Pasak mokslininkės, atominių elektrinių, ypač Zaporižios AE, eksploatavimo standartuose yra numatyta įvairių galimų nelaimių scenarijų. Tai aušintuvų praradimas, generatorių sprogimas, žemės drebėjimas ir net orlaivio nukritimas ant elektrinės.
Ar reiktų gerti kalio jodidą?
O. Pareniuk pabrėžė, kad skirtingose situacijose taikomi skirtingi veiksmų algoritmai, tai paaiškina, kodėl ištikus nelaimei, esama daugybė patarimų, ką daryti.
Ekspertė tvirtina, kad Zaporižios AE sprogimo atveju Černobylio scenarijus nepasikartotų. Pasak O. Pareniuk, Zaporižios AE blokai daug geriau apsaugoti nei Černobylyje. Be to, šios elektrinės reaktoriai uždengti sarkofagais, kaip Černobylis po sprogimo, tik daug geriau. Galiausiai, Zaporižios AE reaktoriai yra kitokio dizaino nei buvę Černobylyje.
O štai Fukušimos avarijos metu elektrinė prarado išorinį maitinimą ir negalėjo persijungti prie autonominio maitinimo, nes generatoriai buvo užlieti. Dėl to nustojo veikti siurbliai, turėję išpumpuoti vandenį, ir pradėjo veržtis radionuklidai. Fukušimos avariją sukėlė žemės drebėjimas.
Pasak O. Pareniuk, toks scenarijus Ukrainoje tikėtinas, kadangi jėgainę okupavę rusai nuolat išjungia Zaporižios AE maitinimą. Nuo 2022 m. vasario 24 d. stotis jau 7 kartus prarado išorinį maitinimą, tačiau perėjimas prie autonominio maitinimo buvo stabilus.
„Dyzeliniai generatoriai atlaikė, nes visose stotyse buvo taikomas vadinamasis „Fukušimos patobulinimų paketas“, – sako mokslininkė ir pažymi, kad Zaporižios atominėje elektrinėje dabar sustabdyti ir atvėsinti 5 reaktoriai. Kol kas perkaito tik vienas, bet jis buvo sustabdytas 2022 metų rugsėjį.
„Fukušimoje per žemės drebėjimą visi reaktoriai gamino energiją. Jie buvo sustabdyti tik tada, kai suveikė avarinė reaktorių apsauga, kuri juos išjungė“, – pasakojo O. Pareniuk.
Mokslininkė akcentuoja, kad, kadangi stotis neveikia, Zaporižios AE radioaktyvaus jodo nėra, todėl jodo profilaktika įvykus sprogimui nebūtų reikalinga. Jodo profilaktika – tai skydliaukės prisotinimas stabiliu jodu, siekiant užkirsti kelią jodo radioaktyviųjų izotopų pasisavinimui ir radiacijos poveikiui organizmui.
Kaip elgtis nelaimės atveju
Tačiau O. Pareniuk atkreipia dėmesį, kad reikia vertinti ne vieną galimų įvykių Zaporižios AE scenarijų. Ji neatmeta galimybės, kad Zaporižios AE įvykus teroristiniam išpuoliui, į aplinką gali patekti kiti radionuklidai. Tačiau kokiais kiekiais ir kokioje teritorijoje, paaiškės tik po nelaimės, jei ši įvyks.
Mokslininkė nelaimės atveju pataria skaityti tik oficialius informacijos šaltinius ir vykdyti valdžios nurodymus.
Didžiausia tikėtina grėsmė, O. Pareniuk nuomone, yra galima vandens tarša. Radionuklidų išsiskyrimą mokslininkė lygina su išsiliejusia druska. Jei tai atsitiks Zaporižios AE pramoninėje aikštelėje, tuomet „druską“ galima surinkti ten, bet jei lietus ją išplaus, vanduo taps radioaktyvus.
Todėl pirmasis patarimas žmonėms, gyvenantiems arčiausiai Zaporižios AE esančioje zonoje, įvykus nelaimei – negerti vandens iš Dniepro upės.
Mokslininkė pataria vandeniu, ypač techniniu, geriau apsirūpinti iš anksto. Avarijos atveju bus galima naudoti tik artezinių gręžinių vandenį.
O. Pareniuk taip pat pataria pirmosiomis dienomis po avarijos maistą ruošti uždaruose induose, taip pat pasiruošti pirštines ir respiratorius.
Kalbant apie tolimesnes pasekmes, pasak jos, viskas priklausys nuo to, kas tiksliai stotyje atsitiks: sprogimas ar tiesiog pavojingų medžiagų nuotėkis. Nuo to priklausys, kokiame plote pasklis užterštas vanduo.
Jei jis prasiskverbs į gruntinius vandenis, tam tikrose vietose nebus galima naudoti ten augančių augalų. Tačiau norint tai išsiaiškinti, reikės atlikti bandymus ir tyrimus, nes yra tikimybė, kad užterštas vanduo neperžengs vadinamosios apsaugos zonos, kurioje draudžiama ką nors auginti.
„Jau turime Černobylio patirtį. Žinome, kaip auginti pasėlius užterštose vietose, nekeliant pavojaus vartotojų sveikatai. Japonijoje daugiau nei 90 proc. užterštos žemės jau grąžinta žemės ūkio reikmėms. Taip, žinoma, jei kas nors atsitiks, užterštose vietose gyventi nebus lengva, bet tai tikrai nebus pasaulio pabaiga“, – nuramino O. Pareniuk.
Karinė žvalgyba: rusai palieka Zaporižios AE
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdyba penktadienį pranešė, kad Rusijos okupantai ėmė palikti Zaporižios AE. Taip pat elektrinę palikti iki liepos 5 dienos įsakyta ir keliems jos darbuotojams.
„Naujausiais duomenimis, Zaporižios atominės elektrinės teritoriją pamažu palieka okupacinis kontingentas. Vieni pirmųjų iš stoties išvyko trys „Rosatom“ darbuotojai, vadovavę rusų veiksmams.
Taip pat Ukrainos darbuotojai, pasirašę sutartį su „Rosatom“, sulaukė rekomendacijų evakuotis. Pagal gautus nurodymus jie turi išvykti iki liepos 5 dienos“, – Ukrainos karinė žvalgyba rašo „Telegram“.
Žvalgų teigimu, okupantams patariama persikelti į Krymą. Žvalgyba praneša, kad teisės skyriaus viršininkas Mancurovas, vyriausiasis inspektorius Štackis ir tiekimo stoties vadovo pavaduotojas Gubarevas jau išvyko į pusiasalį.
Tuo pat metu, žvalgų žiniomis, okupantai nurodė elektrinėje likusiam personalui „bet kokių ekstremalių situacijų atveju kaltinti Ukrainą“.
