Daugelį metų trukusį Lenkijos ir Lietuvos teisėsaugos tyrimą paviešino lenkų „Gazeta Wyborcza“. Pateikiame nepriklausomo baltarusių leidinio „Zerkalo“ publikuoto tyrimo santrauką.
Ramanas Pratasevičius į Varšuvą išvyko dar 2019-aisiais. 2020-ųjų rudenį jo vadovaujamas telegramo kanalas „Nexta“ tapo vienu iš pagrindinių informacijos šaltiniu A. Lukašenkos režimo oponentams. Baltarusijos valdžia paskelbė kanalą „ekstremistiniu“ ir pareikalavo Lenkijos išduoti R. Pratasevičių, tačiau prognozuojamai sulaukė neigiamo atsako. Tuomet ir buvo pradėta sudėtinga Baltarusijos spec. tarnybų veiklos schema.
Draugo nelaimėje nepaliksi
Pagrindinis šios baltarusių schemos veikėju tapo buvęs diplomatas, kurį lenkų žvalgyba įvardijo Baltarusijos žvalgybos pareigūnu. Jis realizavo savo planus per pažįstamą verslininką, Vengrijos pilietį Nikolajų. Nikolajus – išeivis iš Ukrainos, sovietų laikais mokęsis Odesos karininkų akademijoje.
2020-ųjų lapkritį Nikolajus paskambino savo giminaičiui, 44-erių Rasimui, kuris gyvena Lenkijoje. Jis taip pat yra išeivis iš Ukrainos, tačiau jau kurį laiką gyvena Varšuvos apylinkėse ir turi ten transporto verslą.
Nikolajus, kuris anksčiau finansiškai parėmė Rasimą, skolino jam pinigus, dabar paprašė paslaugos. Jis pareiškė, kad reikia pagalbos jo draugui iš Baltarusijos, su kuriuo jie kartu studijavo Odesoje. Šis draugas ilgainiui tapo baltarusių diplomatu, dirbo keliose Europos šalyse, įskaitant ir atstovybę Lenkijoje. Nikolajaus teigimu, tas draugas, žinodamas apie giminaitį Varšuvoje, paprašė jam padėti įsigyti ten nebrangų naudotą automobilį. Jis pareiškė, kad automobilio reikia jo pažįstamiems baltarusiams statybininkams, kurie dirbo Lenkijoje.
Rasimas, anot jo paties, nematė nieko keisto šiame prašyme, kad buvęs diplomatas turi reikalų su kažkokiais statybininkais. Nenustebino jo ir kitas prašymas – pirkti automobilį vardu, kurį jam atsiųs. Netrukus jam atsiuntė Ramano Pratasevičiaus paso duomenis. Rasimas vėliau lenkų tardytojams aiškino, kad žurnalisto pavardė jam nieko nesakė ir jis tiesiog norėjo „padėti savo draugo draugui“.
Kaip Rasimas tapo Pratasevičiumi
Rasimas internete aptinka skelbimą ir perka sidabrinę „Opel Astra“ iš ukrainiečių, kurie gyvena Varšuvoje. Paso iš jo pardavėjai neprašo, o pardavimo dokumentuose Rasimas pasirašo Ramano Pratasevičiaus vardu.
Lenkijoje pardavimo-pirkimo sutartį pildo patys sandorio dalyviai, o vėliau tiesiog patvirtina internetu, ar vietos savivaldoje, patį sandorio faktą ir ten nurodo duomenis. Vėliau per mėnesį pirkėjui reikia pateikti savo dokumentus ir užregistruoti automobilį savo vardu. Tačiau, jeigu tai nėra padaroma, automobilis duomenų bazėje taip ir „kabės“ paskutinio pirkėjo vardu, be galutinio įforminimo.
Jau po kelių savaičių atsiimti automobilio atvyksta nepažįstamas vyras, kalbėjęs rusiškai su baltarusišku akcentu. Rasimas manė, kad tai ir yra vienas iš minėtų statybininkų.
Nikolajus netikėtai dosniai atsilygina Rasimui už suteiktą paslaugą – ne tik grąžina pinigus už automobilį, bet ir sumoka antra tiek „už pastangas“. Rasimo ir tai nenustebino, jis tiesiog pagalvojo, kad jo draugas iš Vengrijos yra „dosnios širdies žmogus“.
