Kaip nurodė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, ĮNR pranešimai sudaro 0,2 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus. Iš viso sunaudotas vakcinos dozių skaičius nuo vakcinacijos pradžios iki birželio 30 dienos siekė – 2 078 955 dozes.
„Nepageidaujamų reakcijų į vakcinas skaičius mažėja, nes lėtėja ir vakcinacijos tempai“, – konstatavo jis.
Kaip nurodė jis, VVKT šeštąjį vakcinacijos mėnesį gavo 736 pranešimus apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujama reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu. Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauta 395 pranešimai apie ĮNR; po vakcinos „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vartojimo buvo gauti 100 pranešimų apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 169 pranešimai apie ĮNR. Dėl vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ sulaukta 69 ĮNR pranešimai.
Du miokarditai ir pranešimai apie nepilnamečius
689 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 37 klasifikuoti kaip sunkūs.
Moterys, kaip ir ankstesniais vakcinacijos mėnesiais, pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai – atitinkamai 489 ir 240 pranešimų. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 12-95 metai. Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 40, iš pacientų – 566, tuo tarpu 130 pranešimai gauti iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
„Birželio mėnesį pranešta apie du miokardito atvejus po „Comirnaty“ ir „Moderna“ vakcinų. Tiesa, jie buvo fiksuoti vyresnio amžiaus žmonėms. Priminsiu, kad miokarditai yra įtraukti į vakcinų charakteristikų santraukas kaip itin retos nepageidaujamos reakcijos. (...) Praėjusį mėnesį gauti pranešimai ir apie nepilnamečių patirtas reakcijas, kai kurios iš jų – sunkios“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Kaip patikslino VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, miokarditas – tai širdies raumens uždegimas.
„Kartu su juo gali būti ir širdiplėvė apimta, tada nurodoma, kad yra ir perikarditas. Europos vaistų agentūrai turint duomenų ir apie miokarditus ir perikarditus buvo priimtas sprendimas įrašyti abi šias ligas kaip naujas nepageidaujamas reakcijas“, – sakė ji.
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie ĮNR, kurių sulaukė VVKT, kaip ir ankstesniais mėnesiais, labai panašūs: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Dažniausios vakcinų reakcijos
Atskirai analizuodama kiekvienos vakcinos nepageidaujamas reakcijas VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja R. Pilvinienė nurodė, kad dėl „Comirnaty“ vakcinos iš viso buvo pranešta apie 1800 nepageidaujamų reakcijų.
„Primenu, kad vienas pranešimas, vienas atvejis gali savyje talpinti kelias nepageidaujamas reakcijas – kaip galvos skausmas, karščiavimas, bendras negalavimas, silpnumas. (...) Taigi šie skaičiai neturėtų gąsdinti.
Suskaičiavus 10 dažniausiai praneštų nepageidaujamų reakcijų matome, kad jos išsidėsto taip. Dažniausiai pasitaiko karščiavimas ir galvos skausmas, toliau seka skausmas injekcijos vietoje, dažnai pranešama apie bendrą silpnumą, toliau – rankos skausmas, šaltkrėtis. Retesni nepageidaujami poveikiai – nuovargis, pykinimas, raumenų skausmas ir limfodenopatija“, – vardijo ji.
Kaip nurodė specialistė, limfodenopatija yra limfmazgio pažaida, kai jis yra arti injekcijos vietos, dažniausiai – pažastyje padidėja.
„Pranešta apie gana sunkius limfmazgių padidėjimo atvejus. Tai mūsų nestebina, nes limfinė sistema yra ta, kuri pirmiausiai reaguoja į svetimo baltymo atsiradimą organizme. (...) Šiuo atveju dažniau buvo pranešta apie limfodenopatijas kitose vietose – gali padidėti ir kaklo limfmazgiai, pasitaikė atvejų, kai padidėja po žandikauliu. Anksčiau buvo praneša ir apie limfmazgių padidėjimą kirkšnyje“, – aiškino R. Pilvinienė.
Nepageidaujamos reakcijos į „Moderna“ skiepą panašios į „Comirnaty“ vakciną, ši vakcina pasižymi gana nedideliu pranešimų srautu.
VVKT specialistė pridūrė, kad nors prieš keletą mėnesių „Vaxevria“ sukėlė labai didelį ažiotažą ir gausų pranešimų srautą, kai tik vakcina atsirado rinkoje, šiuo metu skiepijimo šia vakcina mastai yra gerokai sumažėję.
„Atitinkamai ir pranešimų srautas sumažėjęs. (...) Čia vėlgi vyraujančios reakcijos yra panašios į kitų vakcinų – karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis ir raumenų skausmas“, – sakė ji.
Sunkios nepageidaujamos reakcijos
Kalbėdama apie sunkias nepageidaujamas reakcijas R. Pilvinienė pažymėjo, kad bendras jų skaičius yra nedidelis.
