Viršūnių susitikimo dalyviai susėdo prie apvalaus stalo – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priešais Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Susitikime taip pat dalyvauja Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Nesitikima, kad per šį susitikimą bus sudarytas koks nors išsamus taikos susitarimas, bet diplomatai viliasi, kad jis padės padidinti pasitikėjimą tarp V. Putino ir V. Zelenskio.
Derybų salėje už valstybių vadovų susėdo delegacijų nariai. Rusijos delegacijoje yra prezidento padėjėjai Jurijus Ušakovas ir Vladislavas Surkovas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Keturi lyderiai papozavo kameroms, bet nieko nekalbėjo, o paskui transliacija iš Eliziejaus rūmų buvo nutraukta.
Naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas pranešė, kad nors Prancūzijoje šiuo metu vyksta visuotinis streikas ir masinės protesto akcijos, padėtis aplink Eliziejaus rūmus rami. Policija aptvėrė rajoną aplink Prancūzijos lyderio rezidenciją.
Praėjusį kartą viršūnių susitikimas „Normandijos formatu“ įvyko daugiau kaip prieš trejus metus, 2016 metų spalį Berlyne. Iš dabartinio „ketverto“ jame tuomet dalyvavo tik V. Putinas ir A. Merkel.
E. Macronas ir V. Zelenskis pirmą kartą dalyvauja tokiame susitikime.
Keturių lyderių susitikimui Eliziejaus rūmuose skiriamos maždaug trys valandos.
Prieš šį viršūnių susitikimą įvyko dvišaliai V. Putino susitikimai su A. Merkel ir E. Macronu.
„Normandijos ketverto“ deryboms Eliziejaus rūmų Murato salone numatyta dvi valandos ir 45 minutės; po susitikimo suplanuota lyderių spaudos konferencija.
Po spaudos konferencijos V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengs atskirą savo susitikimą. Jie anksčiau niekada nėra susitikę, tik kalbėjęsi telefonu.
„Pasitikėjimo problema“
Nuo 2014 metų, kai prasidėjo Kijevo konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais rytinėje Ukrainoje, žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus, konfliktas smarkiai nualino šalies ekonomiką.
Jis taip pat padidino įtampą Rusijos santykiuose su Vakarais, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, įvedusiomis sankcijas Maskvai dėl jos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams.
Separatistai paskelbė „liaudies respublikas“ Donecko ir Luhansko regionuose netrukus po Krymo aneksijos, kuri padidino V. Putino populiarumą jo šalyje, bet lėmė tarptautines sankcijas.
Diplomatai pabrėžia, kad Krymo klausimas per pirmadienio „Normandijos ketverto“ susitikimą svarstomas nebus.
Kijevas aiškiai skelbia apie savo ryžtą niekada neatsisakyti pusiasalio, kurį tarptautinė bendruomenė laiko Ukrainos dalimi.
Pasak šaltinio Prancūzijos prezidentūroje, per pirmadienio susitikimą bus siekiama susitarti išardyti nelegalias kovotojų grupes, išsiųsti užsieniečius kovotojus iš Donecko ir Luhansko ir sugrąžinti Ukrainai jos sienos su Rusija kontrolę, nurodė vienas šaltinis iš Prancūzijos prezidentūros.
„Pasitikėjimo problema tarp šalių išlieka. Reikia jį sukurti prieš judant toliau“, – sakė šaltinis, pageidavęs likti neįvardytu.
Taip pat vienas iš svarbių klausimų bus susitarti dėl rinkimų datos Donecke ir Luhanske.
Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vardu pavadinta „Steinmeierio formulė“ numato, kad separatistų teritorijoms būtų suteiktas ypatingas statusas, jeigu jie surengtų laisvus ir sąžiningus rinkimus, atitinkančius Ukrainos konstitucijos normas.
„Jei viršūnių susitikimas bus prasmingas, jis turėtų turėti rezultatą, ir tas rezultatas turėtų būti labai susijęs su Steinmeierio formule“, – sakė tarptautinių santykių profesorius Gerhardas Mangottas iš Insbruko universiteto Austrijoje.
„Pamatysime, ar Ukraina pasirengusi atsisakyti kai kurių savo išankstinių sąlygų dėl Steinmeierio formulės įgyvendinimo“, – teigė G. Mangottas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika prieš viršūnių susitikimą patvirtino savo šalies pagrindinius reikalavimus: „visišką ir nuolatinį ugnies nutraukimą, mūsų vykdomą vieningos ir nedalomos vyriausybės sienų kontrolę, neteisėtų ginkluotų grupių nuginklavimą ir išardymą, vietos rinkimus, atitinkančius mūsų įstatymus“.
Kremlius savo ruožtu teigia esantis pasirengęs bendradarbiauti su V. Zelenskiu, o V. Putinas pažėrė pagyrimų Ukrainos vadovui, pavadinęs jį „maloniu“ ir „nuoširdžiu“.
Tačiau Rusijos lyderis nenorės grįžti tuščiomis rankomis ir veikiausiai spaus sušvelninti Maskvai taikomas sankcijas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė žiniasklaidos grupei „Funke“, kad „turime daryti viską, ką galime... kad pasiektume pažangą Ukrainos taikos procese“, ir pridūrė, kad šis konfliktas yra „pūliuojanti Europos žaizda“.
H. Maasas gyrė V. Zelenskį, suteikusį „naują impulsą“ deryboms. Pasak vokiečių diplomatijos vadovo, „kad būtų pasiekta pažangos imantis naujų sunkių žingsnių, Rusija taip pat turi atlikti ėjimą“.
„Karo žaizda“
Pirmadienio derybos bus pirmasis vadinamojo Normandijos ketverto, siekiančio įgyvendinti Minsko susitarimus, susitikimas nuo 2016 metų.
Minsko susitarimuose, kuriuos 2015 metais pasirašė Rusija, Ukraina, Prancūzija ir Vokietija, numatytos paliaubos, sunkiosios ginkluotės atitraukimas, Ukrainos sienų kontrolės sugrąžinimas Kijevui, didesnės autonomijos separatistų kontroliuojamai teritorijai suteikimas ir vietos rinkimų organizavimas.
Tačiau šie susitarimai taip ir nebuvo visiškai įgyvendinti, o derybos vadovaujant V. Zelenskio pirmtakui Petro Porošenkai įstrigo.
Šaltinis iš Eliziejaus rūmų sakė, kad Minsko susitarimus įgyvendinti sutrukdė ne vien V. Putino strateginiai skaičiavimai, bet ir „sunkumai Ukrainoje dėl viešosios nuomonės, susiskaldymo ir karo sukeltos žaizdos“.
Šis viršūnių susitikimas yra itin subtilus reikalas visiems jo dalyviams, ypač V. Zelenskiui, kuris yra spaudžiamas nenusileisti Kremliui.
Tuo metu Prancūzijos prezidentui šios derybos yra svarbus elementas vis drąsesnėje užsienio politikoje, kurią jis vykdo nepaisydamas problemų šalyje, kur jau kelias dienas streikuoja pensijų reforma nepatenkinti viešojo transporto sektoriaus darbuotojai.
E. Macronas, anksčiau šiais metais pribloškęs NATO partneres savo pareiškimu apie Aljansą esą ištikusią „smegenų mirtį“, tvirtina, kad Europai reikia užmegzti strateginę partnerystę su Rusija.
