Tuo metu skelbti susirūpinusių šeimininkų ir veterinarijos gydytojų pranešimai parodė, kad daugiau nei įprastai šunų serga ir stipriai vemia.
Mokslininkai, tiriantys protrūkį, dabar mano, kad jį sukėlė gyvūnų koronavirusas – greičiausiai šunų enterinio koronaviruso (CeCoV) variantas.
Žmonės negali užsikrėsti šio tipo koronavirusu, ir tai nėra tas pats kas SARS-CoV-2 – naujasis koronavirusas, sukeliantis žmonėms Covid-19 infekciją.
Žiniasklaidoje buvo įvairių pranešimų apie susirūpinusius naminių gyvūnėlių šeimininkus, kurie buvo suklaidinti dėl tikrosios jų mylimų draugų ligos priežasties. Tuo metu veterinarai buvo pranešę, kad kai kurių gyvūnų būklė yra labai sunki.
Mokslininkų komanda, vadovaujama Liverpulio universiteto ir Lankasterio universiteto, veterinarijos gydytojams ir šeimininkams išdalino 1258 atvejų klausimynus, o iš 71 gyvūno paėmė 95 klinikinius mėginius.
Ligų protrūkiai tarp šunų yra reti, nes įrašai dažnai būna tik apie naminius gyvūnus, neįtraukiant benamių, dėl to, kad šeimininkai, susirgus šuniui, kreipiasi į veterinarą.
Nuo ligų, kuriomis, kaip žinoma, užsikrečia šunys, apsaugo vakcinos, kurios yra labai veiksmingos ir užkerta kelią daugumai šunų ligų sukėlėjų.
Taigi, kai Šiaurės Vakarų Anglijos veterinarijos gydytoja Danielle Greenberg užregistravo apie 40 sunkių šunų vėmimo atvejų, ji kreipėsi į kolegas iš visos Jungtinės Karalystės.
D. Greenberg yra dokumento bendraautorė, kuriame buvo remtasi ekspertų nuomone ir laboratorijos analize, ir nustatyta protrūkio priežastis.
Buvo tikrinami elektroniniai sveikatos įrašai, kuriuose buvo informacija apie veislę, lytį, sterilumo būseną, amžių, šeimininkų pašto kodus ir vakcinaciją.
Buvo atliktas iš šunų paimtų mėginių PGR tyrimas ir nustatyta šunų enterinio koronaviruso infekcija – skrandžio liga.
Protrūkis truko nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. Daugiausia atvejų buvo nustatyta 2020 m. vasario 2 dieną.
Klausimynai atskleidė, kad dauguma šunų buvo paskiepyti ir nukirminti, o pagrindiniai simptomai buvo apetito praradimas ir vėmimas.
Mažiau nei vienas procentas šunų nugaišo užsikrėtę virusu. Šunys vidutiniškai pasveiko per mažiau nei savaitę.
„Apibendrinant galima teigti, kad ši plataus pobūdžio prieiga leido greitai reaguoti į naujai identifikuotą šunų gastroenterito protrūkį ir nustatyti CeCoV kaip galimą priežastį, – rašo tyrėjai tyrime, paskelbtame žurnale „Emerging Infectious Diseases“. – Ankstesni CeCoV viruso atvejai rodo, kad ateityje taip pat gali pasireikšti protrūkiai“.
Šunys, arkliai ir triušiai gali užsikrėsti koronavirusu
Tyrimas rodo, kad dešimtys gyvūnų, kurie reguliariai kontaktuoja su žmonėmis, gali užsikrėsti koronavirusu.
Nustatyta, kad iš viso 28 rūšys gali užsikrėsti SARS-CoV-2 – tuo pačiu virusu, kuriuo užsikrečia žmonės.
Nors jau buvo žinoma, kad šunims ir katėms gresia užsikrėtimas šia infekcija, naujausi tyrimai taip pat atskleidė, kad virusu užsikrėsti gali ir jūrų kiaulytės, triušiai ir žiurkėnai.
Londono universiteto koledžo (UCL) mokslininkai nustatė, kad gyvūnai, esantys zoologijos soduose (gorilos, balti lokiai ir šimpanzės) ir fermose (ožkos, asilai ir arkliai) taip pat gali užsikrėsti koronavirusu.
Tyrimas parodė, kad daugumai paukščių, žuvų ir roplių negresia ši infekcija, tačiau dauguma žinduolių gali būti užkrėsti. Mokslininkai ištyrė SARS-CoV-2 viruso smaigalio baltymą ir tai, kaip jis prisitvirtina prie gyvūnų ląstelių. Žmonėse jis prikimba prie ACE2 baltymo, kuris išsikiša iš kai kurių ląstelių.
Londono universiteto koledžo (UCL) mokslininkai ištyrė ACE2 variacijas 215-oje rūšių, norėdami įsitikinti, ar skirtumai daro įtaką užsikrėtimui virusu.
Jie ištyrė receptoriaus surišimo domeną (RBD), esantį ant viruso smaigalio, kad nustatytų, ar kokios nors mutacijos gali sustabdyti užsikrėtimą infekcija.
Tačiau dauguma ACE2 ekvivalentų buvo bent 60 proc. genetiškai identiški žmogaus versijoms, o iš 215 tirtų gyvūnų nustatyta, kad 37 rūšims gresia užsikrėtimas infekcija.
Tai apėmė 28 gyvūnus, kurie turi artimą kontaktą su žmonėmis, ir 11 rūšių, kurioms teoriškai gresia infekcija, tačiau mažai tikėtina, kad jie užsikrės koronavirusu dėl nepakankamo kontakto su žmonėmis, pavyzdžiui, delfinai ir banginiai.
