Gamtininkas Deividas Makavičius papasakojo, kad yra tam tikros grybų rūšys, kurių pridėjus į sriubą gresia apsinuodijimas.
Jis atskleidė, kokių grybų į sriubą dėti neverta, o kokie puikiai tiks norint pasigaminti gardžios ir aromatingos sriubos.
Kokių grybų rinkti nevertėtų?
Pradėjus su D. Makavičiumi kalbėtis apie grybus, kurių nevalia dėti į sriubą, gamtininkas, visų pirma, atskleidė, kas yra nuodingi grybai.
Šie grybai savyje kaupia sunkiuosius metalus, kurie gali pakenkti žmogaus sveikatai, turėdami ilgalaikių pasekmių ateityje.
„Kas yra nuodingas grybas? Tai yra grybas, kuris savyje turi toksinų. Toksinai būna įvairūs, pavyzdžiui, kietieji metalai.
Visi tokie nuodingi grybai turi išskirtinę savybę kaupti visus toksinus į save, jie sugeria sunkiuosius metalus. Sunkieji metalai yra švinas, gyvsidabris, chromas“, – sakė jis.
Taip pat pašnekovas pridūrė, kad viskas prasideda nuo to, kokius mes apskritai grybus surenkame miške. Anot jo, yra tam tikros vietos, kuriose augdami grybai sukaupia daugiausiai sunkiųjų metalų.
„Reiktų atsisakyti rinkti bet kokius grybus miestuose, pakelėse. Ten didesnė oro tarša, tad verčiau reiktų pasirinkti tų grybų, kurie auga giliau miškuose“, – dalijosi gamtininkas.
Nuodingos grybų rūšys
Taip pat pokalbio metu D. Makavičius aptarė ir grybų rūšis, kurios yra nuodingos, kaupia daug toksinų savyje. Jis aiškino, kad šie grybai, jų neapdorojant, išskleidžia nuodingas medžiagas tiesiai į sriubą.
Šie grybai labiausiai išsiskiria savo skoniu bei spalva. Anot jo, įmetus į vandenį šių grybų – jie bus kartūs arba pakeis sultinio atspalvį.
„Svarbu nenaudoti piengrybių, kai kurių ūmėdžių rūšių, nes jie apkartina sriubas. Taip pat tų grybų, kurie labai nudažo sriubą, joje išsiskiria neįprasta spalva, pavyzdžiui, nuo kelmučių vanduo pajuoduoja.
Iki šiol pas mus vartojamos pilkosios meškutės, nors jos pripažintos nuodingomis. Jos ne tik vandenį nudažo, bet ir turi savybę savyje kaupti sunkiuosius metalus“, – teigė jis.
Anot D. Makavičiaus, galbūt iškart žmonės sunkiųjų metalų poveikio organizme ir nepajustų, tačiau ilgainiui, senatvėje, dėl jų suvartoto kiekio gali pasireikšti įvairios ligos.
Paklaustas, kokius grybus galima dėti į sriubą ir nesukti galvos dėl jų poveikio organizmui, pašnekovas įvardijo kelias grybų rūšis:
„Geriausia į sriubą dėti tokius apdorotus grybus kaip juodkotė ugniabudė, kreivabudė, baravykai, voveraitės, pievagrybiai.“
Kaip tinkamai apdoroti grybus?
Pradėjus kalbėtis apie toksinus į vandenį išskiriančius grybus, D. Makavičius pasakojo, kad norint tinkamus naudojimui grybus dėti į sriubą, svarbu juos apdoroti.
Pasak jo, grybų apdorojimas vyksta skirtingais būdais, tad gamtininkas pasidalijo keliais iš jų.
„Dažniausiai grybų sriuboms yra naudojami jau termiškai apdoroti grybai, tad prieš tai jie buvo nuvirti, marinuoti, nupilti verdančiu vandeniu ar pakepti, kad netektų sukauptų toksinų. Matote, grybai išskiria toksinus tiesiai į vandenį, tad jį svarbu nupilti“, – sakė jis.
Gamtininkas taip pat patarė grybus kelis mėnesius džiovinti ir tuomet naudoti sriuboms, pasak jo, tuomet patiekalo skonis – geriausias.
„Dar geriau yra sudžiovintų grybų miltai, sumalami kavamale. Tada grybų skonis sultinyje bus dar intensyvesnis“, – sakė jis.
