Sekmadienį rinkėjai nuspręs, ar valdančioji konservatyvi, euroskeptiška partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) laimės trečią kadenciją iš eilės, ar valdžią perims liberali, proeuropietiška Pilietinė koalicija (KO), kuri vienija Pilietinę platformą (PO) ir jos partnerius, ir kuri sako siekianti pagerinti Lenkijos demokratinius standartus ir tarptautinę padėtį.
PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis susitinka su rinkėjais pietryčių Lenkijoje, kur jo partija turi nedidelį pranašumą prieš opoziciją, o jo baigiamasis mitingas bus surengtas vaizdingame Sandomežo mieste.
Nors jo gimtasis miestas yra Varšuva, J. Kaczynskis savo kandidatūrą kelia pietiniame Kelcų mieste, kur gali tikėtis daug didesnio palaikymo nei sostinėje, kur kandidatuoja jo priešininkas, PO lyderis Donaldas Tuskas. Didžiųjų miestų rinkėjai pastaraisiais metais balsavo už D. Tusko partiją.
Paskutinysis D. Tusko kampanijos mitingas rengiamas Pruškuve, netoli Varšuvos.
Kitos partijos taip pat baigia kampanijas rengdamos daugybę renginių visoje šalyje.
Nuo penktadienio vidurnakčio draudžiama agituoti ir skelbti nuomonių apklausas, kad rinkėjai turėtų laiko pasverti savo sprendimą.
Apklausos
Apklausos rodo, kad PiS surinks daugiausiai balsų, bet neteks dabartinės nedidelės daugumos parlamente ir, kartu, galimybės valdyti vieniems.
Spalio 11–12 dienomis laikraščio „Super Express“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Instytut Badan Pollster“ apklausa parodė, kad balsuoti už PiS žada 35,81 proc. rinkėjų, už KO – 31,38 proc., toliau rikiuojasi „Trečiasis kelias“ su 10,71 proc., Kairiųjų partija su 10,48 proc. bei „Konfederacija“ su 8,72 proc. balsų.
Pagrindinio nepriklausomo Lenkijos televizijos transliuotojo TVN laidos „Fakty“ užsakyta „Kantar“ apklausa, atlikta spalio 10–12 dienomis, PiS prognozuoja 31 proc. balsų, KO – 26 proc., o „Trečiajam keliui“, Kairiųjų partijai bei „Konfederacijai“ atininkamai 12, 11 ir 8 proc. rinkėjų palaikymo.
Maždaug 8 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų vis dar neapsisprendė, kam atiduoti balsą, rodo apklausos.
Labiausiai tikėtina PiS partnerė Lenkijos 460 vietų parlamente būtų kraštutinių dešiniųjų „Konfederacija“, raginanti nutraukti pagalbą Ukrainai, nors kai kurie ekspertai atmeta tokios koalicijos galimybę.
Ekspremjero D. Tusko KO galėtų suformuoti daugumą drauge su dviem mažesnėmis partijomis – „Trečiuoju keliu“ ir Kairiųjų partija.
„PiS neformuos kitos vyriausybės Lenkijoje“, – sakė politikos analitikas Wojciechas Przybylskis (Voicechas Pšibilskis) iš Vidurio Europai skirtos analizės ir žiniasklaidos platformos „Visegrad Insight“.
Jis pažymėjo, kad PiS ir „Konfederacijos“ aljansas mažai tikėtinas.
„Dabar labiau tikėtina, kad opozicija formuos kitą koalicinę vyriausybę“, – sakė W. Przybylskis.
Antiimigracinė retorika
PiS šalininkai sako, kad pergalė sudarys sąlygas partijai įgyvendinti savo viziją dėl stiprios, suverenios Lenkijos, grindžiamos tradicinėmis vertybėmis, įskaitant abortų draudimo išsaugojimą.
Kai kurie rėmėjai buvo santūresni.
„Nieko geriau nebus“, – sakė 71 metų Eugeniuszas Krzysztonas, smulkus ūkininkas iš Godzišuvo, kurio 89 proc. rinkėjų per praėjusius rinkimus 2019-aisiais balsavo už PiS.
