V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos Ukrainoje palaikantis artimus santykius su Kremliumi. Gruodį V. Orbanas susilaikė balsuojant dėl to, kad su Ukraina būtų pradėtos derybos dėl narystės ES, balsavimo metu pasišalindamas iš salės. Be to, jis vetavo 50 mlrd. eurų vertės ES pagalbos, kuri Kyjivui būtų suteikta per ketverius metus, paketą.
Realios pasekmės
Ar matosi realios Viktoro Orbano nuolat vykdomo Europos Sąjungos procesų stabdymo pasekmės? Ekspertai linkę abejoti.
„Konkrečias teisines ar praktines pasekmes įvardyti būtų sudėtinga – tai nėra niekaip kodifikuota, kad vilkinami procesai mestų tam tikrą atsakomybę ar pasekmes“, – portalui tv3.lt teigė Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyresnysis politikos analitikas Justinas Mickus.
Analitikas pridūrė, jog vis dėlto vienas iš reikšmingiausių pokyčių galėtų būti sostinių, su kuriomis bendradarbiavo Vengrija, išreikštas nepasitenkinimas. Tai galėtų būti apibūdinama kaip „profesinė ir politinė pasekmė“.
„Sostinės, kurios iki šiol gana dažnai bendradarbiavo su Vengrija, atrodo labiau linkusios signalizuoti savo nepasitenkinimą, įskaitant ir tokias priemones, kaip plano nutekinimas. Gal ir nebuvo planuojama šį planą vykdyti, bet jo nutekinimas gali būti suprantamas kaip signalas Vengrijai“, – teigė Justinas Mickus turėdamas omenyje nutekintą dokumentą apie didžiulę ekonominę žalą, kurią galėtų sukurti Europos Sąjungos lėšų nutraukimas Vengrijai.
Politikos analitikas pabrėžė, jog tai išryškėjo praėjus vasario mėnesio Europos vadovų tarybos susitikimui. Ekspertas tai apibūdina kaip „valstybių narių mobilizaciją spausti V. Orbaną“.
Panašiai portalui tv3.lt kalbėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos katedros docentas Andžej Pukšto. Jis teigė, kad tiek Bendrija, tiek Aljansas norėtų, kad procesai vyktų greičiau.
„Visi norėtų, jog tas procesas vyktų sparčiau ir, žinoma, jeigu nuo rudens jau Švedija, panašiai kaip ir Suomija, būtų NATO narėmis, tai karinis bendradarbiavimas būtų stipriai glaudesnis, stipriai tampresnis“, – pasakojo A. Pukšto
Politologas pridūrė, jog delsimas nėra toks tragiškas, kalbant Švedijos narystės klausimu, nes Švedija puikiai bendradarbiauja su ES, o su NATO neturi jokių nesutarimų. Tad šiuo atveju V. Orbano įtaka nėra tokia stipri.
Orbano pergalės iš Rusijos
„Aš nežinau, ar Vengrija laimi iš Rusijos. Vengrija yra nepaprastai priklausoma nuo Europos Sąjungos, yra gana silpna ir Viktoro Orbano nustekenta valstybė“, – teigė J. Mickus.
„Mano vertinimu, V. Orbanas labiausiai laimi iš Europos Sąjungos koncesijos – 10 mlrd. eurų atlaisvintų pinigų injekciją, argumentuojant, kad Vengrija įvykdė tam tikras reformas gruodžio mėnesį. Tai buvo didelis laimėjimas, nes dauguma mano sekamų Europos sąjungos teisės, konstitucinės tvarkos ekspertų teigimu, įvykdytos reformos buvo nepakankamos, kitaip tariant, tai buvo politinis sprendimas. Tai pavadinčiau laimėjimu Vengrijai“.
