Svarbiausi dienos įvykiai:
23:55 | Danilovas patvirtino, kad Kryme buvo likviduoti Irano instruktoriai
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas „The Guardian“ patvirtino, kad Kryme buvo likviduoti Irano instruktoriai, mokęs rusus naudotis dronais kamikadzėmis.
„Jie buvo mūsų teritorijoje. Mes jų čia nekvietėme, o jei jie bendradarbiauja su teroristais ir prisideda prie mūsų tautos naikinimo, turime juos nužudyti“, – cituojamas jis.
Anksčiau Izraelio spaudoje buvo pranešta, kad Kryme žuvo 10 iraniečių
23:33 | Netoli Zaporižios nugriaudėjo sprogimai
Ketvirtadienio vakarą netoli Zaporižios nugriaudėjo sprogimai, rašo UNIAN.
„Zaporižios apylinkėse nugriaudėjo sprogimai. Preliminariais duomenimis, mieste neužfiksuota nė vieno smūgio. Detalės tikslinamos“, – cituojamas Zaporižios miesto tarybos sekretorius, laikinai einantis miesto mero pareigas Anatolijus Kurtevas.
Kartu jis paragino gyventojus likti saugiose vietose. Oro pavojus regione buvo paskelbtas nuo 20:54 iki 21:40.
23:15 | ICMP: nuo karo pradžios dingusiais laikomi 15 tūkst. žmonių
Nuo karo Ukrainoje pradžios dingo bent 15 tūkst. žmonių, nurodo Tarptautinė dingusių asmenų komisija (ICMP).
Anot komisijos programų direktoriaus Europai Matthew Holliday, išlieka neaišku, kiek žmonių buvo prievarta sulaikyti ir išgabenti, taip pat kiek žmonių žuvo. Manoma, kad tam išsiaiškinti gali prireikti ne vienerių metų.
Komisijos pateikiamas skaičius gali būti netikslus turint omenyje, kad vien Mariupolyje, anot vietos valdžios, žuvo ar be žinios dingo 25 tūkst. žmonių.
22:45 | Po Lenkijos siūlymo Ukrainai – pyktis tarp lenkų: „Tai nedovanotina klaida“
Lenkija paprašius Vokietijos Ukrainai perduoti Lenkijai pažadėtas „Patriot“ sistemas, lenkų žiniasklaida šį sprendimą vadina tiesiog „šokiruojančiu“, rašo „Sky news“.
Trečiadienį Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad priešlėktuvinės raketų sistemos „Patriot“, kurias Vokietija pasiūlė Lenkijai, turėtų būti skirtos Ukrainai.
Į šį siūlymą jau sureagavo ir lenkų spauda. Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ sprendimą pavadino „šokiruojančiu“.
Anot laikraščio, jei sistemos išties būtų perduotos Ukrainai, į Ukrainą Vokietija turėtų siųsti ir aptarnaujančius vokiečių karius. Tai, kaip rašoma komentare, „savo ruožtu įtrauktų NATO į tiesioginį susidūrimą su Rusija, ko Aljansas nuo pat pradžių stengėsi išvengti“
„Šis pasiūlymas turi įtakos Lenkijos patikimumui ir, kas blogiausia, jos saugumui. Vokiečiai gauna aiškų signalą, kad mes nenorime jų pagalbos, todėl Lenkijos dangaus gynybinis potencialas bus mažesnis“, – pastebi laikraščio redaktoriaus pavaduotojas Michal Szuldrzynski.
„Didžiausiame nuo 1945 m. Europoje vykstančiame kare tai neatleistina klaida“, – tęsia jis.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ketvirtadienį taip pat pabrėžė, kad dėl NATO gynybos sistemų naudojimo už savo teritorijos ribų turi susitarti visos valstybės narės.
„Jei jos naudojamos už NATO teritorijos ribų, tai turi būti iš anksto suderinta su NATO ir sąjungininkais“, – sakė ministrė.
