Po to, kai Rusijoje buvo įvesta karo meto cenzūra ir sunaikinta liberalioji opozicija, neabejojama, kad kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose 71-erių V. Putinas, valdžioje esantis nuo 2000 metų, dalyvaus be jokių varžovų, išskyrus kelis atrinktus kandidatus.
Per ateinančius šešerius valdymo metus V. Putinas tęs socialiai konservatyvią politiką ir toliau gręšis nuo Vakarų, o jo pasirengimas kariauti su Ukraina tiek laiko, kiek reikės pergalei pasiekti, kels vis didesnę įtampą Kyjivo sąjungininkų vienybei, sakė nepriklausomo Rusijos leidinio „The Moscow Times“ kalbinti ekspertai.
Kremliaus pasitikėjimą stiprina geresnis nei tikėtasi ekonomikos augimas antraisiais karo sankcijų metais, tačiau ekspertai perspėja, kad išlieka Rusijos ekonomikos perkaitimo rizika.
Skrupulingai surepetuotas spektaklis
Paauksuotame cariniame Kremliaus interjere prašymą vėl dalyvauti rinkimuose – V. Putinas į rinkimus visada eina tik „prašomas“ – išsakė Kremliaus paskirtas Donecko „liaudies respublikos“ vadas pulkininkas Artiomas Žoga.
„Neslėpsiu, skirtingais laikotarpiais turėjau įvairių minčių. Bet dabar jūs teisus, dabar toks laikas, kai reikia priimti sprendimą. Aš kandidatuosiu į prezidentus“, – į A. Žogos prašymą atsakė V. Putinas, stengdamasis atrodyti nustebęs.
Iš tiesų Kremlius visus metus ruošėsi V. Putino rinkimų kampanijai, o Rusijos žiniasklaida reguliariai pranešinėjo apie prezidento administracijos susitikimus dėl pasirengimo rinkimams.
Šią vasarą V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Putinas lengvai laimės 2024 m. rinkimus, nors pats V. Putinas tuo metu tikino dar nesantis apsisprendęs, ar kandidatuos. Rugpjūtį Kremliaus šaltinis naujienų svetainėms RBK ir „Meduza“ sakė, kad siekiama, jog V. Putinas rinkimus laimėtų surinkęs daugiau kaip 80 proc. balsų ir taip pranoktų savo 2018 m. rezultatus.
Kremliaus pareigūnai, įskaitant vidaus politikos vadovą Sergejų Kirijenką, renginiuose, kuriuose buvo aptariami prezidento rinkimai, buvo pastebėti su regioninių rinkimų komisijų vadovais.
Prezidento rinkimų kampanija „beveik bus sprintas“, primenantis Kremliaus kampaniją per 2018 m. rinkimus, „The Moscow Times“ sakė Rusijos politikos analitikė Jekaterina Kurbagalejeva.
Kremlius gali dar kartą nuspręsti rinkti parašus – norint būti iškeltam kandidatu, reikia surinkti bent 300 000 parašų – ir laikyti tai V. Putino visuomenės palaikymo ženklu.
Kaip ir ankstesniais rinkimų ciklais, V. Putinas tikriausiai skelbs ilgus analitinius straipsnius ir kalbės dideliuose renginiuose arenose, kurių tribūnose dalyvaus promaskvietiški muzikantai ir valstybės tarnautojai. Be to, už jį agituos žinomi rusai, kurie prisijungs prie jo rėmėjų komandos, vardijo J. Kurbagalejeva.
„Niekas neturėtų bijoti“
Tiesa, Rusija, kurią šiandien valdo V. Putinas, smarkiai skiriasi nuo tos, kuriai jis vadovavo prieš 10 metų. 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių išvakarėse V. Putinas Vakarų žurnalistams tvirtino, kad Rusija eina demokratiniu keliu ir vykdo taikią užsienio politiką.
Jis atmetė prielaidą, kad yra „rusų lokys, kuris dėvi kaukę su šypsena“, ir teigiamai atsakė į klausimą, ar jį galima apibūdinti kaip „malonų, liberalų prezidentą, kurio niekas neturėtų bijoti“.
Anuomet jis tvirtino, kad įstatymas, draudžiantis „gėjų propagandą“, nepažeidžia LGBT bendruomenės teisių, ir sakė, kad palaiko draugiškus santykius su savo personale esančiais LGBT žmonėmis; dalis jų, jo teigimu, yra gavę valstybinius apdovanojimus.
Vos po kelių mėnesių, 2014 m. kovą, Rusijos kariuomenė aneksavo Krymą ir V. Putino įsakymu pradėjo hibridinį karą Rytų Ukrainoje.
O 2022 m. vasarį V. Putinas įsakė į Ukrainą surengti plataus masto invaziją, po kurios prasidėjo vidinių politinių represijų banga ir Maskva dar labiau nutolo nuo Vakarų.
Beveik visa šalies liberalioji opozicija pabėgo iš šalies arba buvo nuteista ilgiems metams už grotų.