Antras dublis
Netrukus po to Nikolajus vėl kreipiasi į savo giminaitį pagalbos. Reikia dar vieno automobilio, ir vėl statybininkams. Rasimas šįkart atsako, kad jis turi darbo ir neturi laiko žiūrinėti skelbimus, tačiau jeigu surastų kur nors netoli Varšuvos automobilį, tai nupirks. Vienoje iš prekyviečių jis suranda tinkamą „Peugeot Expert“ modelį.
Pardavėjas, kurį vėliau tardė Lenkijos saugumas, prisiminė, kad tariamai savo duomenis Rasimas nusirašinėjo iš telefono, ir šįkart jis pirkėju įrašė R. Pratasevičių. Teismo ekspertas vėliau patvirtino, kad „Ramano Pratasevičiaus“ parašas ant pirkimo-pardavimo dokumentų buvo Rasimo.
Nikolajus ir vėl Rasimui apmokėjo ne tik automobilio kainą, bet ir pridėjo tiek pat „už paslaugas“. „Peugeot“ automobilio atvažiavo pasiimti kitas rusakalbis, kurio Rasimas taip pat nepažinojo.
Automobilis išvažiavo į pasienį su Lietuva. Pėdsakai liko, nes vairuotojas ignoravo kelio ženklus ir viršijo greitį. Lenkijos kontržvalgybininkai vėliau nustatė, kad už vairo sėdėjo vienas iš Baltarusijos spec. tarnybų pareigūnų.
Kam viso to reikėjo?
Ramanas Pratasevičius kaip tik tuo metu persikėlė gyventi į Vilnių, tačiau vis dar nuolat lankėsi Varšuvoje. Būtent todėl jo vardu buvo įgyti du automobiliai. Vienas būtų naudojamas Varšuvoje, kitas – Vilniuje, jeigu to prireiktų.
Kam to galėjo reikėtų baltarusių žvalgybai? Baltarusių spec. operacijos tikslas galėjo būti bandymas sukompromituoti opozicijos žurnalistą.
Automobiliu, kuris buvo įgytas jo vardu, galima buvo, pavyzdžiui, sukelti avariją – partrenkti vaiką ant perėjos ir pasislėpti. Galima buvo bandyti nugirdyti R. Pratasevičių ar kitaip paveikti jo gebėjimą judėti, o vėliau pasodinti už vairo ir pranešti policijai apie „ką tik nusikaltimą įvykdžiusį ir iš įvykio vietos pabėgusį pilietį“.
Bet kuris iš variantų būtų itin naudingas Baltarusijos propagandai, nes leistų žymų kovotoją prieš A. Lukašenkos režimą parodyti alkoholiku, narkomanu ar nusikaltėliu.
Lenkijos žiniasklaidos šaltiniai, susipažinę su tyrimo detalėmis, pažymi, kad tai tik hipotezės, tačiau gana įtikinamos: jos atitinka baltarusių ir rusų spec. tarnybų veikimo modus operandi (veikimo būdą).
Tačiau automobiliai taip niekada ir nebuvo panaudoti dėl tyrimui nežinomų priežasčių. Tai galėjo nulemti faktas, kad baltarusių spec. tarnybos netrukus sužinojo turėsianti geresnį būdą pašalinti R. Pratasevičių.
2021-ųjų gegužę R. Pratasevičius „Ryanair“ lėktuvu grįžo iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvai tuomet dar skrido virš Baltarusijos teritorijos. „Ryanair“ lėktuvo pilotas buvo priverstas nutūpti Minske, nes baltarusių aerouosto dispečeris perdavė jam melagingą informaciją apie tariamą sprogmenį orlaivyje, buvo pagrasinta pakelti į orą naikintuvus. Baltarusių spec. tarnybų veiksmai vainikavosi sėkme – Pratasevičius, kartu su savo drauge, buvo sulaikytas Minske.
Tuomet jo vardu pirktų automobilių jau niekam nebereikėjo.
Kokybiškas Lietuvos kontržvalgybos darbas
Ši slapta operacija, kuri taip ir nebuvo užbaigta dėl pasikeitusių aplinkybių, galėjo taip niekada ir neiškilti į dienos šviesą, jeigu ne Baltarusijos atstovybės Vilniuje darbuotojo klaida.
