Rusijos pajėgos dislokuojamos Baltarusijoje jos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai pirmadienį paskelbus, kad abi šalys kitą mėnesį surengs bendras karines pratybas.
Šis žingsnis, žengtas be įprasto išankstinio perspėjimo regiono šalims, dar labiau padidino įtampą tarp Vakarų ir Rusijos dėl galimos rusų invazijos į Ukrainą. Pastaroji ribojasi ir su Rusija, ir su Baltarusija.
Minėtas JAV pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad į Baltarusiją atvykstančių Rusijos pajėgų dydis „neatitinka to, ko tikėtumės normalių pratybų“ atveju.
„Svarbus yra laikas... Žinoma, kyla susirūpinimas, kad Rusija galbūt ketina prisidengdama bendromis karinėmis pratybomis dislokuoti pajėgas Baltarusijoje potencialiai siekdama pulti Ukrainą“, – sakė pareigūnas.
Anot jo, Baltarusijos konstitucijos pataisos, teikiamos kito mėnesio referendumui, galėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam Rusijos pajėgų buvimui šios šalies teritorijoje.
„Šie konstitucijos pataisų projektai gali rodyti, kad Baltarusija planuoja leisti jos teritorijoje dislokuoti ir Rusijos įprastines, ir branduolines pajėgas“, – pažymėjo pareigūnas.
Tai reikštų „iššūkį Europos saugumui“, ir dėl to gali reikėti atsako, sakė jis.
Baltarusija taip pat ribojasi su NATO narėmis Lenkija, Lietuva ir Latvija.
Normalių pratybų, kuriose, pavyzdžiui, dalyvauja 9 tūkst. karių, atveju, reikia pranešti prieš 42 dienas. Jei pratybose dalyvauja daugiau kaip 13 tūkst. karių, jose turi dalyvauti tarptautiniai stebėtojai, sakė minimas JAV pareigūnas.
„Taip atrodo normalios [pratybos]. Šios [pratybos] visiškai kitokios, – sakė jis. – Su laiku Lukašenka vis labiau ir labiau kliaujasi visokiausia Rusijos parama. Mes žinome, kad jis tos paramos negauna veltui.“
„Aišku, kad Rusija siekia pasinaudoti Lukašenkos pažeidžiamumu ir reikalauja atsiteisti pagal kažkiek susikaupusius skolos raštus“, – pridūrė JAV pareigūnas.
A. Anušauskas kviečia NATO sąjungininkus plėsti karinę pagalbą Lietuvai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kviečia NATO sąjungininkus plėsti pagalbą Lietuvai, stiprinant buvimą tarptautiniame NATO batalione, jūroje, oro policijos misijoje.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, saugumo situaciją ir galimas papildomas priemones regiono gynybos stiprinimui A. Anušauskas trečiadienį aptarė su devynių NATO šalių ambasadoriais, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės diplomatais.
Pasak ministro, blogėjant regiono saugumo situacijai, Lietuva imasi papildomų priemonių nacionaliniu mastu šalies saugumui stiprinti, tačiau sąjungininkų buvimas išlieka esminiu mūsų šalies ir regiono saugumo garantu.
„NATO atgrasymas ir gynyba – labai svarbūs. Esame dėkingi sąjungininkams už visą suteikiamą paramą – jų indėlis į mūsų saugumą yra didžiulis. Šiuo metu kviečiame sąjungininkus apsvarstyti galimybę išplėsti dabartines teikiamas pagalbos priemones“, – po susitikimo sakė A. Anušauskas.
A. Anušauskas įvardino prioritetines sritis, kuriose sąjungininkų parama yra svarbiausia. Viena iš jų – rotacinių gynybos pajėgumų dislokavimas. Ministras padėkojo Danijai, kuri sausį nusprendė sustiprinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atsiųsdama keturis F-16 naikintuvus, o taip pat – dislokuoti 160 karių įgulos fregatą Baltijos jūroje.
Ministras bendravo su Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Danijos, taip pat – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje savo karius dislokuojančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų ir Norvegijos ambasadoriais.
