Šeštasis ES sankcijų Rusijai paketas oficialiai dar tik įsigalioja šiomis dienomis, tačiau jau aiškios kai kurios jo detalės: visiškai draudžiamas naftos importas į ES pagrindiniu tiekimo būdu – jūra (šiai eksporto gijai tenka 75 proc. visos Rusijos naftos eksporto į Europą); naftos importas iš Rusijos jūra turi būti sustabdytas 6 mėnesiams, naftos produktams – po 8 mėnesių.
Gauti šį energijos resursą iš Rusijos naftotiekiu „Družba“ išimties tvarka leidžiama keturioms valstybėms – Vengrijai, Čekijai, Slovakijai ir Bulgarijai. Dar dvi – Vokietija ir Lenkija – atsisakys „Družbos“ naftos iki 2022 m. pabaigos.
Ne mažiau reikšmingos sankcijos skelbiamos ir Rusijos naftos transportavimui – iki 2022-ųjų įvedamas draudimas drausti tokių krovinių gabenimą į trečiąsias šalis, skelbiama WSJ ir FT. 95 proc. draudimų atlieka Didžiojoje Britanijoje registruota bendrovė „International Group of P&J Clubs“, kuri turės laikytis ES sankcijų ribojimų.
Ką tai reiškia skaičiais?Europa – didžiausia Rusijos naftos eksporto rinka. Embargas ją užvers faktiškai aklinai. Pačios Rusijos duomenimis, 2021-aisiais eksportavo 231,6 mln. tonų naftos, o 111,2 mln tonų iš jų (49 proc.) teko ES šalims ir Norvegijai su Didžiąja Britanija. Norvegai jau paskelbė prisijungiantys prie ES sankcijų, o britai žada atsisakyti naftos importo iš Rusijos iki 2022 m. pabaigos.
Palyginimui: Kinija iš Rusijos importavo 31 proc. viso jos eksporto, o Indija – 1 proc.
2022-ųjų sausį Rusija į ES šalis eksportavo net 54,5 proc. savo naftos. Vėlesnių duomenų nėra, nes Rusija įslaptino savo užsienio prekybos rodiklius.
Vengrijos, Slovakijos, Čekijos ir Bulgarijos importas visoje Rusijos eksporto į Europą dalyje sudarė mažiau nei 8 proc., „The Bell“ cituojamas ekonomistas Marselis Salichovas.
Didžioji dalis Rusijos išgaunamos Europos rinkai naftos (2,7 mln. iš 3 mln. barelių per parą) patenka į naująjį ES embargą.
Būdai apeiti sankcijas yra, bet jie brangūs ir sudėtingi
Ekspertų teigimu, apeiti sankcijas bus sunku. Rusija gali pabandyti naudotis tarpininkų, kurie leistų nuslėpti tikrąją naftos kilmės šalį, arba maišyti savo naftą su kitų šalių ir suteikti joms „naują kilmę“, tačiau kainuos labai brangiai. Tarpininkai reikalautų didelės nuolaidos dėl sankcijų grėsmės, o ir apimtys, kuriomis taip pavyktų prekiauti nebus didelės. Ypač jeigu galutinis tokio krovinio gavėjas bus Europos šalys.
Rusijos naftos produktų maišymas su kitų šalių nafta – formaliai legalus būdas „Rusijos naftos išvalymo“ machinacijų schemose. Europos tyrimų centro „Bruegel“ analitikai neseniai paviešino tokios gigantės, kaip „Shell“ naudojamą būdą, kuomet ši sumaišė 49 proc. rusiško dyzelinio kuro su 51 proc. kitos šalies kilmės dyzeliniu kuru. Tokiu būdu „rusiškas“ naftos produktas staiga tampa „neberusišku“. Tokia praktika formaliai atitinka ES dyzelinio kuro ir kitų naftos produktų kilmės taisykles.
Rusiška nafta taip pat gali būti maišoma ar fiktyviai parduodama naudojant transportavimo „nuo tanklaivio iki tanklaivio“ (STS) sistemą, kaip savu laiku darė Iranas ir Venesuela, kad būtų apeinamos sankcijos. Jau užfiksuoti Irano naftos transportavimo atvejai į Rusijos uostus balandžio mėnesį, o Rusijos tanklaivių, kurių sekimo įranga yra atjungiama, skaičius ženkliai išaugo dar kovo mėnesį.
Ar gali Rusija pasinaudoti Azijos rinka?
Rinkos analitikai pažymi, kad tai yra įmanoma tik iš dalies. Norvegų „Rystad Energy“ skelbia, kad Rusija kitose šalyse gali surasti pirkėjų ne daugiau nei 1 mln. barelių per parą – o tai tik trečdalis į embargą patenkančio naftos kiekio.
