oro tarša

Gyventojams skundžiantis dėl vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klasco“ naktimis keliamo triukšmo bei iš jos sklindančių dulkių, pirmadienio popietę šalia įmonės teritorijos pradės budėti mobili Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) oro kokybės tyrimų stotis.  Pasak agentūros atstovo Vaidoto Norkaus, stotis, kuri nepertraukiamai matuos kietųjų dalelių koncentraciją ore, turėtų pradėti veikti nuo 13 val.

Dėl išliekančio padidėjančio oro užterštumo Lietuvoje ir Kaune, Lapių sąvartyne, kilusio gaisro dalis gyventojai skundžiasi dėl dūmų kvapo ar net smogo. Sveikatos specialistai gi dalinasi patarimais, kaip elgtis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė įspėjo, kad šiuo metu ypač būtina pasisaugoti didesnės rizikos grupės žmonėms.  „Mieli kauniečiai ir aplinkinių apylinkių gyventojai! Vėl degam.

Padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 antradienio rytą vis dar fiksuotas dalyje didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos ir Noreikiškių mikrorajonuose, taip pat Šiauliuose. Tuo metu Vakarų Lietuvoje dėl lietaus oro kokybė pagerėjo, pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Anot specialistų, artimiausias dvi paras daug kur trumpai palis, pūs vidutinio stiprumo pietų krypčių vėjas. Vakarų Lietuvoje, kur lietaus bus daugiau, oro užterštumas turėtų sumažėti.

Pirmadienio rytą oro tarša išlieka aukšta dalyje Lietuvos. Oro užterštumo sumažėjimo galima tikėtis tik trečiadienį, praneša Aplinkos apsaugos agentūra. Šiaurės, Vidurio ir Pietryčių Lietuvoje oro užterštumas vis dar išlieka aukštas ir pavojingas. Šį rytą aukštos kietųjų dalelių KD10 koncentracijos fiksuojamos Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos, Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Kėdainių, Jonavos oro kokybės tyrimų stotyse.

Aukšto oro užterštumo epizodas šalyje tęsiasi, praneša Aplinkos apsaugos agentūra. Vakar paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę visuose šalies miestuose, kur vykdomas aplinkos oro monitoringas. Šį rytą aukštos kietųjų dalelių KD10 koncentracijos fiksuojamos Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos, Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Kėdainių, Jonavos oro kokybės tyrimų stotyse.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje matyti, kad šiandien kai kuriose oro taršos matavimo stotelėse fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore, kuri siejama su pakeltąja tarša (dulkės pakeliamos nuo išdžiūvusių ir nešvarių gatvių, kelkraščių, taip pat dėl vykstančių statybos darbų). Todėl NVSC specialistai jautresniems gyventoj...

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui. Į jį įtrauktos priemonės, skirtos mažinti išmetamų teršalų emisijas, gerinti oro kokybę bei greičiau pasiekti Europos Sąjungos (ES) tikslus, taip pat – labiau apmokestinti taršias transporto priemones, pranešė Vyriausybė. Pagal planą bus įgyvendintos 28 priemonės energetikos, žemės ūkio, pramonės ir transporto srityse ir namų ūkiuose.

Kvėpavimas užterštu oru gali padidinti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Nors žinoma, kad oro teršalų, ypač mikroskopinių kietųjų dalelių PM2.5, poveikis sukelia daugybę sveikatos problemų, tokių kaip lėtinės plaučių ligos, infarktas, insultas ir vėžys, diabeto teorija pamažu populiarėja.

Aplinkos apsaugos agentūra pranešė, jog dėl Lietuvą iš Sacharos pasiekiančių dulkių iš Sacharos, padidėjo oro tarša kietosiomis dalelėmis. Šios naujienos išgąsdino dalį gyventojų – kilo klausimai, ar išvis saugu eiti į lauką, o medikai perspėjo apie galimus pavojus. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos oro kokybės vertinimo vedėja Vilma Bimbaitė tikina, jog kietųjų dalelių riba dar nėra pasiekta, tad šiuo metu eiti į lauką – saugu.

Per Lietuvą slenkant pavojingoms Sacharos dulkėms, pranešama, kad šiuo metu oro tarša Lietuvoje yra padidėjusi. Todėl, nors šalį ir užklupo vasariška šiluma, gyventojai turėtų saugiai įvertinti praleidžiamo laiko lauke kiekį. Kokius sveikatos sutrikimus gali sukelti atkeliavusios Sacharos dulkės ir kaip nuo jų apsisaugoti dalinasi gydytoja pulmonologė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė.

