Pirmieji apie Delta plius pranešė britų „Public Health England“ savo birželio 11-osios ataskaitoje. Kelis pirminius šios atmainos (vadinamos B.1.617.2.1 arba AY.1) atvejus Didžiojoje Britanijoje užfiksavo pas asmenis, kurie neseniai lankėsi Nepale ir Turkijoje. Tyrimai parodė, kad Indijoje šia atmaina užsikrėtusiųjų buvo aptikta dar balandžio mėnesį, todėl manoma, kad ji kilo būtent ten.
Indijos valdžios atstovai taip pat tvirtino, kad yra ir „kiti šios atmainos variantai“, kurie pasižymi kitomis mutacijomis, tačiau pažymėjo, kad AY.1 – labiausiai išplitusi iš jų, rašoma TASS.
Visgi, preliminariai geros žinios yra tai, kad naujoji Delta plius atmaina nėra stipriai išplitusi ir yra nemaža tikimybė, kad skiepai galės nuo jos apsaugoti.
Kas yra Delta plius?
Delta plius – tai mutavusi taip vadinamoji Delta (indiškoji) atmaina, kurią pirmą sykį Indijoje diagnozavo 2020-ųjų spalį.
PSO Indijos atmainą laiko dukart labiau užkrečiančia negu pirminę „Kinijos“ atmainą. Ekspertai perspėja, kad naujoji Delta plius gali atnešti dar daugiau mirčių. Delta atmaina pastarąjį pusmetį siautėja ne tik Indijoje, kur ja užsikrėtė milijonai žmonių, bet ir Didžiojoje Britanijoje ar Rusijoje.
Tiesa, Indijoje ir Rusijoje dėl vangaus gyventojų skiepijimosi ši atmaina atnešė daug daugiau nuostolių – mirtingumas nuo jo šiose šalyse dešimtis kartų viršija britų situaciją. Skirtingai nei indiškoji atmaina, Delta plius turi mutaciją K417N koronaviruso spyglio baltyme, kas leidžia virusui greičiau prisikabinti prie žmogaus plaučių ląstelių. Manoma, kad K417N taip pat padeda virusui išvengti jį neutralizuojančių antikūnų.
Panaši mutacija buvo aptikta ir Beta atmainoje Pietų Afrikoje, ir braziliškojoje Gamma. Kai kurie mokslininkai baiminasi, kad Delta plius kartu su kitomis Delta savybėmis gali naująją atmainą paversti ypač užkrečiama ir pavojinga.
Kaip greitai ši atmaina plinta?
PSO teigimu, birželio pabaigoje pasaulyje tebuvo nustatyta „labai nedaug“ užsikrėtimo Delta plius atmaina atvejų – vos „kelios dešimtys“. Tačiau jau birželio 25-ąją oficialiai užsikrėtusiųjų šia atmaina vien Indijoje buvo ne mažiau 48.
Užsikrėtimo šia atmaina atvejis buvo užfiksuotas ir kaimyninėje Lietuvos šalyje. Rusijoje viena pacientė persirgo lengva koronaviruso forma.
„Reuters“, CNN ir kitos tarptautinės žiniasklaidos priemonės nustatė, kad pasaulyje oficialiai Delta plius užsikrėtę keli šimtai žmonių. Naujoji atmaina buvo aptikta jau mažiausiai 11-oje šalių. Tiesa, ekspertams kol kas daugiau nerimo kelia nemutavusi Delta (indiškoji) atmaina, kuri tapo dominuojančia Didžiojoje Britanijoje ir Rusijoje.
Ar vakcinos veikia naujas atmainas?
Mokslininkų tyrimai rodo, kad „Pfizer/BioNTech“ vakcina buvo efektyvi 94 proc. atvejų (leido išvengti patekimo į ligoninę užsikrėtus koronavirusu) po vienos dozės ir 96 proc. efektyvi po dviejų. „AstraZeneca“ buvo efektyvi 71 proc. po pirmojo skiepo ir 92 proc. atvejų po antrojo.
Vakcinos iš esmės sumažina žmogaus tikimybę pakliūti į ligoninę ar net mirti nuo koronaviruso, nuo visų šiuo metu žinomų atmainų. Tai įrodoma ir praktiškai Didžiojoje Britanijoje, kurioje esant net didesniam sergamumui negu Rusijoje (tenkančiam milijonui žmonių), mirtingumas yra net keliomis dešimtimis kartų mažesnis. Galimas to paaiškinimas yra gana paprastas – Didžiojoje Britanijoje vakcinuota 51 proc. žmonių (didžioji dalis jų – vyresni nei 50 metų asmenys), o Rusijoje – vos 13 proc.
Tiesa, mokslininkams nerimą kelia Delta plius atmaina, ne vien todėl, kad ji gali būti labiau užkrečianti už ankstesnes, o ir todėl, kad gali turėti didesnį atsparumą vakcinoms. Jeigu blogiausia pasitvirtins, tai naujos pandemijos išvengti faktiškai nepavyktų.
Tačiau tam kol kas nėra didelio pagrindo. Apie „galimą atsparumą“ vakcinoms buvo kalbama prieš išplintant daugeliui koronaviruso atmainų, tačiau kol kas mokslininkų darbo vaisius rodo savo galią prieš virusą. Tai patvirtina ir indų gydytojas iš Naujojo Delio ligoninės. Chandrakantas Lahariya CNBC pareiškė, kad vietos specialistai kol kas nemato pagrindo jaudintis dėl naujosios atmainos. Kol kas, anot jo, aišku tik tai, kad Delta plius – tai vis dar ta pati Delta atmaina, tačiau su viena papildoma mutacija.
Anot jo, vienintelis klinikinis šios atmainos skirtumas, apie kurį žino medikai, yra tas, kad Delta plius turi tam tikrą atsparumą kombinuotam gydymui monokloniniais antikūnais. Tačiau tai nėra kritinės svarbos skirtumas, nes pati terapija vis dar yra eksperimentinė ir skiriama tik labai nedaugeliui pacientų.
