Jis taip pat sukritikavo Vakarų šalis už tai, kad jos tiekia Ukrainai tankus bei kitą ginkluotę.
„Esu prieš bet kokių letalinių ginklų siuntimą į šią šalį, – sakė Z. Milanovičius. – Tai prailgina karą.“
Kalbėdamas apie rusų dar 2014 m. aneksuotą Krymą jis pareiškė, kad pusiasalis niekada nebebus Ukrainos.
„Aišku, kad Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis“, – įsitikinęs jis.
Z. Milanovičius laimėjo 2019 metų Kroatijos prezidento rinkimus kaip kairiųjų pažiūrų liberalus kandidatas, kuris yra priešprieša šiuo metu Europos Sąjungai ir NATO priklausančią šalį valdančiai konservatyviai vyriausybei. Tačiau nuo to laiko jis pasuko populistinio nacionalizmo link ir kritikavo Vakarų politiką Rusijos bei Balkanų atžvilgiu.
Z. Milanovičius yra pelnęs prorusiškos figūros reputaciją, tačiau jis ne kartą neigė besilaikąs tokių pažiūrų. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais jis atvirai prieštaravo Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO, taip pat Ukrainos karių mokymui Kroatijoje, kuris yra ES pagalbos kovojančiai šaliai dalis.
Po kelis mėnesius trukusių dvejonių JAV pranešė, kad Ukrainai atsiųs 31 tanką „Abrams“, o Vokietija paskelbė, kad atsiųs 14 tankų „Leopard 2“ ir leis kitoms šalims padaryti tą patį.
Z. Milanovičius sakė, kad „nuo 2014 iki 2022 metų stebėjome, kaip kažkas provokuoja Rusiją, norėdamas pradėti šį karą“.
„Koks šio karo tikslas? Karas prieš branduolinę galybę, kuri kariauja kitoje šalyje? Ar yra konvencinis būdas nugalėti tokią šalį? – Z. Milanovičius klausė pirmadienį. – Kas už tai moka? Europa. Amerika moka mažiausiai.“
„Praėjo metai, o mes tik dabar kalbame apie tankus, – sakė kroatų prezidentas. – Per metus į Ukrainą nenuvažiuos nė vienas amerikiečių tankas. Ten bus siunčiami tik vokiečių tankai.“
Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, oficialiai Z. Milanovičius yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Naujausi jo antivakarietiški pasisakymai suerzino šalies vyriausybę, kuri visapusiškai remia Ukrainą kovoje su Rusijos agresija.
