Tai penktadienį po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo migracijos klausimu paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki, skelbia polsatnews.pl
„Sprendimas priklausys nuo JAV ir mūsų NATO partnerių. Mes išreiškiama savo valią imtis veiksmų kuo greičiau“, – kalbėjo M. Morawieckis.
NATO branduolinio ginklo dalijimosi programa yra viena iš atgrasymo strategijos sudedamųjų dalių. Ji leidžia dislokuoti branduolį ginklą valstybėje narėje, kuri pati tokio ginklo neturi. Nuo 2009 m. branduoliniai ginklai buvo dislokuoti Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
Balandžio mėnesį Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas pareiškė, kad Rusija taktinį branduolinį ginklą dislokuos netoli sienos su Lenkija, o jam skirta saugykla bus paruošta liepos 1 d.
Birželio pradžioje Sočyje susitiko du diktatoriai – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir apsišaukėlis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka. Viena iš pokalbio temų – branduolinis ginklas.
„Viskas vyksta pagal planą. Liepos 7–8 dienomis bus baigti atitinkamų objektų parengiamieji darbai ir mes nedelsdami pradėsime veiklą, susijusią su šių ginklų dislokavimu jūsų teritorijoje“, – kalbėjo V. Putinas.
Nors A. Lukašenka viešai džiūgavo dėl galimybės priimti šį mirtiną ginklą, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nuleido Minsko diktatorių ant žemės. Gegužės 25-ąją Minske buvo pasirašytas dokumentas, apibrėžiantis nestrateginio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje. Jį pasirašė S. Šoigu ir Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.
„Rusija, dislokuodama nestrateginį branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje, neperduoda jo respublikai, jo kontrolė ir panaudojimo teisė išlieka Maskvai“, – pareiškė S. Šoigu.
Anksčiau A. Lukašenka žurnalistams gyrėsi, kad „viską, kas yra Baltarusijos teritorijoje, kontroliuoja Minskas“.
Kovo mėnesio pabaigoje paklaustas, ar bus atsižvelgta į Baltarusijos poziciją dėl branduolinio arsenalo panaudoji (ar, atvirkščiai, jeigu Baltarusija nenorės jo panaudoti) atėjus „valandai X“, A. Lukašenka tikino, kad branduolinis ginklas bus valdomas iš Baltarusijos.
„Nekontroliuojamo ginklo ir panašių dalykų Baltarusijoje nėra ir būti negali. Todėl valdysime viskuo, kas yra Baltarusijoje mes iš čia“, – pareiškė jis.
Tokiu būdu A. Lukašenka prieštaravo anksčiau V. Putino išdėstytoms mintims, kad branduolinė ginkluotė yra tik dislokuojama, o ne perduodama. Tuomet Kremliaus vadovas aiškino, kad taip elgiasi ir JAV, kuri turi savo karinių bazių visame pasaulyje, įskaitant Vokietiją ar Turkiją.
Nepaisant to, kas turi galimybę paspausti ginklą paleidžiantį mygtuką, grėsmė Lietuvai nuo to nesumažėja. Tai savo metiniame pranešime akcentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Rusijos grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui nemažėja. Priešingai – matome pastangas kaupti ginkluotę Kaliningrade, girdime apie planus telkti pajėgas prie rytinių NATO sienų, branduolinis ginklas dislokuojamas Baltarusijoje. Šiuos iššūkius turime vertinti rimtai ir atsakingai. Atitinkamai ir reaguoti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Branduolinio ginklo dislokavimui ruošiasi ir Lietuvos kariuomenė.
„Atitinkamai vertiname, kalbame su mūsų sąjungininkais NATO plotmėje. Peržiūrimos procedūros, reakcijos, bet tai daugiau yra kolektyvinės gynybos plotmėje“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Nevertėtų abejoti, kad taktinio branduolinio ginklo dislokavimas prie vienos iš Aljanso valstybių sienos, ar tai būtų Lietuva, ar tai būtų Lenkija, bus viena iš diskusijų temų liepos viduryje Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