Lapkritį Rusijos valdžios institucijos tarptautinį LGBT judėjimą paskelbė „ekstremistiniu“, o keli regionai šį rudenį sugriežtino abortų apribojimus. Šiuos žingsnius ekspertai vertina kaip ankstyvą bandymą sutelkti V. Putino rinkėjus.
Trys Putino kampanijos ramsčiai
Šiandien V. Putino mąstymas ir politikos formavimas yra paremtas Rusijos ir Vakarų konfrontacija, „The Moscow Times“ sakė Rusijos politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.
Bandymas gintis nuo tariamos Vakarų įtakos ir tariamų bandymų sunaikinti tradicinę šeimą, tikėjimą ir nacionalinį pasididžiavimą – bus pagrindiniai V. Putino kampanijos komponentai, skelbia „Bloomberg“.
„Dabar ne metas racionaliam pozicionavimui, pagrįstam sudėtingais planais ir strategijomis“, – sakė K. Kalačiovas.
Šis „konservatyvus posūkis“ bus vienas iš trijų V. Putino kampanijos ramsčių, „The Moscow Times“ sakė Tarptautinės krizių grupės vyresnysis analitikas Olegas Ignatovas.
„Abortų ribojimas, kova su homoseksualų santuokomis – visa tai jau buvo anksčiau, – sakė O. Ignatovas. – Tačiau dabar Kremlius nusprendė paspausti gazą“.
Antrasis kampanijos ramstis – karas Ukrainoje ir Rusijos „egzistencinės kovos“ su Vakarais šlovinimas.
Trečiasis ir svarbiausias ramstis yra ekonomika, kuri atlaikė tarptautines sankcijas, skirtas nubausti Kremlių už invaziją į Ukrainą.
„Pajamos auga. Sankcijos nepasiteisino. Tai nustebino net patį Kremlių“, – sakė O. Ignatovas.
Ilgalaikė rizika Kremliui
Į pramonę investuotos milžiniškos pinigų sumos, gamyklos dirba ištisą parą, atlyginimai auga, o ekspertų prognozės teigia, kad BVP augimas Rusijoje iki 2023 m. pabaigos bus didesnis nei 3,5 proc., t. y. didesnis nei Vakarų šalyse.
„Putino elektoratui... tenka didžiausia karo našta, žmonės iš regionų kovoja ir žūsta daugiausiai. Tačiau už tai jie gauna didelį pajamų perskirstymą“, – sakė O. Ignatovas.
Tačiau sėkmingas perėjimas prie karo ekonomikos kelia ilgalaikę riziką Kremliui. Karui reikia vis daugiau išteklių, o karinės išlaidos viršijo išlaidas socialinėms reikmėms.
Karui pasibaigus, karinė paklausa kris, prireiks laiko ekonomikai atkurti, o sankcijos išliks, ir tai sukels struktūrinį šoką, rašo „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro nenuolatinė mokslininkė Aleksandra Prokopenko.
„Ekonomikos perkaitimas šiandien – o 3,5 proc. augimas padvigubėjus darbo užmokesčiui ir 80 proc. pajėgumų panaudojimas neabejotinai yra perkaitimas – yra išskaičiavimas iš ateities. Nes recesijos po perkaitimo paprastai būna skausmingesnės, o blogų sprendimų jau priimta tiek daug, kad geriems beveik nelieka vietos“, – rašė A. Prokopenko.
Pagrindinis Putino tikslas
Kad paskelbtų nepopuliarius politinius sprendimus, Kremlius gali laukti, kol V. Putinas bus perrinktas. Tuomet Kremlius galės tikinti, kad Rusija vieningai stovi už V. Putino ir palaiko karą Ukrainoje, sakė Londono universitetinio koledžo docentas ir „Chatham House“ bendradarbis Benas Noble‘as.
„Kai šis formalus mandatas bus užtikrintas iš naujo, galime sulaukti nepatogių Rusijos politinės vadovybės sprendimų, panašiai kaip po paskutinių V. Putino rinkimų buvo prastumta labai nepopuliari 2018 m. pensijų reforma“, – svarstė B. Noble‘as.
Užsienio politikoje V. Putinas taip pat išlaikys tęstinumą, nes mažai tikėtina, kad bus bandoma atkurti santykius su Vakarais.
„Rusijos ir Vakarų santykių pagerėjimas [artimiausiu metu] neatrodo tikėtinas, o oficialaus V. Putino prezidento mandato atnaujinimas per kovo mėnesio rinkimus tik dar kartą patvirtins šį įspūdį“, – sakė Noble‘as.
Tuo metu Ukrainoje Kremlius ir toliau bandys išeiti iš aklavietės fronto linijose, o pasibaigus rinkimams galimas naujas didelis eskalavimas, sakė O. Ignatovas.
„Putinas laukia, kol įtrūks antirusiškas konsensusas, – sakė O. Ignatovas. – Tai, ką jis dabar mato JAV ir Europoje dėl Ukrainos, tik įtikina jį, kad jis teisus. Taigi jo tikslas – priversti Vakarus derėtis Maskvos sąlygomis – ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl visos posovietinės erdvės. Jis nori vėl padalyti pasaulį į įtakos sferas“.
