„Yra tvirtų įrodymų, kad 76 žinomi arba potencialūs krūties vėžio kancerogenai iš neseniai visame pasaulyje įsigytų su maistu besiliečiančių medžiagų gali patekti į žmonių organizmą“, – sakė tyrimo bendraautorė Jane Muncke, Ciuriche (Šveicarija) įsikūrusio pelno nesiekiančio fondo „Food Packaging Forum“ vykdomoji direktorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja.
„Atsikratyti šių žinomų ar įtariamų kancerogeninių medžiagų mūsų maisto produktuose – tai didžiulė vėžio prevencijos galimybė“, – sakė J. Muncke.
Tyrimo duomenimis, 40 iš neseniai maisto pakuotėse aptiktų cheminių medžiagų, reguliavimo agentūros visame pasaulyje jau yra priskyrusios pavojingų medžiagų kategorijai.
„Daugelis šių cheminių medžiagų jau buvo pripažintos pavojingomis žmonių sveikatai, tačiau jas vis dar leidžiama naudoti su maistu besiliečiančiose medžiagose, todėl jos gali patekti į maistą, kurį valgome“, – sakė „Silent Spring“ (angl. „Tyliojo Pavasario“) instituto, mokslinių tyrimų organizacijos, kuri daugiausia dėmesio skiria cheminių medžiagų, moterų sveikatos ir krūties vėžio sąsajoms, mokslininkė Jenny Kay. Ji tyrime nedalyvavo.
Daugėja vėžio atvejų
Jaunesnių nei 50 metų moterų krūties vėžio ankstyvosios stadijos atvejų daugėja, o ekspertai teigė, kad šios tendencijos negalima paaiškinti vien genetika.
„Storosios žarnos vėžio atvejų skaičius taip pat didėja tarp jaunesnių žmonių“, – sakė tyrime nedalyvavęs buvęs Amerikos vėžio draugijos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas daktaras Lenas Lichtenfeldas.
„Ar tai nutukimas? Ar dėl alkoholio? Ar tai fizinio aktyvumo stoka? Ar tai aplinkos veiksniai? Yra daugybė priežasčių, ir prireiks daug laiko, kol bus nustatyta, kurios iš jų turi didžiausią poveikį, nes kai kurios iš šių cheminių medžiagų gali būti labai pavojingos, o kai kurios – mažai pavojingos“, – sakė L. Lichtenfeldas.
Vartojimo prekių ženklų asociacija, atstovaujanti vartojimo prekių pramonei, CNN sakė, kad jos nariai laikosi JAV Maisto ir vaistų administracijos įrodymais pagrįstų saugos standartų.
„Pakuotė skirta apsaugoti ir užtikrinti, kad maistas būtų saugus vartoti“, – el. laiške teigė asociacijos vyresnioji viceprezidentė produktų politikai ir federaliniams reikalams Sarah Gallo.
„FDA peržiūri ir tvirtina su maistu besiliečiančias medžiagas, taikydama savo mokslu ir rizika pagrįstą sistemą, prieš pateikdama jas rinkai, – sakė S. Gallo. – Agentūros atliekama peržiūra po pateikimo į rinką taip pat užtikrina nuolatinę patvirtintų medžiagų saugos analizę ir reguliavimą“.
FDA sulaukė kritikos dėl to, kad nesugebėjo skubiai imtis veiksmų, susijusių su susirūpinimu dėl maždaug 14 tūkst. cheminių medžiagų, kurių, kaip žinoma, dedama į maistą. Agentūra surengs viešą posėdį, kuriame pristatys savo idėjas, kaip patobulinti maisto produktų analizę po pateikimo į rinką.
Galimi krūties vėžio kancerogenai
2007 m. „Tyliojo pavasario“ institutas paskelbė 216 cheminių medžiagų, kurios graužikams gali sukelti krūties vėžį, sąrašą, o tai, pasak ekspertų, yra pagrindinis toksiškumo nustatymo metodas.
2024 m. sausio mėnesį atnaujintame sąraše nurodyta 921 galimai kancerogeninė cheminė medžiaga, įskaitant 642, kurios gali skatinti estrogenų arba progesterono gamybą, dar vieną žinomą krūties vėžio rizikos veiksnį.
„Tai, kad tiek daug galimų krūties kancerogenų yra maisto pakuotėse ir gali patekti į mūsų maistą, yra tik vienas iš pavyzdžių, kiek daug cheminių medžiagų, kurių mes kasdien nesąmoningai veikiami, – sakė Kay, kuri yra viena iš 2024 m. atnaujinto tyrimo, paskelbto žurnale „Environmental Health Perspectives“, bendraautorių.
„Daugelis krūties kancerogenų taip pat yra hormonų ardytojai, o daugelis mūsų sąraše esančių cheminių medžiagų taip pat gali pažeisti DNR, – sakė ji. – Vartotojams nereikėtų sekti visos mokslinės literatūros apie tai, kokių cheminių medžiagų vengti. Pripažinti pavojų ir imtis veiksmų turėtų reguliavimo institucijos“.
Kancerogeninės medžiagos plastike, popieriuje ir kartone
Naujajame tyrime, antradienį paskelbtame žurnale „Frontiers in Toxicology“, palyginta „Silent Springs“ žinomų kancerogenų, sukeliančių krūties vėžį, duomenų bazė su su maistu besiliečiančių cheminių medžiagų, stebimų žmonių organizme, duomenų baze (Database on Food Contact Chemicals Monitored in Humans, FCChumon).
