Tik Kroatija ir Kipras nepranešė apie švietimo darbuotojų trūkumą, kaip teigiama Europos Komisijos 2023 m. švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaitoje, o Graikijos turimi vieši duomenys neleidžia įvertinti, ar patenkinti visi poreikiai, ar gali trūkti konkrečių dalykų mokytojų. Daugumoje šalių trūksta būtent tiksliųjų dalykų mokytojų ir kvalifikuotų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojų, skelbia portalas „Euronews“.
Vokietijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga GEW įspėjo „nemažinti pedagoginės kvalifikacijos standartų, kad būtų kompensuotas darbuotojų trūkumas“.
Taigi kodėl ši problema tokia didelė ir kaip ji įsivyravo visoje ES?
Kokios pagrindinės kylančios problemos?
Mokytojo profesija susiduria su įvairiomis nepatraukliomis problemomis, tarp jų – mažu darbo užmokesčiu, darbo nesaugumu ir dideliu darbo krūviu.
Gauthieras Catteau dirbo geografijos mokytoju prancūzakalbėje Belgijos dalyje. Mokytojo karjerą jis pradėjo būdamas 22 metų.
Sulaukęs 29-erių, G. Catteau metė mokytojo darbą ir perėjo dirbti inžinerijos srityje. Prieš tai kartą jam teko mokytojauti 39 paaugliams.
„Kasdien tris valandas važinėdavau į mokyklą pirmyn ir atgal, nes gyvenau kaime, – sakė jis. – Ir pasirinkau darbą Briuselyje, nes tai man suteikė šiek tiek daugiau saugumo“.
Atstumas iki darbo, didelis darbo krūvis ir ribotos karjeros perspektyvos ėmė atrodyti nesuderinami su jo noru sukurti šeimą.
Eurostato duomenimis, 2021 m. tik 8 proc. visų pedagoginių darbuotojų buvo jaunesni nei 30 metų.
Vaikų iš Ukrainos integracija į ES mokyklas dėl karo taip pat paaštrino mokytojų trūkumo problemą Europoje.
Lenkijoje 2023 m. vasario mėnesį į ikimokyklinio ugdymo įstaigas buvo priimta 43,8 tūkst. vaikų iš Ukrainos.
Tuo tarpu daugelis šalių kenčia dėl senstančios mokytojų populiacijos, o per ateinančius kelerius metus laukiama išėjimo į pensiją bangos, kuri tik dar labiau padidins spaudimą sistemai.
Portugalijoje viena iš mokytojų profsąjungų, „Fenprof“, apskaičiavo, kad į pensiją išeis nuo 4,7 tūkst. iki 4,8 tūkst. mokytojų – „didžiausias skaičius per visą tūkstantmetį“. Iki 2030 m. šaliai reikės daugiau kaip 30 tūkst. naujų profesionalių pedagogų.
Europos Sąjungos masto sprendimas?
Europos Komisija skatino mokytojų mobilumą ir novatorišką mokymo praktiką apdovanojo prizais – tai būdas spręsti šio trūkumo problemą ir atkurti šios profesijos prestižą.
Daugelis ES šalių taip pat bandė pritraukti į pensiją išėjusius mokytojus atgal į šią profesiją, o susidariusias spragas bandė užpildyti mokytojais, dirbančiais pagal laikinąsias darbo sutartis.
Šių metų balandį Airijos Vidurinių mokyklų mokytojų asociacijos (ASTI) generalinis sekretorius Kieranas Christie‘is teigė, kad Švietimo departamentas turi visiškai pakeisti savo mąstymą, kad išspręstų dabartinio mokytojų trūkumo problemą.
K. Christie‘is teigė, kad reikia įgyvendinti keletą iniciatyvų, kurios skatintų Airiją palikusius mokytojus grįžti dirbti atgal į šalį.
Tačiau ES lygmens sprendimą gali būti sunku įgyvendinti.
„Viena iš priežasčių, dėl kurių sunku parengti Europos mastu palyginamą tarpvalstybinį mokytojų trūkumo rodiklį, yra ta, kad šalyse galioja skirtingos švietimo institucijų taisyklės, – rašė švietimo ekonomistas Giorgio Di Pietro ES Jungtinio tyrimų centro techninėje ataskaitoje. – Pavyzdžiui, formalioji mokytojo kvalifikacija skirtingose šalyse gali būti įgyjama skirtingais būdais. Kai kuriose šalyse mokytoju tampama automatiškai, kai baigiama mokytojų rengimo programa, o kitose reikia įveikti papildomus etapus“.