22:14 | Zelenskis: rusai Chersoną atakuoja kas valandą, tai – pralaimėjusiųjų kerštas
„Beveik kas valandą gaunu pranešimų apie okupantų išpuolius prieš Chersoną ir kitas regiono bendruomenes. Toks teroras prasidėjo iškart po to, kai Rusijos kariuomenė buvo priversta trauktis iš Chersono srities“, – apie situaciją Ukrainos pietuose ketvirtadienį vakare kalba prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai pralaimėjusiųjų kerštas“, – sako jis.
V. Zelenskio vertinimu, rusai nemoka kovoti, o vienintelis dalykas, kurį jie sugeba, tai terorizuoti.
„Arba energetinis teroras, arba artilerijos teroras, arba raketų teroras – tai viskas, iki ko degradavo Rusija, vadovaujama dabartinių lyderių“, – pabrėžia prezidentas.
Anot jo, tik Ukrainos žemių išlaisvinimas, saugumo garantijos Ukrainai gali apsaugoti jos žmones nuo bet kokio tolimesnio Rusijos eskalavimo.
„Šiuo tikslu kasdien dirbame su partneriais. Netrukus bus svarbių naujienų.
Dėkoju visiems, kurie palaiko Ukrainą šiuo itin sunkiu metu! Dėkoju kiekvienam žmogui, kuris kovoja ir dirba dėl mūsų šalies!
Mes atlaikėme 9 mėnesius trukusį visavertį karą ir Rusija nerado būdo, kaip mus palaužti. Ir jo neras. Turime ir toliau išlikti tokie, kokie esame dabar. Vienybėje ir padėdami vieni kitiems“, – kalba V. Zelenskis.
21:53 | Lukašenka pripažino: Baltarusijos kariuomenė Putino problemos neišspręs
Autoritarinis Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad Baltarusijos pajėgos Rusijos problemų Ukrainoje neišspręstų, rašo UNIAN.
Kartu jis patikino, kad savo šalies ginkluotųjų pajėgų į Rusijos karą prieš Ukrainą neįtrauks.
„Tai nesąmonė. Jei į šį konfliktą tiesiogiai įtrauksime ginkluotąsias pajėgas, gyvą jėgą, nieko prie jo neprisidėsime, o atvirkščiai – dar labiau jį pabloginsime. Tai nėra Baltarusijos vaidmuo šiame konflikte.
Nors niekada neneigiau, kad daugeliu atžvilgių dalyvaujame specialioje karinėje operacijoje. Tačiau mes nesikišame, nieko nežudome, neįvedame ten gyvosios jėgos. Nes to nereikia. Mūsų ginkluotosios pajėgos, na, o kiek mes jų ten galime pasitelkti, 35–40 tūkstančių, problemos neišspręs“, – cituojamas jis.
A. Lukašenka komentuodamas Rusijos karą Ukrainoje taip pat apkaltino Ukrainą atsisakant derėtis.
Ukraina pabrėžia, kad derybos yra galimos tik jos sąlygomis ir rusų kariams palikus visą Ukrainos teritoriją.
Baltarusija yra politiškai ir finansiškai priklausoma nuo Rusijos, savo pagrindinės sąjungininkės.
Baltarusijos teritorija nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ne kartą buvo naudojama Ukrainai atakuoti ar rusų kariams į šalį įvesti.
21:28 | Trumpam sustabdytas naftos tiekimas į Slovakiją
Ketvirtadienį buvo trumpam sustabdytas rusiškos naftos tiekimas į Slovakiją, rašo „Sky news“. Tačiau dar tą pačią dieną, anot Slovakijos ekonomikos ministerijos, naftos tiekimas atnaujintas.
„Šiuo metu nafta į Slovakiją naftotiekiu „Družba“ teka iš Ukrainos pusės. Naftos tiekimas į Slovakiją buvo trumpam nutrauktas šiandien po pietų dėl skubių elektros sistemos darbų Ukrainoje“, – nurodo ministerija.
20:44 | Chersone žuvo keturi žmonės
Rusijai ketvirtadienio vakarą apšaudžius Ukrainos pietuose esantį Chersoną žuvo keturi žmonės, dar dešimt buvo sužeistų.
