Situacija Lietuvoje kritinė – mokyklos rugsėjį pasitinka be mokytojų

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Neseniai iš atostogų grįžęs Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis nuo pavasario ieškojo 10 mokytojų.

„Ieškojom fizikos, chemijos, matematikos, istorijos, pradinio ugdymo, ispanų kalbos, vokiečių kalbos. Didžiąją dalį jų suradome, dabar liko 4“, – vardija mokyklos direktorius L. Janulionis. 

Kad trūksta mokytojų gimnazijos direktorius negalėjo pamiršti ir per atostogas, todėl sugalvojo originalų paieškos būdą – į žygį per Lietuvą pasileido pasipuošęs marškinėliais su užrašu, kad ieško matematikos, pradinukų, istorijos ir kitų mokytojų.

„Buvau suplanavęs kelionę iš Palangos į Nidą pėsčiomis ir pagalvojau, kad tie marškinėliai kalbėtų už mane, tai atostogų metu tiesiog nusiėmiau dalį sąžinės graužaties, kad štai aš ilsiuosi, o mokytojų kolektyvas vis dar nesuformuotas“, – pasakoja direktorius. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prieš rugsėjį – švietimo įstaigose virš 500 laisvų darbo vietų: štai kokių specialistų trūksta labiausiai

Kauno mokyklose trūksta pusšimčio mokytojų

Sugalvojo, kaip pagudrauti su atostogomis: atleidžia ir po to vėl priima – taip sutaupo pinigų?

Ką reiškia rugsėjo pirmosios sulaukti trūkstant mokytojų, direktorius patyrė jau pernai.

„Praėjusiais metais teko mokslo metus pradėti be anglų ir lietuvių kalbos mokytojo, tai teko matyti ir gimnazijos bendruomenės nepasitenkinimą, ir tam tikrus iššūkius patirti, nes jeigu pamoką dviem klasėms veda vienas mokytojas, tai čia nėra geras ugdymo procesas“, – kalba L. Janulionis. 

Keliaudamas su tokiais marškinėliais direktorius sulaukdavo daug praeivių dėmesio, o socialiniuose tinkluose paviešinęs nuotrauką sulaukė pasidalinimų sprogimo.

„Dėmesį tikrai atkreipė ir kandidatų atsirado“, – sako gimnazijos direktorius Linas. 

Idėją nusižiūrėjo

Idėją darbuotojų paieškos skelbimą dėti ant marškinėlių Fabijoniškių gimnazijos direktorius nusižiūrėjo iš Žvėryno gimnazijos direktorės.

Tarp mokyklų dabar vyksta aršios kovos dėl mokytojų, tad Žvėryno gimnazijos direktorė, kad ieško matematikos mokytojų, užsirašė ant marškinėlių.

„Vedžiodama šunį kaimynam rodau: gal žinote, gal pažįstate, gal patys norite, kažkada bandėte, nepavyko“, – teigia Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė. 

Direktorė matematikos mokytojui siūlo didesnį nei vidutinis atlyginimą.

„Į rankas apie du su puse tūkstančio“, – sako direktorė. 

Tačiau mokytojų vis tiek nesuranda. Bet tai ne vien šios mokyklos rūpestis. Anot Užimtumo tarnybos, šiuo metu Lietuvoje trūksta beveik pusšešto šimto mokytojų, ypač mokyklos ieško matematikos, lietuvių, anglų kalbų, informatikos, fizikos ir chemijos mokytojų.

„Žmonės išėję į pensiją vis dar tempiami į mokyklą. Tai situacija tikrai yra skaudi, apgailėtina“, – kalba Ž. Vaškevičienė. 

Kad situacija siaubinga, pritaria ir Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Jurgita Kiškienė. 

„Tragiška situacija, sakyčiau kritinė. Kiekvienais metais tą kalbam, bet, deja, pokyčiai nevyksta“, – antrina J. Kiškienė. 

Štai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad su šia problema susiduria ne tik Lietuva. 

„Jeigu pasakysiu, kad visas pasaulis arba bent Vakarų Europa susiduria su šita problema, turbūt, tai nebus paguodžiantis žodis, bet tai yra tiesa. Ir tai yra besikeičiančio pasaulio pavyzdys“, – komentuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pedagogai mokyklose neužsilaiko

Į klausimą, ką konkrečiai daro, kad mokyklose daugėtų mokytojų, švietimo ministrė atsakė taip:

„Yra paruoštos tos stipendijų programos. Reikia suprasti, kad daugiau žmonės renkasi dalykines studijas ir turbūt tikėtis, kad stos į fizikos pedagogiką yra sunkiau, tada žmogus stoja tiesiog į fiziką ir pasirenka gretutines studijas“, – kalba ministrė. 

Nors valdžia vilioja stipendijomis, šiemet matematikos mokytojo studijas pasirinko 9, chemijos 3 abiturientai, fizikos – nei vienas.

„Ir mes turėtume prisiimti atsakomybę komunikuodami apie savo specialybę, nes visi mato mokytojų streikus, apie mažus atlyginimus, didelius darbo krūvius, retai sulaukiame pozityvių žinučių“, – teigia direktorius Linas. 

O net ir baigę studijas, kai kurie pedagogai mokykloje neužsilaiko.

„Ateina dažniausiai dviem metams, nes būna paskatinamosios premijos, gal noras išbandyt save, bet pamatę darbo sąlygas, tai yra krūvis begalinis, klasės, dažniausiai vaikų būna daug klasėse, ypatingai miestuose“, – pasakoja Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Kiškienė. 

Mokyklų direktoriai pasiryžę priimti į mokyklą vos ne iš gatvės, kad tik žmogus dirbti norėtų.

„Jeigu turite bent kokį norą ir abejojate, kad neatitinkate kokio nors kriterijaus, tai tikrai ateikite drąsiai, kreipkitės, sudarysime visas sąlygas, esate laukiami“, – tikina direktorė Žaneta. 

Vis dėlto, kaip patirtis rodo, patirties įgiję mokytojai taip pat neužsibūna – kelia sparnus į daugiau mokančias privačias mokyklas.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.