Lapkritį Kinijos pyktį sukėlė Taivano užsienio reikalų ministro Josepho Wu vizitas Čekijoje, pakvietus vietos Senatui. Kinijos Nacionalinis Liaudies Kongresas apkaltino čekus „rimtai pažeidus vienos Kinijos politiką“ ir „suteikiant Taivano nepriklausomybės siekiantiems separatistams platformą“.
„Kelių asmenų niekingi manevrai Čekijos Respublikoje pasmerkti žlugti. Raginame juos skubiai keisti kursą, kitaip jie patys turės praryti karčius vaisius“, – grasinama oficialiame NPC pranešime.
„Raginame atitinkamas Čekijos institucijas ir asmenis laikytis vienos Kinijos principo, liautis kištis į Kinijos vidaus reikalus ir imtis konkrečių veiksmų, kad būtų apsaugoti Kinijos ir Čekijos santykiai“, – perspėjo kinai.
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu susitiko su Čekijos senato pirmininku Milošu Vystrčilu ir Prahos meru Zdeneku Hribu savo kelionės po Europos šalis metu. Abu čeku politikai pasižymi kaip aktyvūs Taivano nepriklausomybės šalininkai, rašoma „Euractiv“. „Tai yra mūsų pareiga deklaruoti savo nuomonę, mūsų laisvės suvokimą ir teisės viršenybę“, – pareiškė M. Vystrčilas po Kiniją siutinančio susitikimo su J. Wu.
Praėjusiais metais čekų verslo atstovai, su tuo pačiu M. Vystrčilu priešakyje, buvo nuvykę į Taivaną, taip sukeldami Pekino nepasitenkinimą.
Taivano delegacijos reguliariai lankosi Čekijoje nuo 2016-ųjų, nepaisant nuolatinės Kinijos kritikos. Čekija ir Taivanas neseniai pasirašė naują bendradarbiavimo memorandumą, apimantį kibernetinio saugumo, aviacijos ir kosmoso pramonės sritis.Kinijos rūstavimų sulaukė ir kita Centrinės Europos valstybė – Čekija. Gruodžio 5-ąją šios šalies 43 atstovų delegacija, vadovaujama šalies ekonomikos ministro, nusileido Taivane. Kiek anksčiau, savo vizito Europoje metu, Slovakijoje apsilankė ir Taivano premjeras J. Wu.
Slovakija į Kinijos grasinimus nekreipia daug dėmesio – ją su Taivanu šiais metais sieja finansinis interesas. Per pirmuosius devynis 2021-ųjų mėnesius dvišalė prekyba išaugo 18,4 proc., lyginant su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu ir viršijo 250 mln. dolerių ribą. Taivano investicijos Slovakijoje taip pat gerokai išaugo – šalis sulaukė daugiau nei 560 mln. dolerių investicijų. Tai yra antras pagal dydį Taivano investicijų ES valstybėje dydis.
Kinijos bėdos tik prasideda
Kinijos įtaka Rytų ir Centrinėje Europoje aktyviau pasireiškė 2021-aisiais, po vis augančio Kinijos autoritarizmo ir abejotino COVID-19 pandemijos valdymo, rašoma „The Diplomat“.
Pavieniui šie pavyzdžiai, tokie kaip slovakų, čekų ar lietuvių delegacijų vizitai Taivane, keltų nedidelį susirūpinimą Pekinui. Tačiau, vertinant bendrame regiono kontekste, europiečių nuotaikos Kinijos atžvilgiu tampa vis didesne problema Pekinui.
Maža to, į valdžią Vokietijoje atėjusi Olafo Scholzo vyriausybė taip pat nieko gero kinams nežada. Vos pradėjusi darbą vokiečių valdžia paskelbė deklaraciją, kurioje išsakomas palaikymas „demokratiniam Taivanui“ ir „dalyvavimui tarptautinėse organizacijose“.
Kinija išsyk išplatino pranešimą, kuriame pateikiamas perspėjimas naujajai Vokietijos valdžios koalicijai „nesikišti į Taivano, uigūrų (Sindziango) ir Honkongo Kinijos reikalus“. Kreipimesi į Vokietijos valdžią buvo „raginama laikytis ankstesnės draugiškos politikos Kinijai gairių“.
Vokietijos naujoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock gruodžio 1-ąją „Die Tageszeitung“ pareiškė, kad šalis laikysis griežtesnės politikos Kinijos atžvilgiu.
„Ilgalaikėje perspektyvoje iškalbinga tyla nėra diplomatijos forma, net jei anksčiau tai buvo įprasta praktika“, – sakė A. Baerboc. Ji pripažino, kad dialogas yra svarbiausia tarptautinės politikos dalis, tačiau tai nereiškia, kad reikia nutylėti problemas ar jas ignoruoti.
Konfiskuoki Lansbergio pavogtus milijonus, issiaiskinti is kur ir kaip pastatyta Mortos mokykla?