Tai patvirtino regiono karinė administracija, rašo UNIAN.
20:35 | Zelenskis kelia klausimą dėl Rusijos narystės ESBO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį iškėlė klausimą dėl Rusijos tebeturimos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), nepaisant Maskvos invazijos į jo šalį.
Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi į regioninės saugumo organizacijos Parlamentinę Asamblėją, šiuo metu susirinkusią Lenkijos sostinėje Varšuvoje.
Dieną anksčiau Europos Parlamentas pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje, kuris tęsiasi jau devynis mėnesius, o europarlamentarai 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybes paragino žengti tokį pat žingsnį.
„Matome, kaip įvairios tarptautinės platformos randa būtinus sprendimus, kaip padėti sustabdyti Rusijos terorą, kuo labiau izoliuoti teroristinę valstybe ir ieškoti išeities iš žiaurių pasaulinių krizių, kurias išprovokavo Rusija“, – pažymėjo V. Zelenskis.
„Bet kodėl tarp šių platformų vis dar nėra ESBO?“ – paklausė jis.
„Visų pirma, kodėl teroristinė valstybė tebėra jūsų Parlamentinės Asamblėjos narė, net po devynis mėnesius jos nuolat vykdomų nusikaltimų?“
V. Zelenskis, kurio šalis taip pat yra viena iš 57 ESBO narių, pridūrė: „ Rusijos karas prieš Ukrainą yra išbandymas kiekvienai tarptautinei organizacijai.“
Lenkija šiemet pirmininkauja 57 valstybes vienijančiai regioninei saugumo organizacijai ir gruodžio 1–2 dienomis Lodzėje surengs metinę ministrų konferenciją.
Varšuva praėjusią savaitę atsisakė leisti Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, kuriam yra taikomos Europos sankcijos, atvykti į Lenkiją dalyvauti ESBO ministrų derybose.
Rusija tokį sprendimą pavadino „beprecedenčiu ir provokuojančiu“ ir nurodė, kad jos delegacijai vietoj S. Lavrovo vadovaus Rusijos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.
Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą, Lenkija ir trys Baltijos šalys nustatė laikinų apribojimų Rusijos piliečių atvykimui, įskaitant piliečius, turinčius kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių išduotas vizas.
19:38 | Europos Sąjunga rengia devintąjį sankcijų Rusijai paketą
Maskvai vis tęsiant invaziją Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) aktyviai rengia naują, jau devintąjį sankcijų Rusijai paketą, ketvirtadienį rašo „Deutsche Welle“.
„Daug dirbame, siekdami suduoti Rusijai smūgį ten, kur skauda, ir dar labiau pakirsti jos gebėjimą tęsti karą prieš Ukrainą“, – viešėdama Suomijoje pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Esu tikra, kad jau visai netrukus su Didžiuoju septynetu (G-7) ir kitais svarbiais partneriais sutarsime dėl pasaulinių rusiškos naftos kainų lubų nustatymo. Nenusiraminsime, kol Ukraina nenugalės Putino ir nelaimės jo nesąžiningo ir barbariško karo“, – pabrėžė ji.
Komisijos pirmininkė nepateikė išsamesnės informacijos apie sankcijas, kurios galėtų būti įtrauktos į naująjį paketą.
U. von der Leyen griežtai sukritikavo Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai, pavadinusi šiuos veiksmus karo nusikaltimais, ir kartu pareiškė esanti tikra, kad Ukraina nugalės.
„Žinau, kad mūsų ukrainiečių draugai įveiks šią strategiją, nes jie yra stiprūs, jų tikslas yra teisingas, o mes, Europos Sąjunga, palaikysime juos šiais sunkiais laikais tiek, kiek reikės“, – pareiškė Komisijos pirmininkė.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga patvirtino jau aštuonis sankcijų Rusijai paketus.
19:22 | Po rusų apšaudymo Chersone dega namai, yra aukų
Rusijos pajėgos ketvirtadienio vakarą apšaudė Ukrainos pietuose esantį Chersoną. Kaip praneša UNIAN, dėl rusų apšaudymo užsidegė gyvenamieji namai, yra aukų.
