„Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiandien yra kaip niekados geri. Puikūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra kontroversijų ar diskusijų objektas tarp skirtingų politinių grupių tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje“, – žurnalistams penktadienį sakė diplomatas.
Pasak jo, Lietuva ir Lenkija glaudžiai bendradarbiauja tiek įgyvendinat įvairius dvišalius projektus, tiek tarptautiniuose formatuose, sprendžiant saugumo, Europos Sąjungos plėtros klausimus.
„Šioje atmosferoje verta pažvelgti į kitus klausimus, kurie dar neveja šių dinamiškai ir puikiai besivystančių santykių. Mano nuomone, vienintelė sritis, kur yra dar neišspręstų problemų, tai – lenkų tautinės mažumos padėtis, nors ir čia matomas postūmis“, – kalbėjo ambasadorius.
K. Radziwillas sakė besitikintis, kad Lietuva išspręs klausimą dėl galimybės lenkų mažumos gausiai gyvenamose vietose vietovardžius rašyti ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalba, įteisins diakritinių ženklų rašymą dokumentuose, sudarys galimybę laikyti valstybinį lenkų kalbos egzaminą.
„Stebime vykstančias diskusijas, kaip turi atrodyti mokytojo krūvis, klasių dydžiai, bet, nepaisant šių diskusijų rezultato, norėtume, kad tautinių mažumų mokykloms būtų taikomas išskirtinumo kriterijus, pabrėžiant, kad tai yra tautinių mažumų mokyklos“, – sakė diplomatas.
„Apie mokyklų likvidavimo grėsmę norėtume pamiršti“, – kalbėjo jis.
Diplomatas pabrėžė, kad Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tačiau iki šiol nėra priėmusi Tautinių mažumų įstatymo.
Šiuos Lenkijos lūkesčius K. Radziwillas išsakė kitą savaitę Vilniui ir Varšuvai minint Tarpusavio įžado akto metines. Tai – svarbus istorinis dvišalis dokumentas, papildęs Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstituciją, kuri laikoma pirmąja konstitucija Europoje.
Dokumentas priimtas Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.
K. Radziwillas vylėsi, kad glaudiems tarpusavio santykiams įtakos neturės nei Lenkijoje sekmadienį vykstančių parlamento rinkimų rezultatai, nei kitąmet Lietuvoje vysiantys Seimo rinkimai.
Lenkijos visuomenės nuomonės apklausose pirmauja valdančioji konservatorių partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), ją remia apie 35 proc. rinkėjų, tačiau prognozuojama, kad ji gali prarasti daugumą parlamente.
Jos varžovė, Donaldo Trusko vadovaujama Pilietinė koalicija, nuo PiS atsilieka tik keliais procentais, tačiau pastaruoju metu vis labiau įgauna pranašumą.
