Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Kinija didina spaudimą
Verslininkai jau dabar sako trigubai ilgiau laukiantys žaliavų ir prekių iš Kinijos, o netrukus pigių kiniškų prekių trūkumą gali pajusti ir žmonės.
„Aišku, jie neįvardinti tie ribojimai, niekur oficialiai nėra, tiesiog tai yra tam tikri tiekimo trikdžiai, arba deklaravimo sistemos trikdžiai, arba pakrovimų išsiunčiant prekes trikdžiai į Lietuvą, jeigu yra minima Lietuva“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Be to, Kinija imasi dar skaudesnių priemonių Lietuvai – ėmė spausti tarptautines įmones atsisakyti partnerystės su Lietuva, jei šios nori dirbti Kinijoje. Su tuo jau susidūrė kelios tekstilės įmonės, automobilių detalių gamintojai. O tai reiškia mažiau darbo vietų ar net atleidimus Lietuvoje.
„Akivaizdu, kad statyti Lietuvoje gamyklą, jeigu tos prekės negali būti realizuotos Kinijos rinkoje, jau nėra labai patrauklu, nėra labai gera strategija“, – aiškino „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Galvoja tą patį, bet garsiai nesako
Opozicija ir buvę diplomatai stebisi valdžios sprendimu labiau rūpintis tarptautine reputacija, o ne Lietuvos žmonėmis.
„Tie, kurie mus giria, jie nepervadina savo atstovybių, kurias turi, ir nekuria naujų. Žinot, tave visada pagirs, jeigu tu aukojiesi, bet tavo atsakomybė yra tavo valstybė“, – tikino buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis.
Tiesa, dirbti su Kinija yra sudėtingiau ne tik Lietuvos verslininkams, bet ir Europos, JAV verslo gigantams.
„Daugelis Vakarų valstybių galvoja nemaža dalimi tai, ką mes sakome tiesiogiai, bet daugelis Vakarų valstybių lygiai taip pat yra žymiai labiau susisaistę su Kinija pirmiausia ekonomiškai. Ir dabar, kai jos bando pasitraukti iš Kinijos, nes dažnai yra toks politinis noras, Kinijos partneriai jiems sako, gerai, jūs galite trauktis, bet, mielieji, viskas liks pas mus: įrenginiai liks pas mus, programinė įranga, kodai liks pas mus ir taip toliau, ir panašiai“, – nepatogią situaciją apibūdino VU TSPMI Azijos studijų ir tarptautinės politikos ekspertas Konstantinas Andrijauskas.
Verslininkų nuostolius kompensuos JAV rinkos?
Konservatoriai savo sprendimą gina ir tikina, kad esą mūsų verslininkų nuostolius kompensuos atsiversiančios Jungtinių Valstijos rinkos, o iš Amerikos sulauksime dar didesnio politinio pripažinimo.
„Jie mato, kad mums rūpi, ir mes suprantame problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria Jungtinės Amerikos Valstijos, ir tada mums žymiai lengviau Jungtinėms Amerikos Valstijoms pasakyti, žiūrėkite, mes matome jūsų rūpesčius, o pas mus yra vienas, du trys rūpesčiai, su kuo mes susiduriame ir mums tai yra svarbu“, – teigė TS-LKD frakcijos Seime narys Matas Maldekis.
„Lietuvos–Kinijos santykių atveju tikriausiai ir groja, kad tai yra geopolitika didesnė, kalbant su Vakarų mūsų sąjungininkais ir partneriais, verslas jau pradeda justi po truputį, nes yra atidarytos kredito linijos importui eksportui į JAV iš JAV, 650 mln. dolerių“, – tikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius.
Tačiau verslininkai sako laukiantys ne pagyrimų užsienyje, o valdžios kompensuojamų nuostolių, kurie gali siekti pustrečio šimto milijonų eurų. Be to, baiminamasi, kad spaudžiant Kinijai iš Lietuvos gali pasitraukti didesni užsienio investuotojai. Politologai ramina ir sako, kad kitos šalys irgi pradėjo pastebėti Kinijos agresyvumą.
„Bendroji tendencija Vakarų pasaulio ir Kinijos tarpusavio santykių yra bloga ir blogėjanti“, – ramino K. Andrijauskas.
Lietuvai konfliktas su Kinija gali kainuoti kelis šimtus milijonų eurų, o labiausiai nukentėtų baldų, maisto ir trąšų sektoriai.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