„Saugumo padėtis Chersone išlieka sudėtinga. Orkai tęsia teroristines atakas, apšaudo civilinę infrastruktūrą ir civilius gyventojus. Yra aukų“, – cituojamas Chersono srities tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.
18:39 | Putinas įspėja apie „rimtas“ naftos kainų lubų „pasekmes“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį įspėjo, kad Vakarų planai nustatyti naftos kainų „lubas“ gali turėti „rimtų pasekmių“ energijos rinkoms.
Jis tai pareiškė per pokalbį telefonu su Irako ministru pirmininku Mohammedu Shia al-Sudani.
„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad tokie veiksmai prieštarauja rinkos santykių principams ir, labai tikėtina, turės rimtų pasekmių pasaulio energijos rinkoms“, – rašoma Kremliaus pranešime apie pokalbį.
Pasak Kremliaus, pokalbio dalyviai teigiamai įvertino abiejų šalių darbą Naftą eksportuojančių valstybių organizaciją (OPEC) ir jos sąjungininkus vienijančioje vadinamojoje OPEC+ grupėje, kuris, anot jų, padeda „stabilizuoti pasaulio naftos rinką“.
V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Vakarų šalys Rusijai paskelbė virtinę beprecedenčių sankcijų.
JAV iždo departamentas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai dabar planuoja „per kelias artimiausias dienas“ galutinai sutarti dėl rusiškos naftos kainų viršutinės ribos, kuria siekiama apriboti Rusijos pajamas iš šio Maskvai itin svarbaus finansavimo šaltinio.
Šia kainų viršutine riba būtų pagrįstas gruodžio 5 dieną įsigaliosiantis draudimas, pagal kurį bendrovėms bus draudžiama gabenti rusiškos naftos krovinius ar juos drausti, jeigu ši nafta parduodama už didesnę nei nustatytoji kainą.
18:09 | Orbanas patvirtino remiąs Švedijos ir Suomijos narystę NATO
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Vengrijos parlamentas kitų metų pradžioje ratifikuos Suomijos ir Švedijos narystę NATO, rašo „The Guardian“.
Anot jo, Vyriausybė jau nusprendė, kad Vengrija rems Suomijos ir Švedijos narystė Aljanse ir pabrėžė, kad šalies parlamentas šį klausimą į savo darbotvarkė įtrauks pirmąją kitų metų sesiją.
Vengrija ir Turkija yra vienintelės aljanso narės, kurios dar nėra pritarusios minėtų šalių stojimui į NATO.
17:49 | Pranešama, kad Rusija apšaudė Chersoną
Rusai ketvirtadienį apšaudė Ukrainos pietuose esantį Chersoną, praneša UNIAN. Teigiama, kad mieste kilo didžiulis gaisras.
17:12 | Palydovinėse nuotraukose – aptemusi Ukraina
Palydovinės nuotraukos rodo, kaip po trečiadienį rusų surengtų Ukrainos apšaudymų naktį atrodo Ukraina.
Trečiadienį dėl rusų atakų beveik visoje Ukrainoje sutriko elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimas. Nuotraukose, darytose trečiadienį, matyti, kad didžioji Ukrainos dalis yra aptemusi.
Rusai pastaruoju metu taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, šalyje jau kurį laiką susiduriama su stipriais elektros tiekimo trikdžiais. Dėl rusų apšaudymų trečiadienį visos trys atominės elektrinės, kurias kontroliuoja Kyjivas, buvo atjungtos nuo šalies energetinės sistemos.
16:59 | Merkel sako siekusi surengti derybas su Putinu savo kadencijos pabaigoje
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad metus prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą siekė surengti europines derybas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, bet galiausiai suprato neturinti galimybių jį paveikti iki savo kadencijos pabaigos, rašo „The Guardian“.
Anot A. Merkel, 2021-aisiais, paskutinę jos kadencijos vasarą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planavo surengti nepriklausomo formato pokalbį EVT su V. Putinu.
