„Lietuva gali prisišokinėti, – pareiškė Vakarų šalyse nepripažintas Baltarusijos prezidentas, pats save išdidžiai vadinantis diktatoriumi. – Veltui jie tai susigalvojo. Jokia Amerika ir Europa jiems nepadės“.
Taip A. Lukašenka atsakė į V. Sokolovo teiginį, kad „su Lietuva (Baltarusijai) dabar sudėtinga situacija“ ir klausimą „ar Lietuva praras viską?“.
„30 proc. biudžeto buvo formuojama Baltarusijos sąskaita. O dabar kas? Jie galvoja, kad jiems europiečiai ar amerikiečiai tai kompensuos? Ne. Rytoj pasikeis Amerikoje prezidentas, valdžia, o nauja valdžia, kaip jau įprasta, pamirš, ką darė ankstesnė ir žadėjo. Štai ir viskas“, – aiškino režimo lyderis.
Pernai Lietuvos banko analitikai skaičiavo, kad prekyba su Baltarusija sukuria palyginti nedidelę pridėtinę vertę. „Jei neliktų vien eksporto į Baltarusiją, šalies BVP smuktų 0,9 punkto (atitinkamai 0,2, 0,6, 0,1 proc. punktais), o jei į Kiniją – 0,3 punkto (atitinkamai 0,1, 0,2 ir 0 punkto)“, – BNS cituojami banko atstovai.
Kokiais skaičiais remiasi A. Lukašenko, kalbėdamas apie „30 proc. Lietuvos biudžeto“, nėra aišku. Apie tai nėra užsimenama nei pokalbio metu, nei kituose viešai prieinamuose Baltarusijos valdžios komentaruose.
Problema – kur dėti kalio trašas?
Režimo lyderis pripažino, kad šalis susidūrė su kalio trašų eksporto problemomis, kuomet Lietuva įvedė draudimą transportuoti produkciją per savo teritoriją.
„Dabar problema iškilo dėl baltarusiško kalio chlorido. Ir ne todėl, kad tai kalio trąšos, o todėl, kad 11-12 milijonų tonų yra didžiulė masė, kurią reikia pervežti“, – sakė Aliaksandras Lukašenka.
Anot jo, iš pradžių bandyta tartis ir su Ukraina, tačiau ši taip pat atsisakė. Todėl dabar vienintelis kelias – Rusija. Nepaisant įvairių politinių deklaracijų, „Belaruskalij“ kyla didelių problemų transportuojant savo produkciją.
Ekspertai pažymi, kad dabartinis eksporto per Lietuvą ir Ukrainą draudimas Baltarusių gamintojams palieka vienintelį kelią – per Rusiją, jos šiaurinius uostus. Tai reiškia ne tik gerokai pabrangusį transportavimą, jis šiuo metu apskritai yra sunkiai įmanomas, nes Rusija neturi pakankamos logistinės infrastruktūros tokiam kiekiui kalio trašų transportuoti, o ir vietos gamintojas „Uralkalij“ yra pagrindinis „Belaruskalij“ konkurentas regione. Mažiausia, kuo jie yra suinteresuoti, tai mažinti savo pačių pajėgumus ir prekybos ar transportavimo apimtis tam, kad „gelbėtų“ baltarusius.
Lukašenka – karo strategas, svajojantis apie Lamanšo užkariavimą ir SSRS atkūrimą
Pokalbio metu A. Lukašenka pademonstravo ir savo karo stratego gebėjimus, pareiškęs „kol jie ten (Vakaruose) sureaguos, tai mes jau prie Lamanšo stovėsime“.
„Ukraina niekada su mumis nekariaus. Šis karas tęsis, na, daugiausia tris keturias dienas. Ten nebus kam su mumis kariauti“, – pareiškė jis interviu Rusijos žurnalistui Vladimirui Solovjovui.
Jis taip pat pareiškė, kad Vakarų karas su Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pajėgomis neturėtų perspektyvų ir, šiai nuomonei pagrįsti, paminėjo KSSO taikdarių operacijos Kazachstane šių metų sausį sėkmę.
„KSSO parodė: kol jie ten apsisuks ir atsiųs čia kokių nors pajėgų, mes jau stovėsime prie Lamanšo. Jie tai žino. Kokia yra KSSO vertė, mes parodėme (Kazachstane). Kiek pajėgų mes ten turėjome – visai nedaug, bet mes parodėme. O jei būtų reikėję, tos pajėgos ten būtų padidintos. Mes prie Almatos, o Putinas Nur Sultane perėmė oro uostų kontrolę“, – pareiškė A. Lukašenka.
Maža to, jis taip pat mano, kad Ukraina per artimiausius 15 metų, „jeigu nepridarysime klaidų“, bus Sąjungos valstybės (kartu su Rusija ir Baltarusija, – red. past.) dalimi.
„Žinote, Baltarusija jau ten (Sąjungos valstybėje). Manau, Kazachstanui taip pat buvo gera pamoka. Jeigu sakote, kad terminas – 15 metų, tai esu tikras, kad ten bus Ukraina, jeigu mes nepridarysime klaidų“, – pokalbio metu aiškino A. Lukašenka, pridūręs, kad ir Turkmėnija, Tadžikija ar Uzbekija taip pat dėl ekonominių priežasčių pasielgs taip pat.
A. Lukašenkai nepasirodė juokinga idėja ir atkurti Sovietų Sąjunga, kuri, kalbant apie vieno režimo lyderio kitam suteikiamą „sovietų pulkininko“ laipsnį, gerokai pralinksmino net ir vieną iš pagrindinių Kremliaus propagandos atstovų, žurnalistą V. Solovjovą. „Na ir gerai, ką jam negalima apie tai svajoti?“ – klausimu atsakė A. Lukašenka.