Šis pareigūnas nusprendė parduoti tą patį Ramano Pratasevičiaus vardu įgytą automobilį „Peugeot Expert“. Nėra aišku, ar čia suveikė siekis „prisidėti prie algos“ parduodant niekam nereikalingą atributą, ar jis kažkokiu būdu nežinojo apie automobilio paskirtį ir tai tebuvo ofiso „popierizmo“ išraiška, ar ambasada taip stipriai taupė pinigus.
Baltarusijos ambasados darbuotojo prekyba susidomėjo Lietuvos kontržvalgybos pareigūnai, kurie nusprendė įsigyti parduodamą „Peugeot Expert“. Ambasados darbuotojas net nežinojo, kad iš tiesų automobilį parduoda lietuvių spec. tarnyboms. Tokiu būdu ratas „nieko nenutuokiantis asmuo perka automobilį spec. tarnyboms“ užsidaro „nieko nenutuokiantis spec. tarnybų darbuotojas parduoda automobilį spec. tarnyboms“.
Lietuviai įdėmiai apžiūri automobilį, surenka pirštų antspaudus ir DNR pavyzdžius. Patikrinę dokumentus ir duomenų bazes, jie aptinka, kad automobilis buvo pirktas 2020-ųjų gruodį Varšuvos apylinkėse, o sutartyje yra įrašytas ką tik Baltarusijos režimo pagrobtas R. Pratasevičius.
Lietuviai, norėdami išsiaiškinti, kaip nepriklausomo baltarusių žurnalisto, kurį režimas kaltina terorizmu, atsidūrė Baltarusijos diplomatinėje atstovybėje, perduoda turimą informaciją lenkams.
Lenkijos saugumiečiai apklausia automobilį pardavusios bendrovės darbuotojus, suranda Rasimą. Pastarasis bendradarbiauja ir papasakoja visas savo „pagalbos“ giminaičiui ir „baltarusių diplomatui“ detales. Papasakoja ir apie antrą automobilį.
Patikrinę duomenų bazes lenkų saugumiečiai nustato ir „Opel“ savininkus, kurie vis dar gauna baudas už neteisingą automobilio statymą. Jie taip pat suranda ir patį automobilį – šis buvo aptiktas apleistas viename iš Varšuvos rajonų.
Lenkai nežinojo, ko tikėtis iš Baltarusijos spec. tarnybų, todėl „opelį“ tikrino išminuotojai, buvo ieškoma ir radioaktyvių medžiagų, dėl ko net teko uždaryti judėjimą gretima gatve. Vėliau tyrėjai surinko pirštų antspaudus ir DNR pavyzdžius.
Tyrimo baigtis
„Gazeta Wyborzca“ šaltiniai informacija pasidalijo dėl to, kad tyrimas 2024-ųjų birželį buvo baigtas. Rasimui pateikti kaltinimai dėl melagingų duomenų pateikimo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.
Įrodymų, kad šis vyras sąmoningai bendradarbiavo su Baltarusijos žvalgyba, nebuvo nustatyta. Vyras dėl visko prisipažino ir sulaukė Lenkijos prokuratūros patikinimo, jog bendradarbiaudamas gali tikėtis daugiausiai lygtinės bausmės.
Su žiniasklaida jis bendrauti atsisakė, tikindamas, kad tai yra „labai nemaloni jam istorija“.
Šiuo metu Lenkijos prokuratūra daugiausiai dėmesio skiria Vengrijoje gyvenančiam Nikolajui. Ši byla vis dar „aktyvi“, lenkų žiniasklaidos informatoriai atsisakė apie ją kalbėti. Lieka nežinoma, ar Nikolajus žinojo, jog dalyvauja baltarusių žvalgybos operacijoje. Informatorių teigimu, sunku patikėti, kad per daugelį metų Nikolajus nebūtų supratęs, kur iš tiesų dirba jo „kursiokas iš karo akademijos, dirbantis diplomatu Europoje“.
