Kremlius neatsisakė jokių savo maksimalistinių tikslų dėl kontrolės Ukrainoje atstatymo, tiesiog Rusijos tikrieji tikslai yra slepiami, kad Vakarų šalys būtų suklaidintos, o Ukraina būtų priversta siekti taikos derybų, skelbiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Rusijos prezidento „dešinioji ranka“ Dmitrijus Peskovas lapkričio 21-ąją pareiškė, kad dabartinės valdžios Ukrainoje pakeitimas nėra Rusijos plataus masto puolimo tikslas, pažymėjęs, kad V. Putinas „jau yra kalbėjęs apie tai“. Spalio 26-ąją agresorės vadovas yra sakęs, kad Ukraina „neteko savo suvereniteto ir visiškai perėjo į NATO kontrolę“. O spalio 27-ąją, savo pasisakymo „Valdai“ konferencijos metu, Rusijos prezidentas eilinį sykį paneigė Ukrainos suverenitetą, teigdamas, kad Rusija „sukūrė Ukrainą“ ir kad „vienintelė reali Ukrainos suvereniteto garantija gali būti tik Rusija“.
V. Putinas taip pat nuosekliai laikosi savo požiūrio, kad Ukraina yra „nacistinė valstybė“, kuri turi būti „denacifikuota“.
„Faktas, kad Peskovas remiasi tokiais Putino komentarais, paverčia gana abejotina bet kokią idėją apie rimtesnį Rusijos atsitraukimą nuo savo tikslų, – pažymi JAV analitikai. – Kremliaus tikrųjų tikslų nutylėjimas, tikėtina, susijęs su poveikiu Vakarų auditorijai, tačiau taip pat klaidina ir Rusijos karo šalininkus“.
ISW teigiama, kad D. Peskovo bandymai laviruoti tarp šalies vadovo pasisakymų, tikėtina, skirti sušvelninti Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininko Konstantino Kosačevo pareiškimus, kad Rusija „gali normalizuoti santykius su Kyjivu tik po Ukrainos valdžios kapituliacijos“.
Du kardinaliai priešingi pasisakymai išmušė iš vėžių karo šalininkus Rusijoje. Atsakydamas į D. Peskovo žodžius, vienas su „Vagner“ grupuote siejamas tinklaraštininkas sarkastiškai pastebėjo, kad Rusija kariauja betikslį karą.
ISW anksčiau taip pat pastebėjo, kad analogiška Rusijos „vanagų“ reakcija buvo ir į Kremliaus sprendimą mainyti Mariupolyje suimtus ukrainiečių karo belaisvius. Pastaruosius Kremliaus valdininkai ir visa propagandos mašina vadino „karo nusikaltėliais“ ir „naciais, kurių vienintelė ateitis – karo tribunolas“.
Kremliaus nenoras viešai galutinai žengti žingsnį link totalaus karo, ekstremalios karo tąsos ideologijos taip pat kelia problemų propagandininkams, jau seniai peržengusiems tokias ribas ir dabar atsidūrusiems nepatogioje situacijoje.
Karo tyrimų instituto ekspertų teigimu, V. Putinas stengiasi balansuoti tarp aštrių nacionalistinių pasisakymų, kurie suteikia jam nacionalistinių pažiūrų visuomenės dalies palaikymą, ir santūresnių teiginių, kad išlaikytų bent dalį likusios rusų visuomenės dalies palaikymo.
Tuo pačiu analitikai pažymi, kad nesėkmės fronte ir vis augantis rusų karių, kurių pasiaukojimo reikalauja V. Putinas savo tikslams įgyvendinti, aukų skaičius atsisuka prieš jį patį, kuomet jis bando nuslėpti tikruosius karo tikslus nuo visuomenės. Bandymas išlaikyti retorinį balansą kelia vis didesnį nepasitenkinimą visuomenės grupėse – karingiau nusiteikusius erzina bandymas švelninti situaciją, o nuosaikesnieji kraupsta nuo karingų pasisakymų.
