Dešimtys tūkstančių rusų, nuteistų už smurtinius nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes ir išžaginimus, buvo užverbuoti kariauti Ukrainoje mainais į malonę ir paleidimą iš kalėjimo po tarnybos fronto linijose.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gynė šį požiūrį po to, kai buvo pranešta, kad Vladislavas Kaniusas, nuteistas 17 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje už žiaurų savo buvusios merginos nužudymą, buvo paleistas į laisvę po kovų Ukrainoje.
2021 metais ši byla sulaukė tarptautinio susidomėjimo, paaiškėjus, kad V. Kaniusas kelias valandas mušė, kankino ir galų gale pasmaugė savo 23 metų buvusią draugę Verą Pechtelevą. Ant nužudytos merginos kūno ekspertai rado 111 atskirų sužeidimų.
„Nuteistieji, taip pat ir už sunkius nusikaltimus, mūšio lauke sumoka krauju už savo nusikaltimus“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
„Jie išperka kaltę krauju šturmo brigadose, švilpiant kulkoms ir sviediniams“, – neneigė fakto, kad V. Putinas, pažeisdamas net ir pačios Rusijos įstatymus, paleidžia į laisvę už sunkius nusikaltimus kalintus rusus.
Rusijos fondo, skirto palaikyti nuteistuosius ir jų šeimas, vadovės Olgos Romanovos duomenimis, Rusija tikriausiai užverbavo 100 tūkst. žmonių iš kalėjimų kariauti Ukrainoje.
Rusijos žiniasklaida pranešė apie dešimtis atvejų, kai po tarnybos į laisvę paleisti kaliniai įvykdė sunkius nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes. Vėliau Rusijoje režimo kontroliuojamai žiniasklaidai buvo liepta nenurodyta, jog nusikaltimus vykdo buvę nusikaltėliai, kuriuos paleido į laisvę V. Putinas. Tai argumentuojama siekiu „netrikdyti visuomenės rimties“.
V. Pechtelevos tėvai ir artimieji buvo šokiruoti, sužinoję apie į laisvę paleistą jų dukters žudiką. „Buvome šokiruoti: ir aš, ir buvęs vyras. Mes iki šiol esame sukrėsti. Kaip tai išvis gali vykti?“ – leidiniui „Bereg“ aiškino nužudytosios mama Oksana. Ji taip pat pridūrė, kad dabar patiria stresą dar ir dėl to, kad sulaukusi milžiniško žiniasklaidos dėmesio baiminasi dėl savo pačios likimo. Viena vertus, ji norėtų, kad ši istorija sulauktų kuo didesnio paviešinimo, kita vertus, ji bijo sulaukti teisėsaugos vizito dėl galimo „negatyvaus požiūrio į tėvynę“.
„Aš ne viena tokia, tokių mamų (kaip aš) yra mažiausiai šimtai“, – aiškino moteris, komentuodama situaciją, kai paleidžiami nusikaltėliai dėl itin sunkių nusikaltimų.
„Niekas mūsų neišgirs, niekas mums nepadės. Absoliučiai visos valstybinės masinio informavimo priemonės tyli – nes (apie mus rašyti) negalima, komandos „fas“ niekas nedavė. O taip vadinami „sofos komentatoriai“ pasidalys į dvi dalis“, – dalijosi savo išgyvenimais ji.
