„Man, aišku, nepatinka sėdėti. Tačiau savo idėjų, savo tėvynės aš neatsisakysiu“, – atsakė jis, prieš trejus metus grįžęs po gydymo iš Vokietijos A. Navalnas ir iškart patekęs į Kremliaus gniaužtus bei nuo to laiko kalinamas Rusijoje.
A. Navalno teigimu, jo reguliariai klausia, o kam jis išvis grįžo: nuteistieji užduoda šį klausimą „paprastai ir tiesmukai“, o kalėjimų administracija – „atsargiai, išjungus sekimo įrangą“. Dauguma, anot A. Nalvano, netiki paprastu motyvu ir mano, kad jis turėjo „kažkokį gudrų planą, į kurį įtraukta Kremliaus viršūnėlė“.
„Tačiau jokių paslapčių ir schemų nėra. Iš tiesų viskas ir yra paprasta. Aš turiu savo šalį ir savo įsitikinimus. Ir aš nenoriu atsisakyti nei šalies, nei įsitikinimų. Ir aš negaliu išduoti nei pirmosios, nei antrųjų“, – cituojamas politiko laiškas „Meduza“.
Dalyvaudamas rinkimuose ir taikydamasis į lyderių pozicijas, A. Navalnas žadėjo nepavesti ir nemesti savo rinkėjų, rašo jis. Sugrįždamas jis įgyvendino savo pažadą, nes „turi juk, galų gale, atsirasti Rusijoje tie, kurie jiems nemeluoja“.
„Susiklostė taip, kad Rusijoje dabar už savo teisę turėti savo įsitikinimus ir jų neslėpti aš turiu mokėti tuo, kad sėdėsiu vienutėje. Ir man, aišku, nepatinka sėdėti. Tačiau nei savo idėjų, nei tėvynės aš neatsisakysiu“, – aiškino A. Navalnas.
Dabar Rusijos valdžioje, savo laiške rašė A. Navalnas, „sektantai ir marginalai“, kurie neturi jokių idėjų – „tik tikslą išsilaikyti savo krėsluose“. „O iki tobulybės nugludinta veidmainystė leis pasikeisti bet kokią kaukę. <...> Melas, melas ir nieko daugiau nei melas“, – rašo politikas.
„Tai žlugs ir subyrės. Putino valstybė nėra gyvybinga. Sykį mes pažvelgsime į jo vietą, ir jo jau nebus. Pergalė yra neišvengiama. Tačiau kol kas reikia nepasiduoti ir laikytis savų įsitikinimų“, – aiškino A. Navalnas.