„Dažniausiai prie sunkių nepageidaujamų reakcijų minima „Comirnaty“ vakcina. Primenu, kad šios vakcinos daugiausiai ir buvo gauta nepageidaujamų reakcijų ir tai rodo tam tikrą proporciją, kadangi vakcinos daugiausiai suvartota, tad ir reakcijų galima tikėtis daugiau.
Kaip nurodė ji, nors pastaraisiais mėnesiais nagrinėjant signalą dėl „AstraZeneca“ vakcinos sukelto trombocitopenijos ir trombozės sindromo ir buvo paneigtas tromboflebito kaip atskiros nepageidaujamos reakcijos, būdingos „AstraZenecos“ vakcinai, ryšys su vakcinacija, tokių pranešimų sulaukiama.
„Mes vis tik gauname vieną kitą pranešimą apie tromboflebitą tiek 2 pranešimus „Comirnaty“, tiek vieną „Vaxveria“ vakcinai“, – sakė ji.
Taip pat VVKT specialistė pridūrė, kad fiksuoti du miokardito atvejai, vienas toks atvejis registruotas ir praėjusį mėnesį po „Moderna“ vakcinos.
„Skirtumas tik toks, kad praeitą mėnesį gautas pranešimas apie jaunam žmogui pasitaikiusi miokarditą, šį mėnesį gavome pranešimus apie vyresniems žmonėms pasitaikiusius miokarditus – „Modernos“ atveju tai buvo virš 50 m. moteris, o „Comirnaty“ atveju vyras. Daugiau duomenų apie šių atvejų baigtis neturime“, – sakė R. Pilvinienė.
Kaip ir ankstesniais mėnesiais, du pranešimai fiksuoti dėl periferinio veido paralyžiaus – ši reakcija buvo žinoma nuo vakcinos atsiradimo rinkoje.
„Klinikinių tyrimų metu nenustatyta juostinė pūslelinė, bet mes jau antrą mėnesį iš eilės gauname po 1–2 atvejus, pranešančius apie tokius atvejus. Bene dažniausiai skaitant apie sunkias nepageidaujamas reakcijas krito į akis alpulys – žmonės alpo po vakcinacijos ir skiepijimo centre, keletas alpimo atvejų buvo jau namuose“, – nurodė ji.
Daugiausiai (6) tokie pranešimai fiksuoti po „Comirnaty“ vakcinos, vienas atvejis buvo 17 m. jaunuoliui. Tarp retų sunkių reakcijų – ir ūmus akių uždegimas (uveitas), medikamentinis toksinis kepenų pažeidimas. Virš 70-ies metų žmogui pasitaikė Evenso sindromas.
Pranešta ir apie vieną mirtį po vakcinos
Taip pat pranešta apie vieną mirtį po vakcinos.
„Pastebėtina tai, kad pacientas, apie kurį buvo pranešta birželio mėnesį, buvo vakcinuotas kovo mėnesį ir mirė balandį. Šis pacientas yra 91 metų žmogus, miręs gydymo įstaigoje. Kaip nurodyta artimųjų, jam diagnozuota pneumonija“, – sakė R. Pilvinienė.
„Artimiesiems atrodo, kad tas būklės pablogėjimas buvo susijęs su vakcinacija. Mes šio atvejo nei patvirtinti, nei paneigti negalime“, – teigė specialistė.
Ji pabrėžė, kad apskritai mirtį su vakcinacija susieti yra labai sunku.
1,2 mln. žmonių gavo bent vieną skiepą
Per praėjusią parą pirmą skiepo nuo koronaviruso dozę gavo 278, antrą – 206 žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 277 tūkst. 415 žmonių, abiem – 1 mln. 74 tūkst. 422.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,1 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,5 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,1 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 58,8 proc., 45–54 metų grupėje – 52,5 proc., 35–44 metų grupėje – 50,9 proc., 25–34 metų grupėje – 43,9 proc., 16–24 metų grupėje – 42,1 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 9,7 procento.
Šios reikšmės per parą paaugo 0,1–0,2 procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 45,7 proc. žmonių – 0,1 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 98 tūkst. 155 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 351 tūkst. 837 dozės.
Nepanaudota šiuo metu apie 746 tūkst. vakcinos dozių.
Kaip pranešti nepageidaujamą reakciją?
VVKT primena, kokiais atvejais turėtų būti teikiami pranešimai apie ĮNR į vakciną:
– kai yra įtariamas ryšys su konkrečia vartota vakcina,
– kai kyla abejonių dėl ĮNR ir vaisto / vakcinos vartojimo priežastinio ryšio.
Apie tai turi pranešti sveikatos priežiūros specialistas arba pats pacientas.
VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galint greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą. Pranešti galima:
– tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist.
– užpildant pranešimo formą, skirtą specialistams (ją galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386) ir atsiunčiant el. paštu [email protected].
Šalutinį skiepų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais:
– tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv;
– užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486) ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu [email protected]);
– nemokamu telefonu 8 800 73 568.
Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs.
Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas. Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio ĮNR, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR.
