Vasario 27 d., po susitikimo su 20 Europos šalių vadovų ir kitų aukšto lygio politikų Paryžiuje, E. Macronas spaudos konferencijoje pradėjo atvirai polemizuoti Europos šalių kariuomenių dislokavimo Ukrainoje klausimu.
Keista buvo tai, kad jokių formalių diskusijų paties susitikimo metu šiuo klausimu tarp valstybių lyderių nebuvo, todėl toks kontroversiškas pareiškimas buvo sutiktas skubiais paneigimais ir abejonėmis.
Nepaisant to, E. Macrono žinutė buvo aiškiai skirta Kremliui: „jokia įvykių eiga negali būti atmesta“, ir „mes padarysime viską, kad Rusija nelaimėtų šio karo“.
Macronas nusprendė imtis iniciatyvos
E. Macrono žinutė iš tiesų turėjo du gavėjus: Vašingtoną ir Maskvą. Jo kantrybė dėl amerikiečių nesugebėjimo susitarti pagalbos Ukrainai klausimu jau išseko.
„Ar mes turime atiduoti savo ateitį į amerikiečių elektorato rankas? – retoriškai klausė Prancūzijos prezidentas. – Mano atsakymas yra ne. Nelaukime, kuo visa tai baigsis“.
E. Macrono žinutė V. Putinui rėmėsi tuo, kad Prancūzija neleis Ukrainai pralaimėti, o karas tęsis ir toliau, jeigu Rusija nenutrauks puolimo.
Abi žinutės buvo stiprios, pažymima „The Hill“. Tačiau E. Macronas, kuris visada buvo geopolitinis oportunistas, nesugebėjo užsitikrinti NATO šalių ar kitų Europos valstybių lyderių palaikymo. Paskubėdamas su savo pareiškimais, prieš pasiekiant susitarimą su kitais Europos lyderiais, E. Macronas slystelėjo ir padarė taktinę klaidą.
Kremlius į tai atsakė akimirksniu, perspėdamas dėl „neišvengiamo konflikto tarp Rusijos ir JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso, jeigu Europos šalys siųs karius į Ukrainą“. V. Putinas netgi perspėjo Vakarus dėl karinės intervencijos Ukrainos teritorijoje pasekmių savo metinio pranešimo parlamentui metu: „Gali sukelti branduolinio karo eskalaciją“.
Vokietija, Lenkija, Suomija ir Švedija taip pat iškart atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento pareiškimų. NATO vadas Jensas Stoltenbergas paskelbė jog „aljansas neplanuoja siųsti karių į Ukrainą“. Baltieji rūmai kalbėjo dar aiškiau: „Prezidentas Bidenas nuo pat šio konflikto pradžios kalbėjo aiškiai: JAV kariai neišsilaipins toje žemėje kariauti“.
Tokiu būdu, per Europą nuvilnijus eilinei branduolinio karo su Rusija eskalacijos bangai, E. Macronas liko vienas su savo pareiškimu.
Arba bent jau taip iš pradžių atrodė.
Atsirado ir pasekėjų: Macrono idėja ne tokia ir šokiruojanti
JAV pamažu atsitraukiant nuo savo NATO lyderystės vaidmens Europos žemyne, E. Macrono tariamas liapsusas iš tiesų turi privalumų platesniame strateginiame kontekste. Estijos premjerė Kaja Kallas netrukus perėmė estafetę iš E. Macrono ir pareiškė, kad „visos opcijos išlieka ant stalo, siekiant padėti Ukrainai nugalėti Putiną“.
Netrukus Europos lyderystės lenktynėse prabilo ir Čekijos prezidentas Petras Pavelas, pareiškęs, kad „jokių ribų dėl to, kaip padėsime Ukrainai neturėtų būti… Aš už tai, kad ieškotume naujų kelių, įskaitant ir diskusijos apie galimą buvimą Ukrainoje tęsimą. Mes neturėtume savęs apriboti ten, kur tam nėra poreikio“.
Net ir Kanada dabar jau kalba apie galimybę siųsti karius į Ukrainą, tiesa, anot šalies gynybos ministro Billo Blairo, kalbama apie nekarines misijas, „toli nuo fronto linijos“.
