Ukraina sekmadienį atmetė „apokaliptines prognozes“ dėl rusų invazijos po to, kai Jungtinės Valstijos perspėjo, kad Maskva ėmė aktyviau ruoštis didelio masto įsiveržimui.
Rusija palei savo sieną su Ukraina yra sutelkusi 110 tūkst. karių, tačiau JAV žvalgyba nėra nustačiusi, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų yra apsisprendęs pulti, sako JAV pareigūnai.
Pareigūnai per pastarąsias kelias dienas Kongreso narius ir Europos sąjungininkus perspėjo, kad Rusija pajėgas prie sienos su Ukraine telkia tokiu greičiu, kad V. Putinas jau vasario viduryje turėtų apie 150 tūkst. karių, o tiek reikia plataus masto invazijai.
JAV pareigūnai sako, kad V. Putinas nori turėti visas įmanomas galimybes: nuo riboto masto invazijos į prorusišką Donbaso regioną iki plataus masto ar visiškos invazijos į Ukrainą.
Rusija neigia planuojanti įsiveržti į Ukrainą.
„Netikėkite apokaliptinėmis prognozėmis. Skirtingos sostinės turi skirtingus scenarijus, tačiau Ukraina yra pasirengusi bet kokiems įvykiams, – tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Šiandien Ukraina turi stiprią kariuomenę, precedento neturinčios tarptautinės paramos ir ukrainiečių tikėjimą savo šalimi. Mūsų priešas turėtų mūsų bijoti.“
Diplomatis sprendimas įmanomas
Kiek anksčiau sekmadienį Ukrainos prezidentūra pareiškė, kad diplomatinio sprendimo tikimybė išlieka didesnė nei karinės eskalacijos grėsmė“, – išplatintame pareiškime sakė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
Jo teigimu, Rusija reguliariai vykdo didelio masto karių rotacijas, manevrus ir ginkluotės dislokavimą, kad „darytų nuolatinį didžiulį psichologinį spaudimą“ nuo tada, kai praėjusį pavasarį ėmė telkti savo pajėgas prie Ukrainos sienos.
Kijevas ne kartą siekė mažinti įtampą dėl galimo netrukus įvyksiančio rusų įsiveržimo, siekdamas nepakenkti šalies ekonomikai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra paraginęs Vakarų sąjungininkus nekelti „panikos“.
„Kiek dar truks tokia Rusijos veikla ir kam ji yra vykdoma? Tik Kremlius žino tikslų atsakymą į šį klausimą, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas. – Ukrainos ir mūsų partnerių užduotis yra būti pasirengusiems bet kokiam scenarijui ir mes vykdome šią užduotį 100 procentų.“
Europos diplomatinės pastangos
Jungtinių Valstijų perspėjimas, kuris yra Vašingtono pastangų užkardyti Rusijos veiksmus dalis, pasigirdo tuo metu, kai Europea imasi priemonių sumažinti įtampą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį lankysis Maskvoje, o antradienį įvyks į Kijevą, kur sieks deeskaluoti krizę ir paskatinti šalis siekti taikos plano.
Vėliau su Rusijos ir Ukrainos prezidentais ketina susitikti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
JAV pareigūnai sako, kad jeigu Maskva ryšis plataus masto atakai, užimti Kijevą ir nuversti Zelenskį rusams užtruktų vos 48 valandų.
Jau skaičiuojama, kad didelio masto ataka pražudytų nuo 25 tūkst. iki 50 tūkst. civilių, nuo 5 tūkst. iki 25 tūkst. Ukrainos karių ir nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. Rusijos karių.
Be to, kariniai veiksmai paskatintų nuo vieno iki penkių milijonų žmonių bėgti į užsienį, daugiausia Lenkiją, sako pareigūnai.
Siunčia daugiau karių
Reaguodamas į Rusijos karių susitelkimą prie Ukrainos sienos JAV prezidentas Joe Bidenas į NATO rytinį flangą pasiuntė papildomų maždaug 3 tūkst. karių.
Augant įtampai su Rusija, sekmadienį Lenkijoje nusileido didelis JAV karių kontingentas. Jų generolas teigia, kad tikslas yra „atgrasyti nuo bet kokių karinių tikslų“ ir apginti NATO, jeigu to reikės.
Desantininkai iš JAV kariuomenės 82-osios oro desanto divizijos Fort Brage nusileido Lenkijos pietrytiniame Žešuvo oro uoste apie 15 val. vietos laiku. Kariai atskrido JAV karinių oro pajėgų lėktuvu „Boeing C-17“.
Papildomi kariai „atvyko čia, kad užtikrintų papildomą pasirengimą ir plataus masto sąveikumą su mūsų lenkų sąjungininkais ir, jeigu prireiks, ginti bet kurią NATO dalį, – žurnalistams oro uoste sakė divizijos vadovaujantis generolas Chrisas Donahue (Krisas Donahjū). – Žinoma, šiuo neapibrėžtumo laikotarpiu mes žinome, kad esame stipresni drauge. Šis karių dislokavimas yra apdairumo priemonė siekiant užtikrinti kolektyvinę bet kokių karinių veiksmų prevenciją. Tai yra gynybinio pobūdžio priemonė.“
JAV praėjusią savaitę pranešė į Vokietiją ir Rytų Europą papildomai pasiųsianti 3 tūkst. karių. Tai bus dalis pastangų paskatinti Rusiją atšaukti prieš Ukrainos sienos sutelktus karius.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sakė, kad papildomas 1700 JAV karių kontingentas bazuosis „Pietryčių Lenkijoje, rytiniame NATP flange“.
Nesiunčia kariauti
Jungtinės Valstijos sekmadienį pabrėžė, kad nesiunčia karių tam, kad pradėtų karą su Rusija. Tai šalis pareiškė po to, kai pasiuntė 3 tūkst. papildomų karių į Vokietiją ir Rytų Europą, reaguodama Rusijos ir Ukrainos situaciją.
„Prezidentas ne vieną mėnesį aiškiai sakė, kad Jungtinės Valstijos nesiunčia karių pradėti karo su Rusija Ukrainoje“, – „Fox News“ sekmadienį sakė Amerikos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Pasiuntėme karių į Europą ginti NATO teritorijos“, – pridūrė jis.
Vėliau NBC kanalo laidai „Meet the Press“ J. Sullivanas sakė, kad „karinė eskalacija ir Ukrainos invazija gali įvykti bet kuriuo metu“.
„Mes manome, kad rusai dislokavo pajėgumus didelio masto karinei operacijai Ukrainoje, ir mes sunkiai dirbame, kad pasirengtume atsakui. Prezidentas Bidenas telkia mūsų sąjungininkus. Jis sustiprino ir užtikrino mūsų partnerius rytiniame flange, jis suteikė materialios paramos ukrainiečiams, ir jis pasiūlė rusams diplomatinę kelią“, – sakė jis.
