ lėktuvas prieš pakildamas vėl priartėjo prie žemės per 30 metrų ir nesusisiekė su nė vienu ant žemės buvusiu keleiviniu lėktuvu. NTSB teigė, kad daugiau nei 1 tūkst. žmonių, skridusių keturiais lėktuvais, galėjo žūti, jei avarijos nebūtų pavykę išvengti paskutinę akimirką.
„Tai būtų buvusi didžiausia katastrofa aviacijos istorijoje, – sakė avarijų tyrėjas A. Brickhouse‘as. – Pilotai, skrydžių vadovai, mechanikai – visi jie yra žmonės, o žmonės daro klaidas. Mes stengėmės sukurti tokią sistemą, kad, padarius klaidų, galėtume iš jų išsikapstyti ir tai netaptų tragedija“.
Tačiau „Boeing“ kritikas E. Piersonas sakė, kad sistema patiria precedento neturintį stresą, todėl reguliavimo institucijos, oro linijų bendrovės ir orlaivių gamintojai, tokie kaip „Boeing“, turi imtis pokyčių.
„Manau, kad sistema patiria didžiulę įtampą, – sakė jis. – Trūksta darbuotojų, oro eismo valdymo srityje, trūksta pilotų, techninės priežiūros personalo, gamybos personalo“.
Per didelis pasitikėjimas savimi?
Labiausiai E. Piersonui nerimą kelia požiūris, kad akivaizdus Amerikos aviacijos sistemos saugumas reiškia, jog nieko nereikia tobulinti.
„Jaučiamas perdėtas pasitikėjimas savimi, – sakė jis. – Aukso standartas tirpsta, nes mes ir toliau stengiamės viską sumenkinti ir kalbėti apie tai, kokia saugi yra sistema. Tai nėra tinkamas mąstymas. Tai mąstysena, dėl kurios žūsta žmonės“.
A. Brickhouse‘as mano, kad dabar naudojami lėktuvai yra saugūs. Jis sakė, kad „Alaska Air“ incidento drama atkreipė dėmesį į daugybę kitų įvykių, kurie patys savaime nekelia rimtos grėsmės, net jei jie neturėjo įvykti.
„Aviacijoje nuolat turime saugos įvykių. Tai nėra kaltinimas aviacijos pramonei, – sakė jis. – Tačiau po „Alaska Air“ įvykio tai tapo sniego gniūžte ir visi tapo itin jautrūs“.
Nepaisant pasitikėjimo sistemos saugumu, A. Brickhouse‘as sakė, kad suprastų kiekvieną, kuris dabar bijo skristi arba nori išvengti tokio lėktuvo kaip „Boeing 737 Max“.
Visgi, vyras ir pats yra susirūpinęs dėl vos išvengtų avarijų skaičius šalies oro uostuose.
„Netikiu sėkme, bet mums pasisekė, kad šie incidentai nevirto katastrofomis, – sakė jis. – Kai pastebima nuolatinė tendencija, reikia sutelkti dėmesį į jos ištaisymą“.
