44 metų lyderis, balandį sieksiantis perrinkimo, įstatymų leidėjus Europos Parlamente išdėstė savo prioritetus, Prancūzijai rotacijos tvarka pusmečiui perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai.
E. Macronas nurodė, kad jo darbotvarkė skirta „kartu kurti ateities Europos galią... nepriklausomą Europą, užsitikrinusią galimybę pačiai rinktis savo ateitį ir nepriklausyti nuo kitų galingųjų valstybių sprendimų“.
Šiuo metu Europos gynybą visų pirma užtikrina JAV vadovaujamas NATO karinis aljansas, kuriam priklauso dauguma ES narių.
„Europa turi pagaliau sukurti savo kolektyvinio saugumo sistemą mūsų žemyne“, – kalbėjo jis Europos Parlamento būstinėje Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste.
„Siekiant užtikrinti saugumą mūsų žemyne būtinas strateginis persiginklavimas“, – pridūrė prezidentas, ragindamas tuo pat metu vesti „atviras ir reiklias“ derybas su Maskva.
„Kaip europiečiai, turime bendrai kelti savo reikalavimus ir rūpintis, kad jie būtų vykdomi“, – pabrėžė E. Macronas.
Per puspenktų savo valdymo metų E. Macronas nuolat pasisakydavo už vadinamąją Europos „strateginę autonomiją“, siekdamas reikšmingą žemyno ekonominį svorį suderinti su diplomatine ir karine galia.
Daugelis ekspertų mano, kad ši vizija yra neįgyvendinama dėl politinių nesutarimų tarp valstybių narių ir jų nenoro ar nesugebėjimo sutelkti savo gynybos išteklius.
E. Macronas paragino europiečius kurti savo „kolektyvinio saugumo sistemą“ ir persiginkluoti, leisdamas suprasti, kad žemynas turi veikti už JAV vadovaujamos NATO, užtikrinančios daugumos ES valstybių saugumą, ribų.
Europos Sąjunga praėjusią savaitę nedalyvavo tiesioginėse derybose su Maskva. Tomis diplomatinėmis pastangomis buvo mėginama sumažinti įtampą, kilusią dėl Rusijos sprendimo sutelkti dešimtis tūkstančių karių pasienyje su Ukraina.
E. Macronas apgailestavo, kad jo ir buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel anksčiau šiemet pateiktus siūlymus surengti tiesiogines ES ir Rusijos derybas kitos bloko narės atmetė.
Pasak E. Macrono, nauja „saugumo sistema“ turi būti pasiūlyta „per kelias ateinančias savaites“, „Mes, europiečiai, turime ją sukurti, pasidalyti ja su savo NATO sąjungininkais ir pasiūlyti Rusijai dėl jos derėtis“, – europarlamentarams sakė Eliziejaus Rūmų šeimininkas.
Jis pažymėjo, ši sistema turi būti grindžiama principais, dėl kurių su Rusija buvo sutarta prieš tris dešimtmečius.
Pasak prancūzų lyderio, tarp šių principų – atsisakymas naudoti jėgą ar prievartą, suteikiant valstybėms galimybę pačioms rinktis, prie kurių sąjungų ar organizacijų jungtis; „sienų neliečiamumas“; „įtakos sferų atsisakymas“.
„Mes, europiečiai, turime ginti šias prigimtines teises“, – paragino E. Macronas.
Teisė į abortą
Prancūzijos vadovas taip pat pažadėjo siekti, kad į ES Pagrindinių teisių chartiją būtų įtraukta teisė į abortą ir aplinkos apsauga.
„Turime atnaujinti šią chartiją, kad joje būtų aiškiau apibrėžta aplinkos apsauga, teisės į abortą pripažinimas“, – europarlamentarams sakė E. Macronas.
„Laisvai pradėkime šias diskusijas su savo bendrapiliečiais... kad įkvėptume naujos gyvybės teisės ramsčiui, kuriančiam šią tvirtų vertybių Europą“, – pridūrė jis.
Raginimas įtvirtinti moters teisę į abortą Europos Sąjungos chartijoje, kurią valstybės narės ratifikavo 2000 metais, nuskambėjo praėjus vos dienai po to, kai EP savo pirmininke išrinko užkietėjusią abortų priešininkę iš Maltos Robertą Metsolą.
Maltoje abortai yra neteisėti, o Lenkija 2020 metais priėmė griežtus teisės aktus, dėl kurių atlikti šią procedūrą tapo praktiškai neįmanoma – taigi, nėra aišku, ar Prancūzijai pavyks pasiekti susitarimą dėl chartijos pakeitimų.
Vis dėlto E. Macronas savo įžanginėje kalboje pasveikino R. Metsolą su išrinkimu, girdamas jos tikėjimą „mūsų Europa, šia Europa, kurią grindžia mus siejančios ir vienijančios vertybės“.
Prancūzų prezidentas taip pat paragino įstatymų leidėjus priimti „šią mūsų ir, be abejo, mūsų kartos užduotį – giliai atsiliepti į jos pažadų atnaujinimą“.
Pristatydamas savo siūlymus, E. Macronas užsiminė, kad Paryžius nori sustiprinti ir ES sienų apsaugą – išplėsti patruliavimą prie bloko išorinių sienų ir tobulintini mechanizmus, leidžiančius grąžinti neteisėtus migrantus į jų kilmės šalis.