Tiesa, D. Makavičius atskleidė, kad yra ir tokių grybų, kuriuos galima naudoti sriuboms ir termiškai neapdorotus. Vis tik, jų nėra tiek daug:
„Štai, pavyzdžiui, baravyką galima netgi žalią valgyti, termiškai neapdorotą. Aišku, juos vartojame sveikus ir nesutižusius, kas galioja ir visiems kitiems grybams.“
Svarbu greitai suvartoti grybus
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie tai, kaip teisingai vartoti grybus yra pasakojęs Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas, mikologas, dr. Jonas Kasparavičius.
Mikologas priminė, kad net ir tinkamai paruoštus grybus ar patiekalus su jais reikia suvartoti greitai, jie negali ilgai stovėti:
„Net ir tinkamai paruošus grybų patiekalus reikėtų nepamiršti, kad tai – ne daugkartinio naudojimo patiekalai. Visai savaitei išsivirta grybų sriuba – garantuotas kvietimas į pasimatymą su medikais.
Net ir puikiai, pagal visas taisykles marinuoti ir kokybiškai patalpinti į stiklainius grybai nėra amžinos maisto atsargos. Kuo ilgiau jie stovi, tuo didėja tikimybė, kad ten pradės daugintis patogeniniai mikroorganizmai ir užvalgius tokių grybų gali blogai baigtis.“
Ir ragauti bei valgyti grybus specialistas priminė atsakingai, su saiku. Grybai yra sunkiau virškinamas produktas, be to, kai kurių jų šiukštu negalima maišyti su alkoholiu, pavyzdžiui, baravykų paąžuolių, nes šie stabdo alkoholio skaidymą kepenyse, ima kauptis tarpinis nuodingas produktas ir galiausiai apsinuodijama.
Ką daryti apsinuodijus grybais?
Apie tai, kaip atpažinti apsinuodijimą grybais ir ką daryti apsinuodijus, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja, gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gabija Lauber-Sakalauskienė.
G. Laubner-Sakalauskienės teigimu, grybai pagal poveikį skiriami į dvi dideles grupes: sukeliantys virškinamojo trakto sutrikimus ir turintys vadinamą organą-taikinį.
„Sukeliantys virškinamojo trakto sutrikimus, t. y. pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, gali sukelti ir viduriavimą, gali būti ir valgomi grybai, dažniausiai, jeigu organizmas yra kiek silpnesnis arba asmuo turi gretutinių ligų – skrandžio, kepenų, kasos, gali būti ir dėl amžiaus vaikas ar vyresnio amžiaus žmogus.
Kita grupė be to, kad sukelia minėtus virškinamojo trakto sudirgimus, turi ir vadinamą organą-taikinį ir konkretus toksinas paliečia konkretų organą. Tai gali būti kepenys, kasa, gali būti ir smegenys ir tokiu atveju, jei nesuteikiama greita pagalba, dažniausiai – priešnuodis, tai gali būti ir mirtina“, – aiškino G. Laubner-Sakalauskienė.
Suvalgius grybų ir prastai pasijutus, pasireiškus pykinimui, vėmimui, pilvo skausmui, viduriavimui, svarbu atkreipti dėmesį, per kiek laiko po grybų vartojimo pasireiškė simptomai, sako klinikinės toksikologijos gydytoja:
„Jeigu pavalgius grybų simptomai pasireiškia greitai, po dviejų-keturių valandų, dažniausiai yra tikimybė, kad tai nebuvo mirtinai nuodingas grybas. Dėl vėmimo ir netekus skysčių gali pasireikšti galvos skausmas, bendras silpnumas, bet jeigu simptomai pasireiškia per kelias valandas, galima namuose gerti skysčių, atstatyti išeikvotus elektrolitus, pagulėti, pailsėti ir didelė tikimybė, kad kitą dieną viskas praeis ir baigsis apsinuodijimo požymiai.“
Vis tik, jei simptomai pasireiškia prabėgus daugiau laiko, maždaug šešioms-aštuonioms valandoms po grybų vartojimo ir užsitęsia 10-12 valandų ar ilgiau, tai jau pavojaus signalas ir ženklas, kad metas nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Jeigu žmogus nieko nedarys, negali žinoti, kaip viskas baigsis – jeigu tai bus ne mirtinai nuodingas grybas, jis tiesiog praras labai svarbius elektrolitus kaip natris, kalis, chloras, magnis ir gali pasireikšti labai didelis silpnumas, gali žymiai pablogėti bendra savijauta. Jeigu tai bus tikrai nuodingas grybas ir žmogus nesikreips, jis praras laiką, kai medikai galėjo duoti priešnuodžius“, – įspėjo klinikinės toksikologijos gydytoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
