Apie tai pirmadienį jis kalbėjo sakydamas kalbą Aljanso parlamentinėje asamblėjoje Madride.
Anot J. Stoltenbergo, Rusijos režimo lyderis, puldamas Ukrainą, padarė dvi dideles klaidas. Pirma, jis nepakankamai įvertino ukrainiečių drąsą ir valią kovoti, antra – nuvertino NATO sąjungininkų ir partnerių ryžtą remti Ukrainą.
„Jis manė, kad Ukrainoje gali laimėti per kelias dienas. Praėjus devyniems mėnesiams, Rusija ir toliau patiria vieną nesėkmę po kitos. O ukrainiečiai ir toliau laisvina savo teritoriją nuo okupacijos. Pastaruoju metu – Chersone“, – pabrėžia J. Stoltenbergas.
Vis dėlto kartu jis pažymėjo, kad nuvertinti Rusijos kol kas nereikėtų. Pasak jo, Rusija vis dar turi didelį karinį potencialą ir daug karių.
„Rusija yra pasirengusi patirti didelių nuostolių. Ji pasirengusi sukelti siaubingas kančias Ukrainos žmonėms. Matėme, kaip bepiločiai lėktuvai ir raketos smogė Ukrainos miestams, civiliams gyventojams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai. Todėl turime būti pasirengę remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė jis.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