STRATA analitikas pridūrė, jog bendradarbiavimas eksploatuojant atomines elektrines galėjo būti reikšmingas. Tačiau galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, pavyzdžiui, jei Vladimirui Putinui pavyktų įgyvendinti planus Ukrainoje, tada galbūt Vengrija turėtų didesnes galimybes sugrįžti prie Trianono sutarties (Pirmojo pasaulinio karo sutartis, pagal kurią Vengrija prarado 2/3 savo teritorijos – red.).
Kita vertus, A. Pukšto Vengrijos politiką apibūdina kaip „ping-pongo“ žaidimą.
„Vengrija bando laimėti didesnį kąsnį iš Europos Sąjungos biudžeto – tai dvigubas žaidimas. Be abejo, jis neatrodo padoriai ir daug kas sako, kad reikia kažkokiais būdais disciplinuoti Vengriją, bet ko gero, kol Vengrija nepajudės į demokratinį procesą, kol nebus apribotas V. Orbanas ir jo partija Vengrijos politinėje scenoje, tai bus labai sunku kažką padaryti. Toks bus ping-pongo žaidimas ir Europos Sąjungos viduje, ir pačioje Vengrijoje“, – teigė ekspertas.
Galimybė pašalinti iš Aljanso
Paklausus ar Vengrija galėtų būti pašalinta iš NATO ir ES, ekspertai atsako vienareikšmiškai – ne.
A. Pukšto teigė, jog pašalinta Vengrija iš NATO ir ES galėtų sukelti grėsmę saugumui. Nors Vengrija šiuo metu yra dvilypė, tačiau ją laikyti abiejose organizacijose tiesiog yra saugiau.
„Laikyti nepalankią Vengriją NATO ir Europos Sąjungos viduje geriau, nei laikyti už Aljanso ir Bendrijos ribų. Taip Vengrija atsidurtų pilkojoje zonoje ir po to labai aiškiai gravituotų link Rusijos ir, sakyčiau, ganėtinai stipriai“, – aiškino ekspertas.
A. Pukšto pridūrė, jog Europai naudingiau „turėti tokį tokį ryškų aktorių savo barikadų pusėje nei priešingai“.
VDU politologas teigė, jog instrumentų, kaip „suvaldyti“ Vengriją yra, tačiau jie nėra išnaudoti. O savaime Vengrijos pozicija gali keistis tada, kai po Europos Parlamento rinkimų ateis nauja valdžia, nauja dauguma.
Justinas Mickus pridūrė, jog NATO neturi teisinių galimybių pašalinti Vengrijos, nors, galėtų suspenduoti balsavimo teisę.
„Praktikoje pašalinti Vengrijos neįmanoma, įmanoma suspenduoti balsavimo teises, įmanoma kurti specifines bendradarbiavimo grupes, kurios eitų giliau nei bendra Europos sąjunga ir išstumtų Vengriją“, – teigė ekspertas.
Vengrija – ne vienintelė
Kalbant apie tokias šalių pozicijas, A. Pukšto teigia, jog Vengrija – ne vienintelė – tokių vengrijų yra ir daugiau. Ekspertas pabrėžė Slovakiją, kurioje vėl premjeru išrinktas buvo Robertas Fico.
„Jau yra antroji Vengrija – Slovakija, kuri yra parlamentinė valstybė. Ir ten ten dabar premjeras yra Robertas Fico, kuris turi labai panašią politiką, kaip ir Orbanas“, – teigė VDU politologas.
Ekspertas pasakojo, kad euroskeptikų ir populistų atėjimas į valdžią gresia visai Vakarų Europai.
„Ir jeigu pažiūrėsim paskutinius rinkimus Nyderlanduose, kur didžiausia partija yra parlamente – ji pakankamai euroskeptiška, bet nesakyčiau, kad palaikanti V. Putiną. Bet ir ne užjaučianti“, – teigė A. Puško.
VDU politologas pridūrė, jog tai yra svyravimo laikas, kuris atėjo į Europą. Nepaisant to, Europos Sąjunga, panašu, turi tvirtus pagrindus ir ją išbalansuoti šiuo metu, nėra jokios galimybės.