Kietųjų dalelių koncentracija šalyje pirmadienį yra nedidelė, tačiau antradienį ji gali padidėti, skelbia Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Agentūros teigimu, pirmadienį kietųjų dalelių KD10 koncentracijos šalyje yra nedidelės ir oras išlieka švarus. „Nors pietų krypties oro pernašos atneštos dulkės iš šiaurės Afrikos (Sacharos dykumos) pasiekė Lietuvą, bet didesnė jų koncentracija yra aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (1000 m aukštyje ir aukščiau)“, – feisbuke skelbia agentūra.

Lietuvą pasiekė Sacharos dulkės, dėl kurių pablogėja oro kokybė. Gyventojams, turintiems alergijų ar kvėpavimo takų sutrikimų, rekomenduojama pasisaugoti ir vengti veiklų lauke. Sekmadienį oro kokybė Lietuvoje dar buvo gera. Ateinančiomis dienomis, kaip rodo skaičiavimai, ji suprastės, tik ne visur vienodai. „Remiantis dabartiniais skaičiavimais, pirmadienį kietųjų dalelių ore daugiau bus tik pietinėje šalies dalyje. Antradienį oro tarša išaugs visoje šalyje.

Vilniaus automobilių sąvartyne kilus gaisrui, keliuose sostinės rajonuose ženkliai padidėjo oro tarša. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė rekomendavo daliai ugdymo įstaigų veiklą tęsti nuotoliu. Dauguma jų siūlymu pasinaudojo ir ėmėsi papildomų saugumo priemonių. Tuo metu sostinės savivaldybė praneša, kad rekomendacija pamokas vesti nuotoliniu būdu galios ir rytoj.

Lietuva stovi prieš naują iššūkį – oro taršą, kurią mokslininkai vadina „pasauline sveikatos katastrofa“. Oro tarša Lietuvoje net iki trijų kartų viršija saugią normą, paaiškėjo naujausioje Šveicarijos oro kokybės technologijų bendrovės „IQAir“ ataskaitoje. Joje pažymima, kad praėjusiais metais vos septynios pasaulio šalys atitiko saugų oro užterštumo lygį. Paskelbtoje Pasaulio oro kokybės ataskaitoje remiamasi duomenimis, gautais iš daugiau kaip 30 tūkst.

Aplinkos ministras apsižiūrėjo, kad Lietuvoje baudos už aplinkos teršimą kartais mažesnės nei kitose Baltijos šalyse. Tad vyriausybė jau siūlo jas didinti brakonieriams, grybautojams, šiukšlintojams ir kitiems teršėjams. Kai kurios baudos didės net iki 30-ies kartų. Negana to, jau po poros savaičių aplinkosaugininkai grasina gatvėse pasirodyti su dūmų matuokliais ir naikinti technines apžiūras labiausiai teršiančioms mašinoms.

Higienos institutas, gavęs Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą, informuoja, kad kovo 20 d. kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijo nustatytas Kauno Dainavos oro kokybės tyrimų stotyje. Taip pat šio teršalo koncentracija aplinkos ore buvo padidėjusi ir kituose šalies miestuose, rašoma Higienos instituto pranešime spaudai.  Kovo 21–22 dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui.

Butas ar namas Vilniuje, ypač centrinėje jo dalyje, kainuoja didelius pinigus. Tačiau sumokėjus juos ir apsigyvenus išsirinktame būste gali paaiškėti, kad gyventi ten yra tikra kančia. Ypač dėl dūmų ir kvapų, kuriuos skleidžia aplink kai kuriuos gyvenamus namus, buvusių gamyklų ar kitose pramoninėse zonose veikiantys įvairūs verslai. Gyventojai prašo institucijų pagalbos, tačiau jų siekiai gyventi sveikiau ir švariau kartais atsimuša į sieną.

Europos aplinkos agentūra (EAA) penktadienį paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad dėl smulkių kietųjų dalelių taršos 2021 metais bloko šalyse mirė daugiau kaip 250 tūkst žmonių. Smulkios kietosios dalelės (KD2,5) paprastai yra automobilių išmetamųjų dujų arba anglimi kūrenamų elektrinių šalutinis produktas. Dėl savo mažo dydžio jos gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir padidinti bronchito, astmos ir plaučių ligų riziką. „Naujausiais EAA skaičiavimais, 2021 metais mažiausiai 253 tūkst.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Lietuvą ragina pasitempti mažinant oro taršą, gerinant natūralių gyvūnų ir augalų rūšių buveinių apsaugą bei aktyviau išnaudoti žiedinės ekonomikos galimybes.

