Išanalizavus duomenis, surinktus taikant pažangiausią metodiką, įskaitant išsamią palydovinių nuotraukų analizę ir matavimus, atliktus daugiau nei 1 400 antžeminių stebėjimo stočių, paaiškėjo, kad oras Europos žemyne yra labai užterštas.
Net 98 proc. žmonių gyvena vietovėse, kuriose užterštumas kenksmingomis smulkiomis kietosiomis dalelėmis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Beveik du trečdaliai gyvena vietovėse, kuriose oro užterštumo rodikliai daugiau nei dvigubai viršija PSO rekomendacijas.
Labiausiai nukentėjusi pagal šį rodiklį Europos šalis yra Šiaurės Makedonija. Beveik du trečdaliai žmonių šalyje gyvena vietovėse, kuriose oro tarša kietosiomis dalelėmis PM2.5 daugiau nei keturis kartus viršija PSO rekomendacijas, o keturiose vietovėse, įskaitant šalies sostinę Skopję, oro užterštumas beveik šešis kartus viršija šį rodiklį.
Rytų Europoje situacija taip pat gerokai prastesnė nei Vakarų Europoje, išskyrus Italiją, kur daugiau nei trečdalis Po slėnio ir aplinkinių vietovių šalies šiaurėje gyventojų kvėpuoja oru, kuriame pavojingiausių kietųjų dalelių kiekis keturis kartus viršija PSO nustatytą normą.
„The Guardian“ bendradarbiavo su taršos ekspertais ir parengė interaktyvų žemėlapį, kuriame atskleidžiamos labiausiai užterštos žemyno vietovės.
Almost the whole of Europe is breathing toxic air - The Guardian's research together with an association of scientists
It turned out that the concentration of solids in the air exceeds the WHO allowable standard by two times. The research shows that just 2% of Europe's… pic.twitter.com/4ST4noyJmtREKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) September 21, 2023
PM2.5 yra mažytės ore esančios dalelės, dažniausiai susidarančios deginant iškastinį kurą. Dalis jų gali patekti per plaučius į kraują ir paveikti beveik visus organizmo organus.
Dabartinėse PSO rekomendacijose nurodoma, kad vidutinė metinė PM2.5 koncentracija neturėtų viršyti 5 mikrogramų kubiniame metre (µg/m3). Atlikus naująją analizę nustatyta, kad tik 2 % Europos gyventojų gyvena vietovėse, kuriose ši riba neviršijama. Ekspertai teigia, kad dėl PM2.5 taršos visame žemyne kasmet miršta apie 400 000 žmonių, rašoma „The Guardian“.
Pagrindiniai PM2.5 teršalų šaltiniai yra eismas, pramonė, namų šildymas ir žemės ūkis, o poveikį dažniausiai neproporcingai stipriai jaučia skurdžiausios bendruomenės.
Oro tarša tapo svarbiausia Europos problema, o ES patiria spaudimą imtis daugiau veiksmų, kad išspręstų didėjančią visuomenės sveikatos krizę. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas balsavo už tai, kad iki 2035 m. būtų patvirtintos PSO rekomendacijos dėl kietųjų dalelių PM2.5. Įstatymu, kuris dar turi būti galutinai patvirtintas derybose su Taryba, būtų nustatyta teisiškai privaloma metinės PM2.5 koncentracijos riba - 5 µg/m3, lyginant su dabartinėmis 25 µg/m3.
Tačiau ekspertai teigia, kad skubių veiksmų reikia imtis jau dabar. Jie atkreipia dėmesį į vis daugiau įrodymų, kad oro tarša veikia beveik visus organizmo organus ir yra susijusi su daugybe sveikatos problemų – nuo širdies ir plaučių ligų iki vėžio ir diabeto, nuo depresijos ir psichikos ligų iki pažinimo sutrikimų ir mažo naujagimių svorio.
Viename neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad oro tarša lemia 1 mln. negyvų gimusių vaikų per metus, kitame – kad miestuose gyvenančių jaunų žmonių širdyse jau yra milijardai toksiškų oro taršos dalelių.
JAV Sveikatos poveikio instituto oro taršos Europoje ekspertė Dr. Hanna Boogaard teigė, kad naujoji analizė yra labai svarbi, nes padeda pagrįsti diskusijas apie oro taršą ir jos poveikį žemyne, dėl kurio, pasak jos, kasmet miršta šimtai tūkstančių žmonių.
„Šių mirčių galima išvengti, o į vertinimą neįtraukti milijonai nemirtinų ligų atvejų, neįgalumo metų, priskirtinų hospitalizacijų ar kitų teršalų poveikio sveikatai“, – cituojama ji leidinyje.
Ekspertė taip pat teigė, kad siekis sugriežtinti ES nustatytą ribą suteikia „unikalią galimybę elgtis drąsiai ... ir padidinti visuomenės sveikatai teikiamą naudą Europoje ir už jos ribų“.
Kai kurie Europos miestai, įskaitant Londoną ir Milaną, imasi priemonių oro taršai mažinti – nuo itin mažo išmetamųjų teršalų kiekio zonų iki eismo intensyvumo mažinimo schemų ir pėsčiųjų bei dviratininkų iniciatyvų. Tačiau ekspertai teigia, kad politikai turi imtis skubių veiksmų, nes daugėja įrodymų apie žalą sveikatai.
Tyrimai taip pat parodė, kad šalyse skurdesnės bendruomenės dažniau gyvena vietovėse, kuriose oro tarša yra didžiausia. Diuseldorfo universiteto aplinkos epidemiologijos profesorė Barbara Hoffmann teigė, kad oro tarša yra „aplinkosauginio neteisingumo“ problema.
„Labiausiai nukentėjusios šalys taip pat yra šalys, kurių vidutinės pajamos yra mažiausios, išskyrus kelias reikšmingas išimtis – tai rodo, kokio masto aplinkosauginį neteisingumą patiriame ES. Būtent Rytų Europoje būtina skubiai išvalyti orą, kad visoje Europoje būtų sudarytos vienodos galimybės sveikai gyventi“, – pastebėjo ji.
Tyrimo duomenis surinko Utrechto universiteto (Nyderlandai) ir Šveicarijos atogrąžų ir visuomenės sveikatos instituto mokslininkai, vykdydami ES finansuojamą projektą „Expanse“. Jie naudojo įvairius šaltinius – nuo didelės skiriamosios gebos palydovinių duomenų iki taršos stebėsenos stočių ir informacijos apie žemės naudojimą – kad sumodeliuotų vidutinį metinį kietųjų dalelių PM2.5 kiekį visoje Europoje 2019 m.
Jie teigia, kad taršos lygis šiandien smarkiai nesiskirs, tačiau pridūrė, kad gali būti vietovių, kuriose buvo įgyvendintos griežtos kovos su tarša priemonės ir kuriose padėtis šiek tiek pagerėjo. Bendras šio jų darbo rezultatas – vienas tiksliausių ir išsamiausių iki šiol sudarytų oro taršos visame žemyne žemėlapių.