„Tačiau nebeturėjau jėgų to siekti, nes juk visi žinojo: rudenį ji išeina“, – leidiniui „Spiegel“ sako ji.
Dar 2021-ųjų rugpjūtį A. Merkel lankėsi Maskvoje.
„Jausmas buvo labai aiškus: kalbant apie galios politiką, jūs baigėte. Putinui svarbi tik galia“, – pastebi ji.
16:39 | Rusija: Kyjivui žalos padarė „užsienio ir Ukrainos priešlėktuvinė gynyba“
Rusija ketvirtadienį paneigė, kad taikėsi į Ukrainos sostinę, ir pareiškė, kad žalos Kyjivui padarė „užsienio ir Ukrainos“ priešlėktuvinės gynybos raketos.
Diena anksčiau Kyjive buvo smogta svarbiems energetikos infrastruktūros objektams.
„Nebuvo suduotas nė vienas smūgis į taikinius Kyjivo mieste“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija.
Bet kokia žalą nulėmė „nukritusios užsienio ir Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų, esančių Ukrainos sostinės gyvenamuosiuose rajonuose, raketos“, sakoma ministerijos pareiškime.
Tačiau ministerija pripažino, kad buvo suduoti „masiniai smūgiai... Ukrainos karinei vadovybei ir su ja susijusiems energetikos objektams“.
Trečiadienį per smūgius Kyjive žuvo trys žmonės, įskaitant 17 metų merginą.
Ukrainiečių kariuomenė pranešė, kad trečiadienį rusų pajėgos paleido 70 sparnuotųjų raketų į taikinius visoje Ukrainoje ir naudojo kovinius dronus. Tai dar labiau komplikavo energetikos krizę, išprovokuotą jau kelis mėnesius rengiamų atakų prieš infrastruktūrą.
Didelėse Ukrainos dalyse naktį nebuvo elektros ir vandens, o oro temperatūra nukrito žemiau nulio.
„Ukrainos vadovybė turi visas galimybes normalizuoti padėtį“, jei „įvykdys rusų reikalavimus“, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo, kad dėl ukrainiečių energetikos infrastruktūrai padarytos žalos „ši žiema Ukrainoje bus pavojinga milijonų žmonių gyvybei“.
16:14 | Ukraina susigrąžino dar 50 karo belaisvių
Ketvirtadienį tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Namo grįžta 50 ukrainiečių karių.
20 iš jų yra Nacionalinės gvardijos kariai, 12 – karinių jūrų pajėgų kariai, 10 – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, šeši – Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai, du – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų kariai.
Tarp jų yra du karininkai ir 48 eiliniai bei seržantai.
„Svarbu, kad pavyko grąžinti 19 Mariupolio gynėjų, iš kurių 12 buvo evakuoti iš „Azovstal“, taip pat 15 kalinių iš Černobylio atominės elektrinės ir septyni kaliniai iš Gyvačių salos“, – „Telegram“ praneša jis.
„Toliau dirbame, kad visi mūsų žmonės būtų išlaisvinti iš nelaisvės“, – rašo A. Jermakas.
Paskutinis apsikeitimas belaisviais įvyko trečiadienį – Ukraina susigrąžino 36 žmones.
15:03 | Ukrainai iškilo branduolinės ir radiacinės katastrofos grėsmė – „Enerhoatom“
Dėl Rusijos raketų smūgių sumažėjus energijos sistemos apkrovai suveikė avarinės apsaugos sistemos Rivno, Pietų Ukrainos ir Chmelnicko atominėse elektrinėse.
Apie vakarykštę įtemptą dieną UNIAN papasakojo „Enerhoatom“ atstovas Petras Kotinas, pažymėjęs, kad visi elektrinių energijos blokai buvo automatiškai atjungti nuo tinklo.
P. Kotinas pažymėjo, kad laikinai okupuota Zaporižios AE, kuri neveikia jau nuo rugsėjo mėnesio, visiškai atjungta nuo tinklo paleidus dyzelinius generatorius. Tokiu būdu, pirmą sykį per 40 Ukrainos branduolinės energetikos metų, visos šalies AE buvo atjungtos.