Europos aplinkos agentūra (EAA) pirmadienį pranešė, kad oro tarša vis dar lemia daugiau kaip 1 200 jaunesnių nei 18 metų amžiaus žmonių ankstyvų mirčių per metus visoje Europoje ir didina lėtinių ligų riziką vėlesniame amžiuje.

Iki šių metų pabaigos Klaipėdos uoste ketinama įvertinti oro taršą, kurią kelia visa veikla jo teritorijoje – toks tyrimas būtų atliekamas pirmą kartą. Mokslininkų teigimu, uostamiesčiai yra išskirtiniai taršos požiūriu. Klaipėdos uosto direkcija šiuo metu ieško ir iki kovo 27-osios tikisi sulaukti pasiūlymų, kad galėtų atlikti uosto veiklos ir laivybos oro emisijų vertinimą.

Neseniai medicinos leidinyje „JAMA Network Open“ paskelbti dviejų naujų tyrimų rezultatai rodo, kad ilgalaikis oro taršos poveikis didina depresijos riziką. Leidinyje „JAMA Network Open“ penktadienį paskelbtame tyrime nustatyta, kad ilgalaikis padidėjusios oro taršos poveikis didina vėlyvosios depresijos riziką pagyvenusiems žmonėms.

Lietuvos miestai mažinti oro taršos neskuba. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad visose šalies savivaldybėse turi būti nustatytos mažos taršos zonos. Tai teritorijos, kuriose taršiausių automobilių vairuotojams tektų mokėti už įvažiavimą, tačiau regionų politikai šią tvarką tiesiog ignoravo ir nieko nedarė. Dėl to Seimas bando taisyti neveikiantį įstatymą.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) pradėjus deginti pigesnį, bet taršesnį mažasierį mazutą, aplinkosaugininkai sako, jog pastarosiomis dienomis Vilniuje oro užterštumas atitinka normas.  Aplinkos apsaugos agentūra BNS informavo, jog lapkričio 9–14 dienomis Vilniuje fiksuota žema arba vidutinė teršalų koncentracija.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas skelbia karą prieš juodus dūmus metančius automobilius ir jų vairuotojus ir siūlo tokias transporto priemones stabdyti tiesiog gatvėje. Automobiliams viršijus leistiną taršos normą, nustotų galioti jų techninė apžiūra ir tokių automobilių savininkais į gatves su jais išvažiuoti nebegalėtų.

Lietuvos keliuose vis dar apstu taršių automobilių, kurių išmetamos medžiagos nuodija orą ir kenkia sveikatai, tačiau Aplinkos ministerija dėl kilusio nepasitenkinimo mokesčio už taršius automobilius atsisako, tad teliks baudos. O gyventojai tvirtina – naujų, netaršių automobilių tiesiog neįperkantys, o turimus senus keisti į viešąjį transportą būtų keblu – ne visur autobusai ar troleibusai važiuoja patogiai ir laiku.

Gvatemaloje yra viena labiausiai užterštų upių pasaulyje – į ją kasmet patenka dešimtys tūkstančių tonų plastiko. Aplinkosaugos aktyvistai stengiasi sugalvoti, kaip ją išvalyti, mat dėl šios upės užterštumo kenčia ir jūros bei vandenynai. O vienoje labiausiai užterštų pasaulio šalių – Nepale – gyventojai kovoja su kalnais šiukšlių tiesiog gatvėse. Tikrų tikriausia šiukšlių upė Gvatemaloje. Kasmet į ją patenka per 20 tūkstančių tonų plastiko, tad vaizdelis iš arti – išties žadą atimantis.

Lietuvoje itin sparčiai didėja oro tarša, kai kuriuose miestuose ji normas jau viršija 3 kartus. Turėtų saugotis senjorai ir maži vaikai, o ypač žmonės, sergantys kvėpavimo ligomis. Ir kaltas ne tik karštas oras, intensyvūs statybos ir žemės ūkio darbai. Užterštumas oro masėmis atkeliauja ir iš kitų kraštų, ypač iš karo ir gaisrų kamuojamo Ukrainos regiono. Tarsi dūmuose dieną atrodo paskendęs Kaunas. Ir tai ne gaisras, ten jau net plika akimi matoma oro tarša kietosiomis dalelėmis.

Naujų parduodamų benzinu ar dyzeliu varomų automobilių Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, nuo 2035-ųjų turi nebelikti. Tokį daug aistrų sukėlusį sprendimą priėmė Europos Parlamentas, kuris nori sumažinti aplinkos taršą, sulėtinti šiltnamio efektą. Dalis žmonių pasimetę, bijo, kad elektromobilių neįpirks, neturės kur jų krauti. Aplinkos ministras Gentvilas sako, kelio atgal nėra, o verslininkai aiškina, iššūkių netrūks.

