Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, buvęs Rumunijos užsienio reikalų ministras ir ambasadorius JAV pabrėžė, kad NATO būtų „priversta imtis tinkamų priemonių“, jei Ukrainoje būtų surengta cheminė ar branduolinė ataka.
Tokį pareiškimą jis padarė po virtinės nerimą keliančių komentarų iš Maskvos, atsisakančios atmesti galimybę, kad ši ginkluotė gali būti panaudota. Vis tik M. Geoana neatskleidė, kokia būtų Vakarų reakcija tokios atakos atveju.
„NATO yra gynybinis aljansas, bet taip pat ir branduolinis aljansas, – kalbėjo generalinio sekretoriaus pavaduotojas. – Jei [Rusija] prieš Ukrainą panaudos cheminius ginklus ar kitokio pobūdžio aukštesnės kategorijos sistemas, iš esmės pasikeistų karo, kurį ponas Putinas pradėjo prieš Ukrainą, pobūdis.“
„Galiu garantuoti, kad NATO yra pasirengusi proporcingai atsakyti“, – pridūrė jis.
Anot M. Geoanos, Rusijos ataka prieš dramos teatrą apgultame Mariupolio uostamiestyje yra „dar vienas įrodymas, kad Putino karas yra neišprovokuotas, nelogiškas, taip pat barbariškas“. Ukrainos valdžia penktadienį pranešė, per tą smūgį žuvo apie 300 civilių gyventojų.
„Tikimės, kad ponas Putinas nesileis dar labiau į karo nusikaltimus ir dar didesnį suverenios valstybės niokojimą“, – sakė NATO pareigūnas.
Vis dėlto, jo teigimu, vasario 24 dieną prasidėjęs brutalus karas turi priešingą poveikį nei tikėjosi V. Putinas, nes invazija tik suvienijo Vakarus ir sudarė sąlygas sustiprinti 30 valstybių gynybinį aljansą.
Per ketvirtadienį vykusį NATO viršūnių susitikimą Aljanso lyderiai sutarė į Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją siųsti keturias naujas Rytų flango kovines grupes. Šį karinį vienetą paprastai sudaro 1–1,5 tūkst. karių.
„Šios grupės jau formuojasi, – sakė buvęs Rumunijos diplomatijos vadovas. – Galiu numanyti, kad tai bus kelių mėnesių klausimas, kol pamatysime šias kovines grupes parengtas ir visiškai funkcionuojančias.“
M. Geoanos nuomone, jei „labai prastai suplanuota ir vykdoma“ karinė kampanija ir toliau užsitęs, V. Putino pajėgoms, anot daugelio stebėtojų, blaškantis mūšio lauke, gali išaugti ir pavojus, kad Rusijos lyderis gali ryžtis kokiam nors menkai pasvertam žingsniui.
„Matome, kad šiuo metu Rusijos karinis planavimas bando iš naujo įvertinti situaciją – bando kompensuoti didžiulius žmonių ir materialinius nuostolius, kuriuos jie patyrė per pirmąjį karo mėnesį“, – kalbėjo NATO pareigūnas.
Anot M. Geoanos, griežtų ekonominių ir individualių sankcijų Rusijai bei didelių karinių nuostolių derinys galiausiai gali priversti V. Putiną pergalvoti savo puolimą Ukrainoje.
„Ponas Putinas tikriausiai patikėjo savo postimperinėmis fantazijomis, manydamas, kad ukrainiečiai juos priims išskėstomis rankomis, – sakė AP pašnekovas. – Iš tikrųjų jie susidūrė su labai aršiu pasipriešinimu. Esame tikri, kad šiandien, net atsižvelgiant į pastiprinimus, tebesiunčiamus į Ukrainą, Rusija neturi pajėgų ir galimybių okupuoti visą Ukrainą.“
M. Geoanos vertinimu, didžiausia V. Putino režimo klaida buvo nepakankamas „Ukrainos kariuomenės drąsos“ ir „Vakarų politinės vienybės“ įvertinimas.
„Remiame Ukrainą įvairiais būdais – gynybiniu, finansiniu, humanitariniu, – teigė rumunų politikas. – Kai ateis laikas, o jis ateis, mes taip pat padėsime Ukrainai atstatyti, atkurti savo valstybę, nes [ukrainiečiai] nusipelno mūsų susižavėjimo, jie nusipelno mūsų paramos.“
