Kasdienėje spaudos konferencijoje D. Peskovas žurnalistams sakė, kad šis klausimas „reikalauja mūsų didesnio dėmesio, nes visi žinome, kad Europoje intensyvėja diskusijos dėl ES gynybos komponento stiprinimo“.
„Yra įvairių transformacijų, kurias stebime atidžiau“, – pridūrė jis.
D. Peskovas žurnalistams sakė, kad Rusijos „specialios karinės operacijos“ Ukrainoje (taip Rusija vadina invaziją į Ukrainą – red. past.) tikslas ir toliau yra „išgelbėti ir apsaugoti“ rytinio Donbaso regiono gyventojus nuo, jo teigimu, „barbariškų Kyjivo pajėgų atakų“.
Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą statusą. Ukrainai ir Moldovai siūloma kandidatės statusą suteikti iš karto, tačiau taip pat prašoma įgyvendinti tam tikrus pokyčius.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“, kurios tikslas, be kita ko, yra ir ukrainiečių „nutautinimas“.
Priešas pirmiausia numetė bombas ant karinių objektų, o vėliau apšaudė civilinius pastatus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybės narės, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir Lymanas, pastarosiomis savaitėmis vyksta aršūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko ir kitų Donbaso miestų.