4,5 trilijonų nuorūkų – tiek kasmet nugula mūsų planetoje Žemėje. O kiekviena ši nuorūka esą užteršia iki 100 litrų vandens – tokius duomenis atskleidžia naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas. Besimėtančios nuorūkos gatvėse liudija ne tik žmonių priklausomybę, bet ir tai, kad tabako industrija „nuodija“ Žemę. Naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas rodo, kad kasmet rūkoriai išmeta 4,5 trilijonų nuorūkų.

Kietųjų dalelių koncentracija trečiadienį didžiuosiuose šalies miestuose pusantro–du kartus kartus viršijo paros ribinę vertę. Tokia tarša fiksuota Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis. Pagal ES normas, leistina kietųjų dalių koncentracija ore per parą negali viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre.

Jau bene antra savaitė orus Europoje lemia aukšto slėgio sritis. Kai kuriems gyventojams dėl aukšto slėgio gali skaudėti galvą ar varginti galvos svaigimai, tačiau daugelis sveikų žmonių jaučiasi gerai. Nepaprastai aukštas, daugiau nei 1040 milibarų siekiantis atmosferos slėgis laikėsi savaitgalį ir tai slopino debesų susidarymą, todėl buvo giedra ir saulėta, o vietomis padidėjo dulkių kiekis ore.

Kol tautiečiai džiaugiasi šylančiais orais, specialistai skuba įspėti – šiomis dienomis džiaugtis gamta reikėtų nebent vaikštant pamiške ar paežere. Sportuoti ar tiesiog eiti pasivaikščioti prie judresnių gatvių, jie nerekomenduoja. Mat dėl sauso oro tarša kietosiomis dalelėmis padidėjo kone visuose didesniuose šalies miestuose. Tiesa, ji didesnė ir kaimuose, mat žmonės vėl prisiminė žiaurų įprotį deginti pernykštę žolę. Ugniagesiai sako šiemet pažeidėjai kaip niekada ankstyvi.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog jau kovo 14 d. kietųjų dalelių koncentracija daugelyje miestų ženkliai padidėjo, kas lėmė 24 val. KD10 ribinės vertės viršijimus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Prognozuojama, kad kovo 15–16 dienomis šalyje ir toliau išsilaikys nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui: nei kritulių, nei žymesnio vėjo neprognozuojama. Kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, kuriai turėjo įtakos sausi, nevalyti miestų dangos paviršiai ir besikaupiantys teršalai iš individualių namų patalpų šildymo. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kovo 1 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė.

Pasauliui ieškant būdų, kaip sumažinti oro taršą, norvegai sugalvojo pakratyti galvijų mėšlą žaibais. Skamba keistai, bet tai ne juokas – norvegai sukūrė aparatą, kuris karvių srutas krečia milžiniškos galios plazmos iškrova ir dar pripildo azotu. Srutos tampa nekenksmingos aplinkai ir net naudingos – jomis galima tręšti laukus. Galvijų fermos – tai ne tik pienas ir mėsa, bet ir milžiniška aplinkos tarša.

Pirmadienį ryte Kauno rajone, Ramučių kaime kilus gaisrui automobilių servise, vietiniams ir maždaug 7 kilometrų spinduliu nuo gaisro vietos pasklidusiems gyventojams išsiųsti įspėjimai dėl padidėjusios oro taršos kietosiomis dalelėmis, rekomenduojama likti namuose ir užsidaryti langus.

Trečiadienį per pietus Utenoje kilo didelis gaisras metaliniame angare. Į įvykio vietą išsiųstos gausios ugniagesių pajėgos. Dėl šio gaisro sukeltos oro taršos Utenos rajono savivaldybės atstovai paragino gyventojus likti namuose ir užsidaryti langus. „Ugniagesiai pranešimą apie gaisrą gavo 11.56 val. Informuota, kad kilo gaisras metaliniame angare. Gaisro gesinimui buvo sutelktos gausios ugniagesių pajėgos. Atvykus ugniagesiams, degė metalinis angaras šlaitiniu stogu (apie 1 tūkst. kv.

Mažiau transporto priemonių keliuose gali sumažinti smogą, tačiau oro tarša nėra vien tik tai. Perėjimas nuo transporto priemonių, varomų iškastiniu kuru, ir geresnė lauko oro kokybė miesto vietovėse, kartu keičiant pastatus ir gyvenimo būdą, reiškia, kad ateityje oro tarša patalpose taps daug svarbesnė. Galbūt matėte didžiųjų miestų nuotraukas prieš ir po karantino, kuriose matyti dramatiški oro kokybės pokyčiai, rašo theconversation.com.