Paklaustas apie Lenkijos pastarųjų metų ekonomines problemas, jis atsakė: „Vyriausybė daro viską, ką gali.“
Rinkimų kampanija buvo labai poliarizuota ir skaldanti, buvo daug D. Tusko, kaip asmens, puolimo. Valdančioji partija kaltino jį veikiant Vokietijos, Rusijos ir Europos Sąjungos naudai.
Valdančioji partija taip pat sugriežtino retoriką prieš migrantus. Premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį sakė, kad lenkų šeimos turėtų būti apsaugotos nuo nelegalių imigrantų, „negerbiančių mūsų kultūros“.
Be rinkimų sekmadienį Lenkijoje vyks ir referendumas keliais klausimais, taip pat ir dėl ES migracijos reformos.
Bus klausiama, ar žmonės pritaria valstybinių įmonių privatizavimui, pensinio amžiaus ilginimui ir pasienyje su Baltarusija esančios tvoros išmontavimui.
Rinkėjų taip pat bus klausiama, ar jie nori priimti tūkstančius migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų pagal Europos Sąjungos susitarimą, kurį PiS pasmerkė kaip primestą Briuselio biurokratijos.
Opozicija sako, kad PiS pergalė padidintų įtampą tarp Varšuvos ir Briuselio, ir kaltina vyriausybę planuojant Lenkijos išstojimą iš ES.
Daug opozicijos šalininkų ir nevyriausybinių organizacijų taip pat įspėja, kad trečia PiS kadencija valdžioje dar labiau pakenktų demokratinėms laisvėms, tokioms kaip teisinė valstybė ir žiniasklaidos teisės.
„Seniai laikas mums grįžti į normalias vėžes, prie teisinės valstybės, prie pasirinkimo ir žodžio laisvės“, – šį mėnesį per didžiulį opozicijos mitingą sakė 43 metų tarnautoja Monika Pieleszynska (Monika Pelešinska).
Ryšiai su Ukraina
Pietų Prancūzijoje įsikūrusios Provanso Ekso politikos studijų aukštosios mokyklos IEP profesorė Dorota Dakowska sakė, kad tai bus svarbiausi rinkimai nuo pat pirmojo pokomunistinių laikų balsavimo 1989-aisiais.
„Ant kortos pastatyta demokratijos ateitis Lenkijoje ir Lenkijos, kaip demokratijos ir teisinės valstybės, ateitis“, – sakė ji.
Ukraina taip pat atidžiai stebi rinkimus Lenkijoje, nes bet kokia jos vyriausybė su „Konfederacija“ ryžtingai atitrauktų Varšuvą nuo tvirtai proukrainietiško kurso.
Lenkija yra tarp pagrindinių Ukrainos rėmėjų ES ir NATO, šalis priėmė milijoną ukrainiečių pabėgėlių, bet daugelis lenkų ima jausti vis didesnį nuovargį.
Be to, vyriausybė neseniai pykosi su Kyjivu dėl grūdų importo draudimo, kuriuo siekiama apsaugoti lenkų ūkininkus.
Analitinio centro „Globsec“ ekspertas Marcinas Zaborowskis sakė, kad valdančioji partija, siekdama nacionalistų balsų, užėmė santūresnę poziciją Ukrainos atžvilgiu.
„Po rinkimų gali būti per vėlu dėl to grįžti, nes žala jau bus padaryta“, – sakė M. Zaborowskis.
Teisę atiduoti balsą sekmadienio rinkimuose turi 29 mln. žmonių. Rinkimų apylinkės duris atvers 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir veiks iki 21 val. (22 val. Lietuvos laiku).
Balsavusiųjų apklausų rezultatų laukiama iškart po apylinkių darbo pabaigos sekmadienio vakarą.
Nugalėtojai turėtų paaiškėti vėlų sekmadienį, o galutinių rezultatų tikimasi iki spalio 17-osios.