FCChumon, kurią sukūrė Maisto pakuočių forumas, yra su maistu besiliečiančių cheminių medžiagų, aptiktų žmogaus motinos piene, kraujyje, šlapime ir audiniuose, sąrašas.
„Naujajame tyrime mūsų sudarytas galimų krūties kancerogenų sąrašas buvo lyginamas su maistu besiliečiančiose medžiagose aptiktų cheminių medžiagų sąrašu, siekiant išsiaiškinti, kurie iš galimų krūties kancerogenų gali patekti į žmonių mitybą, – sakė Kay. – Tai puikus būdas nustatyti cheminių medžiagų prioritetus, kuriuos reikia reguliuoti“.
Tyrimo metu rasta tokių cheminių medžiagų kaip benzenas – žinomas kancerogenas, susijęs su krūties vėžiu gyvūnams ir žmonėms; 4,4‘-metilenbis-(2-chloranilinas) – tikėtinas kancerogenas, susijęs su šlapimo pūslės vėžiu; 2,4-toluendiaminas, kuris, kaip nustatyta, gyvūnams sukelia krūties ir kitą vėžį; 3,3‘-dimetilbenzidinas ir o-toluidinas – dažikliai, naudojami plastikui ir popieriui dažyti.
„Dažikliai gali būti naudojami plastikui, popieriui, kartonui ir pan. ir gali turėti gana toksiškų savybių, – sakė Kay. – Plastikas nėra vienintelis kaltininkas“.
Cheminės medžiagos susijusios su sveikatos sutrikimais
Tiesą sakant, nors tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia kancerogenų poveikį patyrė maisto produktų pakuotėse naudojamas plastikas, 89 įtariami kancerogenai buvo rasti popieriaus ir kartono pakuotėse.
„Popierius turi priedų, pavyzdžiui, emulsiklių ir klijų, tarkime, jei popieriai yra suklijuoti arba prie popieriaus priklijuotas plastiko sluoksnis“, – sakė J. Muncke.
Daugelis tyrime rastų cheminių medžiagų buvo bisfenoliai, ftalatai arba perfluoralkilinės ir polifluoralkilinės medžiagos, vadinamos PFAS – nerimą keliančios cheminės medžiagos, susijusios su daugeliu sveikatos problemų.
Dažnai vadinamos „amžinomis cheminėmis medžiagomis“, nes nesuyra aplinkoje, PFAS naudojamos maisto produktų pakuotėse, kad riebalai ir vanduo neprasiskverbtų pro maisto produktų pakuotes ir gėrimų puodelius. PFAS taip pat galima rasti rašale, naudojamame logotipams ir instrukcijoms ant maisto pakuočių spausdinti.
PFAS grupei priklausančios cheminės medžiagos yra susijusios su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, vėžiu ir įvairiomis lėtinėmis ligomis, taip pat su ribotu suaugusiųjų ir vaikų antikūnų atsaku į vakcinas, teigiama Nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos ataskaitoje.
Ftalatai siejami su vaikų nutukimu, astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu ir ankstyvomis 55–64 metų amžiaus žmonių mirtimis.
Bisfenolis A, arba BPA, yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga, siejama su vaisiaus anomalijomis, mažu gimimo svoriu, kūdikių ir vaikų smegenų ir elgesio sutrikimais. Suaugusiems žmonėms ši cheminė medžiaga yra susijusi su diabetu, širdies ligomis, erekcijos sutrikimais, vėžiu ir 49 proc. didesne ankstyvos mirties per 10 metų rizika.
Kaip sumažinti poveikį?
Nors reguliavimo agentūros turi imtis esminių pokyčių, kad apsaugotų maisto produktų tiekimą, tačiau, pasak „Tyliojo pavasario“ instituto, yra veiksmų, kurių vartotojai gali imtis, kad sumažintų toksiškų cheminių medžiagų ir kancerogenų keliamą riziką.
Venkite skrudinti maistą, nes jautienos, kiaulienos, žuvies ar paukštienos raumenyse, kepant aukštoje temperatūroje ar ant atviros liepsnos, susidaro DNR žalojančios cheminės medžiagos. Gamindami maistą naudokite ventiliatorių.
Tokie teršalai kaip polichlorinti bifenilai (PCB) kaupiasi riebaluose, todėl prieš kepdami mėsą ir žuvį pašalinkite riebalus ir odą, o ruošdami maistą nusausinkite susidariusius riebalus.
Rinkitės mažesnes, jaunesnes jūros gėrybes, kuriose bus mažiau gyvsidabrio ir kitų toksinų nei didesnėse, senesnėse jūros gėrybėse.
Nors daugelyje konservuotų maisto produktų ir maisto kartoninėse dėžutėse BPA nebeliko, kai kuriuose jų ši cheminė medžiaga vis dar naudojama. Vietoj jų naudojamos akrilo ir poliesterio dervos, taip pat polivinilchlorido dervos arba PVC. Šiuo metu mokslininkai nėra tikri dėl šių pakaitalų saugos profilių.
Jei galite, rinkitės ekologiškus produktus, mėsą ir pieno produktus, o ne įprastus – nors juose vis dar gali būti sunkiųjų metalų, ekologiškuose maisto produktuose yra mažiau pesticidų.
Išmeskite plastikinius indus. Visus maisto produktus laikykite ir mikrobangų krosnelėje šildykite stiklinėje, o ne plastikinėje taroje, nenaudokite keptuvių su nelimpančiu paviršiumi, o plastikinius butelius ir kavos virimo aparatus pakeiskite stikliniais arba pagamintais iš nerūdijančio plieno.