„Tokio pobūdžio situacijos yra numatytos atominių elektrinių eksploatacijos reglamentuose. Pastarosios yra aprūpintos patikimomis saugumo sistemomis, o personalas yra pakankamai pasirengęs ir turi pakankamai žinių operatyviai sureaguoti. Tačiau tai neturėtų raminti. Juk egzistuoja reali branduolinės ir radiacinės katastrofos grėsmė, dėl Rusijos vykdomo visos Ukrainos teritorijos apšaudymo sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis, ir didžiulė rizika pažeisti branduolines elektrines“, – aiškinama „Enerhoatom“ pranešime.
„Kitaip, kaip viso pasaulio šantažas, šių Putino ir jo parankinių veiksmų, kurie stumia žmoniją į branduolinės katastrofos prarają, pavadinti negalima. Dėl šių gėdingų veiksmų Rusija turės susimokėti“, – pažymėjo P. Kotinas.
„Enerhoatom“ atstovų teigimu, šiandien visos Ukrainos elektrinės turėtų atnaujinti darbą ir bus pajungtos prie bendro tinklo.
14:46 | Prieš Vidurio Europos viršūnių susitikimą ryškėja skirtingas požiūris į karą Ukrainoje
13:29 | Ukrainos atominės elektrinės po laikino sustabdymo vėl jungiasi prie energetinės sistemos
Ukrainos energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad visos trys ukrainiečių vis dar kontroliuojamos atominės elektrinės, automatiškai atjungtos po ankstesnę dieną surengtų Rusijos oro smūgių, vėl buvo prijungtos prie energetinės sistemos.
„Po vakarykščio masinio apšaudymo energetikos sektoriaus darbuotojams pavyko suvienyti elektros sistemą ir iki ryto vėl prijungti tris atomines elektrines prie energetinės sistemos“, – socialiniuose tinkluose pranešė ministerija.
Pranešime priduriama, kad elektrinės turėtų pradėti tiekti elektros energiją iki „šio vakaro“.
Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai padidino elektros tinklų apkrovą, todėl sutriko energijos tiekimas pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose. Taip pat smarkiai sutriko elektros ir vandens tiekimas sostinėje Kyjive.
Energijos tiekėjai ketvirtadienį stengėsi atkurti elektros tiekimą Ukrainos sostinėje.
„Septyniasdešimt procentų sostinės vis dar neturi elektros, – sakė meras Vitalijus Klyčko. – Energetikos bendrovės deda visas pastangas, kad ją kuo greičiau sugrąžintų.“
Kyjive kairiajame Dnipro krante pavyko atnaujinti vandens tiekimą, bet tik po to, kai inžinieriai „dirbo visą naktį“, sakė jis.
Mero teigimu, miestas tikisi, jog vandens tiekimas dešiniajame krante bus atnaujintas pirmąją dienos pusę.
Ukraina pranešė, kad trečiadienį rusų pajėgos paleido 70 sparnuotųjų raketų į taikinius visoje šalyje. Tai dar labiau pagilino energetikos krizę, išprovokuotą jau kelis mėnesius rengiamų atakų prieš infrastruktūrą.
Rytinės Charkivo srities, kurioje yra antras pagal dydį šalies miestas tuo pačiu pavadinimu, administracijos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Charkivas susiduria su „elektros tiekimo problemomis“ ir pranešė apie „avarinius elektros atjungimus“.
Šalies centrinio Poltavos regiono administracijos vadovas Dmytro Luninas sakė, jog valdžios institucijos „dirba visą parą, kad atkurtų elektros tiekimą“.
„Artimiausiomis valandomis pradėsime tiekti energiją ypatingos svarbos infrastruktūrai, o vėliau – daugumai namų ūkių“, – nurodė jis.
Centrinėje Dnipropetrovsko srityje elektra buvo tiekiama maždaug 50 proc. vartotojų, sakė regioninės karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.