Baltarusijos spec. tarnybų veikla kaimyninėse valstybėse
„Tai tik patvirtina, kad Ramanas Pratasevičius buvo Baltarusijos spec. tarnybų veiklos taikiniu Lenkijos teritorijoje, o tikslas buvo, jeigu kalbėti iš esmės, negatyvus jo asmenybės parodymas. Kalbama galėjo būti iš tiesų apie kompromitavimą, tačiau negalima atmesti ir rimtesnių ketinimų“, – Lenkijos žiniasklaidai pasakojo buvęs Lenkijos karinės kontržvalgybos vadovo pavaduotojas Matejus Matysiakas
Jo teigimu, šiuo atveju galėjo būti bandoma imituoti ir R. Pratasevičiaus „netyčinę“ mirtį – juk galima surengti avariją, kurioje vairuotojas „netyčia žuvo“.
„Rusų spec. tarnybos, su kuriomis baltarusiai žaidžia vienoje komandoje, turi seną tradiciją likviduoti priešus užsienyje“, – aiškino M. Matysiakas.
Eksperto teigimu, ši baltarusių spec. operacija tikrai nebuvo pradėta automobilių įsigijimo metu, o buvo ruošta gerokai iš anksto. Tarpininkų pasirinkimas taip pat yra būdingas sovietinei šnipų kultūrai.
M. Matysiakas taip pat paaiškino, kodėl buvo daromos tokios klaidos, kaip greičio viršijimas ar bandymas parduoti „slaptą“ automobilį.
„Tai nėra idealios spec. tarnybos. Jos daro klaidas dėl įvairių faktorių: spaudimo, laiko trūkumo, prasto apgalvojimo. Juk automobilis, kurio nebereikėjo, galėjo būti tiesiog išvežtas į Baltarusiją ir išrinktas į dalis, jo nereikėjo pardavinėti“, – aiškino M. Matysiakas.
M. Matysiakas taip pat mano, jog būtent į Baltarusijos spec. tarnybų veiklą Lenkijoje derėtų kreipti ypatingą dėmesį.
„Rusija vykdo globalią žvalgybinę veiklą. Baltarusija – mažesnę ir koncentruojasi kaimyninėse valstybėse, ypač Lenkijoje, kurią laiko didžiausia grėsme. Maža to, Lenkija yra pagrindinė baltarusių migracijos, tiek darbo liaudies, tiek ir politinės, kryptis“, – „Zerkalo“ cituojamas saugumo ekspertas.
Kolegos net neįtarė, kad viskas taip rimta
Buvusi R. Pratasevičiaus kolega „Nexta“ Jekaterina Jerusalimskaja „Zerkalo“ pareiškė, kad tuomet, kuomet vystėsi istorija su automobilių pirkimais, jie net neįtarė, jog situacija aplink tokia grėsminga.
„Jau po Ramano arešto aš prisiminiau keistas situacijas būnant Lenkijoje. Kai mes vaikščiojome Varšuva, nuošaliomis gatvėmis ir kažkas artinosi, Ramanas krūptelėdavo, čiupdavo mane už rankos. Jis bijojo, kad tai gali būti užpuolimas, kad jį sumuš. Jį sekė. Aš taip pat atsimenu žmogų, kuris mus filmavo. Ramanas taip pat gaudavo anoniminių žinučių. Siuntėjas žinojo, kur mes Varšuvoje gyvenome, nurodė mūsų adresą“, – pasakojo ji.
Ji taip pat prisiminė, kad R. Pratasevičius pateikė dokumentus Lenkijoje dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau jo prašymas nebuvo svarstomas. Jau po žurnalisto sulaikymo Minsko oro uoste lenkų valdžia paskelbė, kad pats R. Pratasevičius ignoravo laišką, kuriame buvo raginamas patikslinti duomenis. Tačiau, anot jo buvusios kolegės, R. Pratasevičius jokio laiško nėra gavęs.
Pati J. Jerusalimskaja pripažino žinanti, kad Baltarusijos spec. tarnybos ir toliau seka nepriklausomus žurnalistus. Tačiau ji pati laikosi nuomonės, kad „jeigu norės kažką su jais padaryti, tai ir padarys“.
„Aš nebijau, nes jei pradėsiu bijoti, negalėsiu normaliai gyventi“, – aiškino J. Jerusalimskaja.