Nėštumo metu gyvenant aplinkoje, kur smulkiųjų dalelių oro tarša yra didelė, padidėja tikimybė, kad vaikui išsivystys astma. Jungtinių Amerikos Valstijų „Mount Sinai“ medicinos mokyklos mokslininkai atliko tyrimą, kuris pirmą kartą istorijoje aptiko ryšį tarp astmos ir dar iki gimdymo patirto taršalų ore poveikio. Tyrimo metu mokslininkai stebėjo 376 moteris ir jų vaikus, gyvenančius Bostone.

Yra žinoma, kad oro tarša yra viena pagrindinių mirties priežasčių žemėje, tačiau jos įtaka žmogaus gebėjimui mąstyti dažnai yra pamirštama. Nors buvo atlikta daugybė tyrimų, parodžiusių, kad dėl taršos gali sutrikti žmogaus, ypač senjorų, protinė veikla, beveik visuose šiuose darbuose buvo tiriamas ilgalaikis taršos poveikis. Tačiau dabar mokslininkai atrado, kad padariniai gali būti pastebimi net po neilgo gyvenimo tokiame taršos lygyje, kuris prieš tai buvo laikomas beveik nekenksmingu.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad šiomis dienomis vyraujant silpnam vėjui ir vis dar kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas Kauno mieste.

Visoje Lietuvoje smarkiai padidėjo oro tarša. Sostinėje saugią normą užterštumas viršija daugiau nei du kartus. Specialistai sako, kad tai lemia Europą pasiekusi nešvari oro masė su Sacharos dulkėmis, taip pat mažas kritulių kiekis ir įspėja šiomis dienomis vengti pasibuvimų gryname ore.

Nuo pirmadienio įmonės gali teikti paraiškas mažiau taršiems kuro deginimo įrenginiams. Pagal šį kvietimą skiriama 2,24 mln. eurų, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Paraiškas gali teikti turintieji 1-50 megavatų (MW) šiluminės galios katilus.  Maksimali subsidijos suma – 200 tūkst. eurų, tačiau ne daugiau kaip 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Paraiškos priimamos iki kovo pabaigos.  Tai pakartotinis kvietimas teikti paraiškas.

COVID-19 pandemijai ir toliau plintant, pastebima, kad infekcijos perdavimui įtakos gali turėti daug veiksnių, įskaitant oro taršą. Tai rodo ir 2021 m. sausį Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pristatyti neseniai atliktos studijos „Oro tarša ir COVID-19“ rezultatai. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai daro oro tarša ir koks oro taršos poveikis COVID-19 infekcijai, užsikrėtimui ir jos plitimui.

Spalio 1 d. duomenimis, oro tarša ir kietųjų dalelių kiekis ore visoje Lietuvoje normas viršija beveik 3 kartus. Aplinkosaugos ekspertai teigia, kad šios dienos yra vienos labiausiai užterštų per pastaruosius penkerius metus bei ragina saugotis ir, jei tik įmanoma, iš namų nekelti nė kojos.  Ketvirtadienį visoje Lietuvoje dangų aptraukė rūką primenanti migla, o ore buvo juntamos dulkės, kai kur netgi skleidžiančios šiek tiek nemalonų kvapą.

Po incidento „Achemoje“ ketvirtadienį atlikti papildomi tyrimai neparodė oro taršos Jonavoje ir Jonavos rajone, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Šiandien gauti pirmieji tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos oras (tiek lauke, tiek patalpose) nėra užterštas azoto monoksidu, azoto dioksidu, formaldehidu, sieros dioksidu.

Alytuje ir Miklusėnuose trečiadienio rytą oro tarša neviršija normų, teigia aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė. „Turiu septintos valandos duomenis, tai nebuvo tarša fiksuojama nei mieste, nei rajone“, – žurnalistams po Aplinkos komiteto posėdžio Seime sakė viceministrė.

Kaune darbą pradėjo didžiausia kelių dešimtmečių investicija: 100-tą milijonų eurų kainavusi „Continental“ gamykla. Prezidentui G. Nausėdai paspaudus mygtuką, gamykla jau pradeda gaminti mašinų elektronikos detales visam pasauliui ir žada darbą pasiūlyti tūkstančiui kauniečių. Tačiau šalia gyvenantys žmonės jau skundžiasi, kad daugėjant kaimynystėje gamyklų, buvo nutiestas per miestelį geras kelias, ir gyventi prie jo darosi nebeįmanoma.