„Padėtis dėl energijos tiekimo sudėtinga. Todėl regione ir toliau bus atjungiama elektra, kad būtų kuo labiau sumažintas spaudimas tinklui“, – perspėjo V. Rezničenka.
Pareigūnų teigimu, remonto darbai vyksta ir kitur, įskaitant Rivnės, Čerkasų, Kirovohrado ir Žytomyro sritis.
12:51 | Lukašenka pagrasino Ukrainai visišku sunaikinimu
11:54 | JAV paskelbė apie 400 mln. dolerių vertės saugumo pagalbą Ukrainai
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 400 mln. JAV dolerių (384 mln. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketą.
Į jį įtraukti ir generatoriai, skirti padėti ukrainiečiams įveikti elektros energijos tiekimo sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos smūgiai į energetikos infrastruktūrą.
Daugiau kaip 200 generatorių „skirti tiek civiliniams, tiek kariniams elektros energijos poreikiams tenkinti... siekiant sumažinti spaudimą elektros tinklui“, JAV kariniame lėktuve žurnalistams sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.
„Tai indėlis siekiant padėti jiems, nes jie ir toliau patiria didelius su energija susijusius iššūkius“ dėl Rusijos smūgių, pridūrė P. Ryderis.
Pastaruoju metu vykdytais raketų smūgiais Rusija smarkiai pažeidė Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir paliko milijonus žmonių be elektros.
Į pagalbos paketą taip pat įeina šaudmenys pažangioms oro gynybos sistemoms NASAMS ir raketų paleidimo įrenginiams HIMARS, sunkieji kulkosvaidžiai su termovizoriniais taikikliais, skirti kovai su Rusijos dronais, ir daugiau kaip 20 mln. šaulių ginklų šaudmenų, sakoma Pentagono pranešime.
Su naujausiu paketu bendra JAV parama Ukrainai nuo 2021 metų sausio, kai prezidento pareigas pradėjo eiti Joe Bidenas, pasiekė apie 19,7 mlrd. dolerių (18,9 mlrd. eurų), pranešė Valstybės departamentas.
„Mes ir toliau remsime Ukrainą tiek, kiek reikės, kad ji galėtų toliau gintis ir, atėjus laikui, užimti kuo stipresnę poziciją prie derybų stalo“, – pareiškime teigė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
11:32 | Rusija grąžina elitiniais vadinamus desantininkus į frontą Donbase: atskleistos galimos užduotys
Rusijos pajėgos, kurios buvo dislokuotos okupuotose Donbaso teritorijose, yra papildytos rusų desantininkų daliniais, kurie rugsėjį ir spalį dalyvavo mūšiuose dėl Chersono srities teritorijos išsaugojimo, skelbia britų žvalgyba.
Numanomos operatyvinės desantininkų užduotys – sustiprinti puolimą Bachmuto kryptimi Donecko srityje arba palaikyti gynybą Luhansko srityje. Bachmuto krypti Rusija sutelkė dideles pajėgas, ukrainiečių kariai skelbia, kad „rusų lavonais nusėta visa žemė“, tačiau ženklesnio proveržio čia rusams pasiekti nepavyko. Tikėtina, kad šia kryptimi iki šiol daugiau veikė menkai parengti „Vagner“ samdiniai-kaliniai, kurių buvimą pastebėjo Ukrainos pajėgos.
Britų žvalgyba atkreipia dėmesį, kad kai kuriuos rusų desantininkų dalinius karinė vadovybė papildė mobilizuotaisiais rezervininkais. Rusijos desantininkų daliniai gerokai nukraujavo po pavasarį ir rudenį vykdytų puolamųjų veiksmų.
„… Nors šis blogai apmokytas personalas pablogins taip vadinamas elitines pajėgas, Rusija, tikėtina, dislokuos šiuos dalinius tuose sektoriuose, kurie nėra laikomi itin svarbiais“, – aiškinama britų žvalgybos ataskaitoje.
10:16 | V. Zelenskis: Rusijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai yra „nusikaltimas žmoniškumui"
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeiliniame posėdyje pareiškė, kad Rusijos oro smūgiai Ukrainos energetinei sistemai yra „akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“.
