Manoma, kad vasario 5-6 dienomis didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės skelbė informaciją, kuri buvo gauta po šešias valandas trukusio uždaro JAV kongreso narių susitikimo su J. Bideno administracija ir JAV karine vadovybe vasario 3-ąją. Ekspertų teigimu, realiai tokio pobūdžio karines operacijas Rusijai įgyvendinti būtų itin sudėtinga.
Ukrainos kapituliacijos scenarijų gausa
Informaciją, remiantis savo neįvardintais šaltiniais, kas yra visiškai normali ir įprasta praktika, skelbė „Reuters“, „The Washington Post“, „The News York Times“, „Financial Times“ ir kiti. Buvo kalbama apie tai, kad jei Rusija imsis blogiausio ir paties agresyviausio karinio scenarijaus, tai JAV kariuomenės vadų štabų komiteto vadovo, generolo Marko Milley’aus teigimu, Kijevą galėtų užimti per 72 valandas. JAV valdžios atstovai Rusijos pasirengimą pulti vertina 70 proc., nors patys ukrainiečiai ramina ir tvirtina, kad kol kas pasirengimo puolimui pasienyje su Rusija jų žvalgyba nemato.
Amerikiečiai šio „agresyvaus scenarijaus“ atveju numato apie 5-25 tūkst. ukrainiečių karių žūčių, 3-10 tūkst. – Rusijos karių. Skaičiuojama, kad galėtų žūti ar būti sužeista 25-50 tūkst. taikių gyventojų.
Be šios informacijos vasario 5-ąją ir vokiečių tabloidas „Bild“ aprašė „Ukrainos okupacijos scenarijų“, kurį jiems tariamai nutekino šalies užsienio žvalgybos pareigūnai, sužinoję, apie ką yra tariamasi „Rusijos kariuomenėje“.
Šiame scenarijuje teigiama, kad Ukrainos didmiesčiai kapituliuotų veikiant Rusijos agentams, o skubiai suburta „Liaudies Rada“ sukurtų marionetinę valdžią ir „konclagerius proukrainietiškai nusiteikusiems aktyvistams“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Kuleba, reaguodamas į tokią publikacijų bangą, kreipėsi į ukrainiečius: „Netikėkite apokaliptinėmis prognozėmis. Įvairiose šalyse svarstomi įvairūs scenarijai, tačiau Ukraina yra pasirengusi bet kokiai įvykių eigai. Šiandien Ukraina turi galingą kariuomenę, precedento neturintį tarptautinį palaikymą ir ukrainiečių tikėjimą savo valstybe. Čia priešas turi mūsų bijoti, o ne mes jo“.
Kiek realus Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje?
Jeigu „Bild“ šaltinių kokybe galima suabejoti, tai naujienų agentūra „Reuters“ ar tokie leidiniai, kaip „The Washington Post“ yra žiniasklaidos etalonas. Todėl abejoti, kad šaltiniai jiems pasakojo apie Rusijos pasirengimą (ar dalinį pasirengimą) puolimui nėra prasmės. Galima nebent svarstyti, kokių motyvų vedami tie šaltiniai atskleidė vieną ar kitą informaciją.
Nepaisant to, kad šaltiniai publikacijose neįvardijami, tai iš tiesų buvo panašu į JAV valdžios ir kariuomenės atstovų susitikimo atgarsius. Tai gana paplitusi praktika – po svarbesnių susitikimų jautriais klausimais patikimoms žiniasklaidos priemonėms atskleisti jų esmę, leidžiant publikuoti be nuorodų į konkrečius asmenis.
Svarbu pažymėti ir tai, kad visose publikacijose nėra kategoriškai teigiama apie „tuoj pulsiančią Rusiją“, o situacija pateikiama, kaip vienas iš tolimesnių Kremliaus planų scenarijų.
Be „plataus masto karinės operacijos“, „okupacijos“, „diversijų didžiuosiuose Ukrainos miestuose su vėliau sekančiu valdžios užgrobimu“ dar minimi bent keturi Rusijos veikimo scenarijai – ir nė vienas iš jų nėra laikomas mažiau tikėtinu. Pavyzdžiui, NYT ir „The Washington Post“ įvardija politinio perversmo ir V. Zelenskio valdžios nuvertimo; „riboto“ įsiveržimo į tam tikras Donbaso teritorijas; jau okupuotų Donbaso teritorijų (LLR ir DLR) „pripažinimas“ bei Rusijos kariuomenės ten įvedimo; bandymo okupuoti likusią Rytų Ukrainos dalį scenarijus.
Europos šalių pozicija, vertinant tuos pačius JAV surinktus įrodymus taip pat skiriasi. Europoje dažniau yra galvojama, kad V. Putinas gali pradėti nuo nedidelio masto provokacinių operacijų, tokių kaip kibernetiniai išpuoliai prieš Ukrainos elektros energijos ir komunikacijų sistemas, arba jau minėtas „riboto poveikio nedidelės teritorijos puolimas“. Šio scenarijaus šalininkų teigimu, V. Putinas tokiu būdu gali išbandyti Vakarų vienybę sankcijų klausimu.
Ką apie puolimo scenarijus mano ekspertai?
Daugiausiai skepticizmo ekspertams kelia žiniasklaidoje įvardintas „užimti Kijevą per 72 valandas“ scenarijus.
