Kaip teigiama naujame tyrime, visoje Europoje yra paplitęs kognityvinių gebėjimų nuosmukis, kurį lėmė didžiulis kiekis švino, išmetamo iš klestinčios metalų pramonės, suformavusios Romos imperiją.
Tyrėjai teigia, kad imperijos klestėjimo laikotarpiu dėl didžiulės kalnakasybos plėtros ir metalo rūdų perdirbimo ypač išaugo oro tarša, todėl, kaip manoma, visoje šalyje nuo 2 iki 3 punktų sumažėjo intelekto koeficientas.
„Nuostabu, kad galėjome kiekybiškai įvertinti atmosferos oro taršą Europoje beveik prieš 2000 metų ir nustatyti galimą poveikį senovės romėnų civilizacijos sveikatai“, – sakė daktaras Josephas McConnellas iš Nevados tyrimų instituto.
„Mūsų išvados rodo, kad dėl antropogeninės pramoninės veiklos išmetamų teršalų daugiau nei du tūkstantmečius buvo daroma plataus masto žala žmonių sveikatai“, – pridūrė jis.
Romos gydytojai žinojo apie apsinuodijimo švinu pavojų, tačiau metalas vis tiek buvo plačiai naudojamas vandentiekio vamzdžiams ir puodams gaminti, taip pat pateko į vaistus, kosmetiką ir žaislus.
Metalas buvo vartojamas ir sąmoningai, kai romėnai atrado, jog švino turintys sirupai padeda pasaldinti vyną.
Nors apsinuodijimas švinu per užterštą maistą ir vyną labiau rūpėjo aukštesniesiems sluoksniams, visi gyventojai galėjo įkvėpti ore esančio švino, kurio buvo gausu milžiniškose imperijos kasyklose.
Atliktas tyrimas
Siekdami nustatyti oro taršos švinu lygį romėnų laikais, J. McConnellas ir tarptautinė tyrėjų komanda analizavo ledo šerdis, išgręžtas Arktyje.
Šerdys leido nustatyti švino koncentraciją atmosferoje nuo 500 m. pr. m. e. iki 600 m. po Kr.
Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ mokslininkai aprašė, kaip ledo šerdys atskleidė staigų švino taršos padidėjimą maždaug 15 m. pr. m. e. po Romos imperijos iškilimo.
Vėliau šis kiekis išliko aukštas iki pat Romos imperijos nuosmukio – 200 metų trukusio santykinės taikos ir klestėjimo laikotarpio, kuris baigėsi 180 m. po Kr.
J. McConnellas apskaičiavo, kad per šį laikotarpį imperija į atmosferą išmetė daugiau kaip pusę milijono tonų švino.
Taršos poveikis
Norėdami nustatyti, kokį poveikį galėjo sukelti tarša, mokslininkai pasitelkė atmosferos modelius ir sudarė žemėlapį, kaip švinas galėjo pasklisti po Europą.
Po to, remdamiesi šiuolaikiniais tyrimais, jie apskaičiavo, kiek neurotoksiško metalo galėjo susikaupti vaikų organizme ir kokią įtaką tai galėjo turėti jų IQ.
Tyrėjai nustatė, kad Romos imperijos piko metu vaikų kraujyje galėjo būti vidutiniškai 2,4 mikrogramo švino viename decilitre, o tai sumažino jų intelekto koeficientą nuo 2,5 iki 3 balų.
Kai kuriais skaičiavimais, Romos imperijoje jos didžiausio suklestėjimo metu gyveno daugiau kaip 80 mln. žmonių, o tai reiškia, kad maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų galėjo būti veikiami kasybos ir lydymo metu susidariusios švino taršos.
Apsinuodijimo švinu padariniai gali būti tokie sunkūs, kad mokslininkai diskutuoja, ar tai galėjo turėti įtakos imperijos žlugimui.
„IQ sumažėjimas 2,5-3 punktais gali atrodyti nedaug, tačiau jis buvo būdingas visiems gyventojams ir galėjo išlikti beveik 180 Pax Romana metų“, – sakė J. McConnellas.
Ir pridūrė: „Palieku epidemiologams, senovės istorikams ir archeologams nustatyti, ar mūsų nustatytas foninės atmosferos taršos švinu lygis ir poveikis sveikatai buvo pakankamas, kad pakeistų istoriją.“
Nors po Romos imperijos laikų oro tarša švinu sumažėjo, ji vėl išaugo Viduramžiais, o XX a., prasidėjus pramonės revoliucijai ir deginant iškastinį kurą, įskaitant transporto priemonių degalus su švinu, smarkiai padidėjo.
2021 m. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų atlikto tyrimo duomenimis, nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos iki 2016 m., uždraudus naudoti švininį kurą, švino kiekis 1-5 metų amžiaus vaikų kraujyje sumažėjo nuo 15,2 iki 0,83 mikrogramo decilitre.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
