Rusija sutiko aprūpinti ir apmokyti Kinijos desantinį batalioną bei dalytis savo patirtimi perkeliant šarvuotas karo priemones, o tai, anot analitikų, galėtų padidinti Pekino šansus greitai užimti Taivaną, rodo naujai gauti dokumentai, kurie liudija apie toliau gilėjantį abiejų šalių – Rusijos ir Kinijos – karinį bendradarbiavimą.
Šie susitarimai leidžia Pekinui gauti mokymus ir technologijas vienoje iš nedaugelio sričių, kurioje Rusijos pajėgumai vis dar pranoksta Kinijos kariuomenės pajėgumus: Rusijos desantinės pajėgos turi daugiau patirties, teigia karo analitikai.
Tikslas – Taivanas
Nutekintuose dokumentuose matomi susitarimai yra pavyzdys, kaip abi šalys peržengia bendrų karinių pratybų ir viešų pareiškimų ribas, siekdamos sukurti sąveikias sistemas ir dalytis kovine patirtimi srityse, kurias Kinija laiko kritiškai svarbiomis norint užimti Taivaną, savarankišką salos, kurioje gyvena 23 milijonai žmonių ir kurią Pekinas laiko savo teritorija.
Analitikai teigia, kad Kinijai Rusijos desantinių operacijų patirtis ir ginkluotė yra ypač vertinga rengiantis galimai invazijai į Taivaną.
Xi Jinpingas, galingiausias Kinijos lyderis per pastaruosius dešimtmečius, ne kartą sakė, kad Taivano prijungimas prie Kinijos komunistų partijos valdžios yra esminis žingsnis šalies kelyje į „nacionalinį atgimimą“.
Norėdamas pasiekti šį tikslą, jis įsakė kariuomenei sparčiau modernizuotis ir pasirengti „kovoti ir laimėti“ karus, įskaitant, pagal JAV žvalgybos duomenis, pasirengimą užimti Taivaną iki 2027 m., nors ekspertai sako, kad tai nėra galutinis terminas puolimui pradėti.
Rusai tapo kinų pagalbininkais
Dokumentai, kurių detalės buvo nepriklausomai patikrintos britų analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI), rodo gilėjantį Maskvos ir Pekino aljansą, Rusijai siekiant sukurti naują pasaulinę tvarką, kad galėtų priešintis Vakarams ir sutrikdyti status quo.
„Tai labai geras pavyzdys, kaip rusai tapo kinų pagalbininkais“, dėl ko abiejų šalių saugumo iššūkiai tapo beveik neatskiriami, teigė Jackas Watlingas, RUSI vyresnysis mokslininkas, tyrinėjantis sausumos karą.
Ateityje kilus karui dėl Taivano, Maskvos tiekiama nafta, dujos ir kiti gamtiniai ištekliai – bei didelė gynybos pramonė – galėtų tapti „strategine Kinijos atsarga“, pridūrė J. Watlingas, kuris yra vienas iš penktadienį RUSI paskelbto pranešimo apie dokumentus autorių.
Nutenkinti 800 puslapių
800 puslapių dokumentų rinkinys, kurį gavo „haktyvistų“ (hakerių ir aktyvistų judėjimas) grupė „Black Moon“ (liet. „Juodas mėnulis“) ir peržiūrėjo „The Washington Post“, rodo, kad 2024 m. spalio mėn. Rusija sutiko Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos oro pajėgoms parduoti šiuos įrenginius:
- 37 BMD-4M – lengvos amfibinės desantinės transporto priemonės su 100 mm pabūklu ir 30 mm automatiniu kanonu.
- 11 savaeigių priešpanzinių pabūklų Sprut-SDM1 su 125 mm patranka.
- 11 desantinių šarvuotų personalo transporto priemonių BTR-MDM „Rakushka“.
- Keletas Rubin komandos ir stebėjimo transporto priemonių bei KSHM-E komandos transporto priemonių.
Pagrindinė įrangos tiekimo sutartis, kurios preliminari vertė prieš galutinį patvirtinimą buvo 584 mln. JAV dolerių, taip pat apėmė keleto vadavimo ir stebėjimo transporto priemonių bei specialios paskirties parašiutų sistemų, skirtų sunkiems kroviniams išmesti iš didelio aukščio, perdavimą.
Papildomi dokumentai rodo, kad vyko keletas derybų raundų, įskaitant susitikimą Pekine 2024 m. balandžio mėn., kurio metu Kinijos pusė paprašė Maskvos pagreitinti tam tikrų transporto priemonių pristatymo grafiką, pridėti išsamią techninę dokumentaciją ir pritaikyti ginkluotę, kad ji būtų suderinama su Kinijos programine įranga, elektroninėmis, radijo ir navigacijos sistemomis.
Atskiruose dokumentuose aprašytos mokymo programos, skirtos Kinijos desantininkams, kaip naudoti ginkluotę kovos sąlygomis. Taip pat užsimenama apie pažangias valdymo ir kontrolės sistemas, naudojamas operacijoms vadovauti, kurias Rusijos specialistai rengė Rusijoje, o vėliau – Kinijoje.
Penktadienį paskelbtoje ataskaitoje apie susitarimus RUSI teigė, kad dokumentuose aprašyti mokymai ir perdavimai suteiktų Kinijos oro pajėgoms „išplėstus oro manevravimo pajėgumus“, kurie suteiktų „puolimo galimybes prieš Taivaną, Filipinus ir kitas regiono salų valstybes“.
Putino ir Xi Jinpingo santykiai
Per pastaruosius metus Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo vienas kito karinėse paraduose. 2024 m. jų kariuomenės surengė 14 bendrų pratybų, beveik dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį.
Praėjusią savaitę Kinijos kariuomenės atstovai dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos kariniuose manevruose „Zapad-2025“, kur Rusija pademonstravo sunkiosios technikos desantavimą iš didelio aukščio, kurį Kinija, pagal susitarimus, siekia pakartoti.
Nors Kinijos kariuomenė yra plačiai laikoma pranašesnė už Rusijos, ji atsilieka nuo Maskvos oro desanto kovos patirties ir oro manevrų pajėgumų, kuriuos Rusija panaudojo Ukrainoje ir Sirijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