Pagrindinės „kandidatės“ pakeisti Europos šalis – Indija ir Kinija, tačiau ir čia nėra viskas taip paprasta. Abi šalys turi seniai suderintą tiekimą iš Artimųjų Rytų, kurių negali atsisakyti trumpalaikiam laikotarpiui, o dar svarbiau – nenorės to daryti. „Artimųjų Rytų tiekimas – patikimas, o rusiška nafta – kas žino, koks likimas jos laukia rytoj?“ – „The Bell“ cituojamas analitikas Johnas van Schaikas.
Eksportą į Aziją ribos ir nepakankamai išvystyta infrastruktūra (pagrindinis naftotiekis į Kiniją gali savo apimtis padidinti tik 300 tūkst. barelių per parą), o transportavimas jūromis gali būti apsunkintas sankcijomis.
Maža to, net ir tą milijoną barelių per parą naftos Rusijai tektų Azijos šalims pardavinėti su nuolaidomis – „Bloomberg“ duomenimis balandį – gegužę Rusijos naftos „Urals“ kaina siekė 73 dolerius už barelį ir buvo 32 proc. žemesnė už vidutinę Europos „Brent“ kainą.
Azijos šalys, suvokdami Rusijos pažeidžiamumą, bando išsiderėti dar žemesnes kainas, motyvuodamos tai išaugusiais transportavimo kaštais ir sankcijų grėsme. J. van Schaiko teigimu, Rusijos Azijos rinkai siūlomos naftos kaina gali siekti ir 40 dolerių už barelį.
Kiek tai Rusijai kainuos?
ES naftos embargo Rusijai finansinės pasekmės priklauso nuo dviejų faktorių: kiek susitrauks šios šalies eksportas ir kokios bus taikomos nuolaidos rusiškai naftai.
Iš aukščiau pateiktų skaičiavimų galima spręsti, kad negrįžtamos netektys dėl ES sankcijų sieks apie 2 mln. barelių per parą, o įskaičiuojant pačių rusų bendrovių prisitaikomas „sankcijas sau“ – 3 mln. barelių per parą. Tai yra apie 35-40 proc. viso Rusijos naftos eksporto nuo 2022-ųjų pradžios (8 mln. barelių per parą).
Tikslių skaičių šiuo metu pateikti neįmanoma, tačiau yra tam tikros prognozės, rašoma „The Bell“. „Bloomberg“ skaičiavimais Rusijai turėtų netekti apie 22 mlrd. dolerių naftos pajamų per metus. Iš jų – 12 mlrd. pajamos dėl sustabdyto tiekimo naftotiekiu į Šiaurės Europą. Dar 10 mlrd. dolerių – dėl draudimo eksportuoti naftą jūrų keliu.
Iš eksporto į Vengriją, Čekiją ir Slovakiją Rusija ir toliau uždirbs po 6 mlrd. dolerių per metus.
„Reuters“ skelbia „Rystad Energy“ ekspertų skaičiavimus, kad tiesioginės Rusijos netektys po embargo įsigaliojimo gali siekti iki 40,8 mlrd. per metus, o kuomet įsigalios visi embargo numatyti draudimai – 54 mlrd. dolerių.
Tiesa, smūgis Rusijos biudžetui, kurio beveik pusę eksporto pajamų sudaro prekyba dujomis ir nafta, bus sušvelnintas išaugusiomis naftos kainomis. „Rystad Energy“ skaičiavimais, nepaisant staigaus naftos gavybos susitraukimo, 2022-aisiais iš prekybos nafta ir dujomis bus surinkta daugiau nei 180 mlrd. dolerių – 45 ir 181 proc. daugiau negu atitinkamai 2021 ir 2020 metais. Tačiau ekspertai pažymi, kad ilgalaikėje perspektyvoje pajamos iš naftos po embargo įvedimo Rusijoje gali susitraukti ketvirtadaliu.
Sankcijų paskelbimas skaudžiai atsilieps ir pačioms Europos valstybėms. Šalys turės konkuruoti tarpusavyje dėl naujų ryšių mezgimo ir tiekimo grandinių vystymo su kitomis naftos valstybėmis.
ES metiniam infliacijos rodikliui ir taip siekiant rekordinius 8,1 proc. su problemomis gali susidurti daugelio valstybių ekonomikos. Europiečiai už rusiškos naftos atsisakymą turės susimokėti pragyvenimo, būstų brangimu, augančiu nedarbu ir energijos šaltinių trūkumu.
„Aišku, kad sankcijos negali apsieiti be pasekmių mūsų ekonomikai ir kainoms, – neseniai pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. – Mes, europiečiai, esame pasirengę pakentėti, kad padėtume Ukrainai“.
