Trečiajai pagal rangą Amerikos pareigūnei atskridus į Taivaną vėlai antradienį Kinija, laikanti autonominę demokratinę salą savo teritorija, pažėrė virtinę griežtų perspėjimų ir pareiškė laikanti šį vizitą didele provokacija.
N. Pelosi yra aukščiausio rango renkama JAV pareigūnė, aplankiusi Taivaną per pastaruosius 25 metus.
Susitikusi su Taivano prezidente Tsai Ing-wen (Cai Ingven), N. Pelosi trečiadienį sakė, kad jos delegacija siekia pademonstruoti palaikymą salai.
„Šiandien mūsų delegacija... atvyko į Taivaną, kad taptų nedviprasmiškai aišku, jog mes neatsisakysime įsipareigojimų Taivanui ir kad didžiuojamės mūsų tvirta draugyste“, – pabrėžė ji.
„Atvykome į Taivaną su draugyste, atvykome su taika regione“, – ji anksčiau sakė per susitikimą su Taivano parlamento pirmininko pavaduotoju Tsai Chi-changu (Cai Čičangu).
Kai kelionę po Aziją tęsiančią N. Pelosi skraidinantis kariuomenės lėktuvas nusileido Taivane po kelias dienas trukusių įnirtingų spėlionių, ar šis apsilankymas įvyks, Pekino reakcija buvo nedelsiama.
JAV ambasadorius Nicholas Burnsas (Nikolas Bernsas) vėlai antradienį buvo iškviestas į Kinijos užsienio reikalų ministeriją ir perspėtas, kad Vašingtonas „brangiai sumokės“.
„Šis žingsnis yra itin baisaus pobūdžio, ir pasekmės yra nepaprastai rimtos“, – valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo Kinijos užsienio reikalų ministro pavaduotoją Xie Fengą (Sie Fengą).
„Kinija nesėdės rankas sudėjusi“, – perspėji jis.
Kinijos kariuomenė pranešė paskelbusi aukšto lygio parengtį ir pažadėjo „surengti virtinę tikslingų karinių veiksmų“, atsakydama į N. Pelosi vizitą.
Pekinas paskelbė, kad nuo trečiadienio vandenyse aplink salą bus rengiamos karinės pratybos, įskaitant manevrus Taivano sąsiauryje, per kuriuos bus naudojami „tolimojo veikimo kovinė ginkluotė“.
„Žaidžiantys su ugnimi bus jos pražudyti“, – pridūrė Užsienio reikalų ministerija Pekine.
Tuo metu Taivano gynybos ministerija pranešė kad daugiau kaip 21 Kinijos karinis orlaivis antradienį įskrido į salos oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ).
ADIZ nesutampa su Taivano teritorine oro erdve – ji apima daug didesnę teritoriją, persidengia su dalimi Kinijos oro gynybos atpažinimo zonos ir netgi dalį žemyninės Kinijos.
Kinija žada kada nors susigrąžinti Taivaną, prireikus – jėga.
Pekinas stengiasi laikyti salą izoliuotą tarptautinėje arenoje ir priešinasi kitų šalių oficialiems ryšiams su Taibėjumi.
Praeitą savaitę kalbėdamas telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) perspėjo, kad Vašingtonas „žaidžia su ugnimi“ Taivano klausimu.
Nors J. Bideno administracija stengėsi sudaryti įspūdį, kad nepalaiko N. Pelosi planų aplankyti Taivaną, Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pabrėžė, kad Atstovų Rūmų pirmininkė gali keliauti savo nuožiūra.
Visgi jis pažymėjo, kad JAV politika Taivano atžvilgiu nepakito.
Tai apima Vašingtono paramą Taibėjaus vyriausybei, oficialų diplomatinį Pekino suvereniteto pripažinimą ir atsisakymą palaikyti salos nepriklausomybę arba Kinijos užmojus prisijungti salą jėga.
