Moldovos proeuropietiška prezidentė Maia Sandu siekia antros kadencijos, ji ne kartą kaltino Rusiją politiniu kišimusi į buvusios sovietinės respublikos, esančios tarp karo draskomos Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos, reikalus.
Vien rugsėjį Moldovos piliečiams iš Rusijos buvo pervesta 15 mln. dolerių, per spaudos konferenciją sakė policijos vadovas Viorelis Cernauteanu. Manoma, kad į balsų pirkimo schemą įtraukta daugiau nei 100 tūkst. balsavimo teisę turinčių žmonių, sakė jis.
Pinigus į šalį, turinčią 2,6 mln. gyventojų, pervedė žmonės, susiję su pabėgusiu verslininku ir buvusiu politiku Ilanu Šoru, pranešė policija. Su jo „nusikalstama organizacija“ susiję žmonės užverbavo 70 tūkst. bendraminčių, kad už pinigus balsuotų už konkretų kandidatą. Rinkėjams taip pat buvo liepta balsuoti prieš narystę ES per referendumą, rengiamą spalio 20 d. kartu su prezidento rinkimais.
Pernai už akių už sukčiavimą nuteistas I. Šoras „Telegram“ kanale sakė, kad „visi mokėjimai yra teisėti“. „Moldova visiškai pavirto policine valstybe“, – sakė jis ir ragino šalininkus „kartu tęsti kovą“.
Maskvoje esantis I. Šoras balandį paskelbė su kitais prorusiškais aktyvistais sudaręs politinę koaliciją „Pergalė“. Tačiau Moldovos rinkimų komisija atsisakė registruoti „Pergalę“ prezidento rinkimams ir referendumui, motyvuodama, kad blokas neatitinka kai kurių reikalavimų.
Moldovos policija taip pat konfiskavo apie 1 mln. dolerių iš žmonių, grįžusių iš balandį vykusio susitikimo, vadino tai „neteisėtu politiniu finansavimu“.
Birželį Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir Kanada perspėjo apie Rusijos „sąmokslą“ daryti įtaką Moldovos prezidento rinkimams ir „kurstyti protestus“, jei prorusiškam kandidatui nepavyks laimėti.