„Conflict Intelligence Team“ (CIT), daugelį metų analizuojantys Rusijos veiksmus Ukrainoje, įskaitant ir dabartinį suaktyvėjimą, tokį scenarijų atvirai vadina nerealiu. „Man nė vienas iš išvardintų skaičių neturi jokios prasmės. Tačiau aš nesu JAV jungtinės štabų vadavietės vadovas, tikėtina, jis žino apie triuką, kuris leistų praeiti daugiau nei 100 km nuo sienos, apsupti ir šturmuoti trijų milijonų gyventojų miestą per 72 valandas, tuo pačiu nekreipiant dėmesio į didžiausias netektis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – „Novoje vremia“ cituojamas CIT analitikas Kirilas Michailovas, paklaustas ką mano apie „Fox News“ Markui Milley’ui priskiriamą teiginį.
K. Michailovas priminė, kad 1999 m. Rusijai prireikė pusantro mėnesio ir 20 tūkst. karių, kad užimtų Grozną – „miestą, kuris yra dešimt kartų mažesnis už Kijevą“. Jis taip pat priminė, kad Rusijos kariuomenė daugiau patirties panašaus masto karinėse operacijose neturėjo, o bet kuriame Kijevo miegamajame rajone „jų lauktų vyrukai, kurie mėnesių mėnesiais sugebėjo atsilaikyti Donecko oro uoste“.
CIT analitikas pripažino, kad atsižvelgiant į turimą informaciją, vienintelis būdas „užimti Kijevą per tris paras“ – sulyginti miestą su žeme bombarduojant. Tačiau ir tam prireiktų „tūkstančių raketų paleidimo sistemų“, kurias vėlgi tektų kažkaip gabenti per priešo teritoriją.
Dar 2022-ųjų sausį Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras (CSIS, JAV) paskelbė išsamią galimų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą scenarijų apžvalgą. Ten taip pat prisimenamas Grozno pavyzdys abiejų Čečėnijos karų metu – abiem atvejais bandymas užimti truko po 6 savaites. Ekspertai taip pat pažymi, kad tankų daliniai ir taip yra gana riboto greičio, o dar atsižvelgiant į žiemos metą, trumpą šviesios paros dalies trukmę ir motyvuoto priešo veiksmus, tai vien iki Kijevo kelionė gali užtrukti.
CSIS ataskaitos autoriai taip pat mano, kad ne tik Kijevas, bet ir kiti didieji Ukrainos miestai (Odesa, Charkovas, Dnepras, Zaporožė ir net Mariupolis) gali tapti rimta problema Rusijos pajėgoms. Teigiama, kad puolimo atveju rusų kariuomenei labiau apsimokėtų užimti aplinkines teritorijas, paliekant šiuos miestus vėlesnei apgulčiai, tačiau be kai kurių jų kontrolės ir šis planas gali nesugriūti. Pavyzdžiui, Charkovas yra strateginėje vietoje ir be jo užėmimo Rusijai būtų itin sudėtinga perkelti kariuomenę prie Dnepro upės ir tolyn į Ukrainos teritoriją.Ekspertai mano, kad Rusijai toks planas gali pasirodyti pernelyg sudėtingas, nebent būtų pasirinktas „baudžiamojo tipo“ staigus puolimas, apeinant didžiuosius Ukrainos įtvirtinimus.
Net ir pačioje Rusijoje abejojama „pergalingo, staigaus“ karo idėja. „Nezavisimaja gazeta“ išspausdintame interviu su karo analitiku, buvusiu Rusijos generalinio štabo pareigūnu Michailu Chodarenka, kuriame šis skeptiškai įvertino Rusijos galimybes surengti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų karinę operaciją.
„Jokio Ukrainos blitzkrigo nebus, – aiškino jis. – Kai kurių (rusų) ekspertų pasisakymai iš serijos „Rusijos armija suniokos didžiąją dalį Ukrainos kariuomenės per 30-40 minučių… neturi jokio rimto pagrindo“.
Jo argumentacija remiasi tuo, kad „kariavimas didžiuosiuose Ukrainos miestuose yra sunkiai prognozuojamas, miesto sąlygos padeda besiginantiems, lėtina puolančiųjų judėjimą, leidžia dislokuoti didelį skaičių karių teritoriniame vienete, kompensuoja jėgų ir technologijų atsilikimą“.
Rusų eksperto teigimu, Ukrainoje didelių miestų, įskaitant ir milijoninius, yra „daugiau negu užtenka“ – tokiu hipotetiniu karo su Ukraina atveju Rusija gali susidurti su „ne vienu Stalingradu ir Groznu“.
Dar paminėtos tokios priežastys kaip amunicijos tiksliniams smūgiams suduoti trūkumas ir „perspektyva, kad visa Ukraina gali lengvai pereiti prie partizaninio karo“. Taip pat, anot eksperto, reikia turėti omenyje, kad Ukraina nėra „1979-1989 m. Afganistanas“, kuris neturėjo nė vieno karo lėktuvo ir sraigtasparnio ir nepaisant to, karas ten tęsėsi 10 metų. Nė vieno lėktuvo neturėjo ir čečėnų kariai, o kova ten tęsėsi kelerius metus ir kainavo Rusijai daug karių gyvybių.Vakarai taip pat suteikė dar neregėtą pagalbą ir konsolidavo savo poziciją, kas galėjo Rusijai tapti tam tikru netikėtumu.