Rusija atsakė gąsdinimais
Vėliau E. Macronas, nepaisant jo gynybos ministro bandymų švelninti toną, nesiruošia atsitraukti nuo savo įsitikinimų. Kovo 5-ąją kalbėdamas Prahoje jis pareiškė, kad „Europa yra skaldoma bailumo, vienos iš žemyno dalių nenoro matyti kitos pusės sunkumų, savo likimo atidavimo totalitarizmui“.
E. Macrono kaltinimas neabejotinai buvo skirtas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, kuris ir toliau atsisako tiekti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Taurus“, nepaisant net Vokietijos parlamento palaikymo.
O. Scholzas pateikė keletą pasiteisinimų. Visų pirma, jo teigimu Ukrainai labiau reikia „visų įmanomų rūšių amunicijos, o ne tik šio konkretaus daikto iš Vokietijos“. Antra, jis tvirtino, kad negali Ukrainai duoti ginklo, kuris gali skrieti 500 kilometrų (o tai reiškia, kad iš Ukrainos teritorijos būtų galima pasiekti ir Maskvą) be Vokietijos karių kontrolės. O tokia įvykių eiga jo netenkina ir su tokiu sprendimu jis nesutinka.
Kovo 8-ąją Prancūzijos politikai, po partijų lyderių susitikimo su E. Macronu, sunerimę pasakoja apie „scenarijus, kurie galėtų inicijuoti intervenciją“.
Prancūzija dislokuos karius Ukrainoje, jei frontas judės link Kyjivo arba Odesos, pareiškė Emmanuelis Macronas per susitikimą su Prancūzijos partijos vadovais, žiniasklaidai sakė Prancūzijos komunistų partijos sekretorius Fabienas Rousselis.
Rusijoje tokie E. Macrono postringavimai sukėlė tikrą emocingų pareiškimų bangą. V. Putino branduolinius grasinimus tradiciškai papildė Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas, pareiškęs, kad pati Ukrainos nepriklausomybės idėja „turi amžiams pradingti“.
Maža to, jo būtent šiuo metu prisimintas V. Putino pareiškimas dėl „Rusijos sienos nesibaigia niekur“, siunčia aiškią žinią JAV ir NATO šalims, kad reaguoti reikia visu rimtumu. Rusija turi strateginį planą, kuris neapsiriboja Ukraina. V. Putinas nusiteikęs pasiglemžti visą buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Jis apie tai rašo, jis apie tai kalba, jo parankiniai nuolat apie tai skalambija ir Rusija elgiasi taip, lyg tai būtų teisybė.
„Paskutinė gynybos linija“
E. Macronas „spusčioja mygtukus“ ir priverčia Vakarų lyderius jaustis vis labiau nepatogiai. Tačiau jie privalo būti paspausti vien tam, kad sukeltų poreikį veikti. „Mažytė negraži paslaptis“ dabar jau vieša – „kariai Ukrainos žemėje“ gali būti būtina priemonė, jeigu Rusijai pavyktų sukelti grėsmę Kyjivui.
Ukrainos pasitraukimas iš Avdijivkos, totalus amunicijos trūkumas, rusų karių ir karinės technikos veržimasis į Ukrainos teritoriją, bei Vakarų visuomenės nuovargis dėl Ukrainos paverčia tokį „blogiausią scenarijų“ vis labiau realiu.
Ukraina yra paskutinė Vakarų gynybos linija. NATO šalys-partnerės tai puikiai supranta. Šalys, kurios jau buvo okupuotos Rusijos nestovės ir nežiūrės, kol vėl bus pasiglemžtos. Štai kodėl „tiek, kiek reiks“ jau nebeužteks Ukrainai. Laikas atkurti Powello doktriną ir imtis darbo.
Pusinėmis priemonėmis karo nelaimėsime. Vakarams reikia plano ir žinutės Rusijai – kad Ukraina neprapuls ir kad visos galimybės yra svarstomos.
E. Macrono liapsusas, arba kaip tai galėjo atrodyti dar prieš savaitę, tai puikiai išryškino ir priverčia visus susimąstyti.