„Kai temperatūra žemiau nulio, o dešimtys milijonų žmonių neturi elektros, šildymo, vandens, tai yra akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“, – vaizdo ryšiu sakė jis.
Savo kalboje Ukrainos lyderis pažymėjo, kad jo šalis JT Saugumo Tarybai siūlo priimti rezoliuciją, smerkiančią bet kokią energetinio teroro formą.
„Yra būtina visų, kurie remia JT chartiją, reakcija. Privalu užtikrinti Ukrainos, Europos ir visų tautų, kenčiančių nuo šios agresijos pasekmių, saugumą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
09:59 | Lukašenka apie savo ateities perspektyvas: neduokdie, Rusija pralaimės kare
09:11 | Kremlius ciniškų tikslų Ukrainoje neatsisakė, bet bando nušauti du zuikius vienu šūviu
07:59 | JAV gynybos sekretorius: Rusijai trūksta artilerijos šaudmenų
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos susiduria su „reikšmingu“ artilerijos amunicijos stygiumi ir tai kenkia jų operacijoms Ukrainoje.
„Rusai susiduria su logistikos sunkumais nuo pat pradžios, – sakė L. Austinas žurnalistams JAV kariniame lėktuve, turėdamas omenyje vasarį prasidėjusį karą. – Ir vis dar susiduria su logistikos sunkumais.“
Jo teigimu, jiems „labai trūksta artilerijos šaudmenų“.
Kyjivas taikosi į Maskvos saugyklas, dėl to „rusams iškilo šiek tiek sunkumų su turimos amunicijos kiekiu“.
Rusijos pajėgos labai pasikliauja artilerija, iššaudamos didelį kiekį sviedinių prieš pradedant manevrą ant žemės, L. sakė Austinas.
„Tokiai operacijai reikia daug arsenalo. Nesu tikras, ar jie turi tiek šaudmenų, kad galėtų tai palaikyti ir toliau“, – teigė jis.
JAV gynybos vadovas taip pat pareiškė, kad per devynis mėnesius trunkantį konfliktą „smarkiai sumažėjo“ Rusijos aprūpinimas tikslaus taikymo ginkluote ir kad Maskva negalės greitai jos pakeisti dėl prekybos apribojimų tokioms prekėms kaip mikroschemos.
07:51 | JAV perspėjama dėl cheminio ginklo panaudojimo grėsmės – „Politico“
„Politico“ skelbiama, kad net šeši asmenys, turintys ryšį su Baltųjų rūmų administracija, nerimas kilo kuomet J. Bideno komanda nusprendė informuoti sąjungininkus apie tokią galimybę ir taip pat pradėjo ruošti įrangą galimam tokio tipo ginkluotės panaudojimui.
Anonimiškai, apie JAV nerimą dėl Rusijos galimo cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje, su autoritetingu leidiniu kalbėjo JAV ekspertai ir Gynybos ministerijos atstovai. Nepaisant to, JAV neturi žvalgybos duomenų, kurie rodytų, kad cheminio ginklo panaudojimas yra neišvengiamas. Daugelis JAV gynybos ministerijos atstovų yra įsitikinę, kad žiemą kovos veiksmai nutrūks, ir nė viena pusė negalės užimti didesnių teritorijų.
Kai kurie valdininkai mano, kad Rusijai patiriant stipresnių pralaimėjimų mūšio lauke, ar jos kariuomenei visai subyrėjus, šalis gali panaudoti cheminį ginklą – įskaitant tą, kurį panaudojo nuodijant Aleksejų Navalną.
Vieno iš kalbintų valdininkų nuomone, toks išpuolis gali būti surengtas cheminėmis medžiagomis, kurias lengva nuslėpti ir tai apsunkintų Vakarų šalių galimybes apkaltinti Maskvą dėl to.
„Politico“ skelbiama, kad J. Bideno administracijoje yra kuriami planai, kaip padidinti investicijas cheminio ginklo aptikimo ir nustatymo technologijoms sukurti ir apsauginių kaukių gamybai.
