Kai buvusi Taivano prezidento atstovė spaudai Kolas Yotaka stebėjo JAV laidų vedėjo Tuckerio Carlsono interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jai į galvą atėjo viena mintis.
„Putinas ir Xi Jinpingas yra panašūs, nes abu jie tiki, kad savo šalyse atstovauja senajai imperinei valdžiai ir jie yra išrinktieji lyderiai, galintys apginti savo šalis nuo išorinių jėgų. Jie mano, kad yra išrinktieji. Ir jie nori likti valdžioje amžinai. Bet tai yra baisu. Ir tai yra nesąmonė“, – CNN teigė K. Yotaka.
Nesąmonė ar ne, bet žiauri V. Putino invazija į Ukrainą eina jau trečius metus, kainuoja dešimtis tūkstančių gyvybių ir šimtus milijardų dolerių, kurių dar niekas nebaigė suskaičiuoti.
Remiasi istorija
Savo karinę agresiją prieš Ukrainą V. Putinas iš dalies pateisino remdamasis istorinėmis nuoskaudomis ir nacionalizmu. Jo argumentacija atkartoja Kinijos vadovo Xi Jinpingo, kuris nuolat grindžia Pekino pretenzijas į Taivaną istorinėmis teisėmis ir nacionaliniu atgaivinimo, pasakojimą.
Dar vasarį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pateikė panašų įspėjimą, atkreipdamas dėmesį į 2022 m. V. Putino vizitą į Pekiną, įvykusį kelios dienos prieš pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą.
„V. Putinas pasirašė susitarimą su prezidentu Xi Jinpingu, kuriame jie vienas kitam pažadėjo neribotą partnerystę“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.
„Ir mes matome, kad Kinija ir Rusija tampa vis artimesnės ir artimesnės. Taigi, žinoma, jei prezidentas Putinas laimės Ukrainoje, tai bus iššūkis ne tik ukrainiečiams – tai bus žinia ne tik Putinui, bet ir Xi Jinpingui, kad kai jie naudoja karinę jėgą, jie gauna tai, ko nori. Tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, rytoj gali nutikti Taivane“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Kinijos valdančioji Komunistų partija teigia, kad Taivano savivaldos demokratija yra jos teritorijos dalis, nors niekada jos nekontroliavo, ir yra pažadėjusi užimti salą, jei prireiktų – jėga.
Nepripažįsta kaltinimų
Kinija atmeta Taivano ir Ukrainos palyginimus, pabrėždama, kad tik kelios šalys pripažįsta salos suverenitetą. Tačiau susirūpinimą dėl galimų Taivano ir Ukrainos paralelių, sustiprino pačios Kinijos ir Xi Jinpingo reakcija į ją.
Pekinas atsisakė pasmerkti įsiveržimą į Ukrainą, nors tariamai palaiko šalių teritorinį vientisumą pagal tarptautines normas. Jis taip pat tvirtino, kad konflikte yra nešališkas, tačiau toliau stiprino ekonominius, strateginius ir diplomatinius ryšius su Rusija – jie tapo pagrindiniu ekonominiu gelbėjimosi ratu sankcijų paveiktai Rusijai.
Kritikai teigia, kad V. Putino interviu su T. Carlsonu buvo „skystas“, nes Rusijos prezidentui buvo suteikta galimybė papasakoti apie savo teritorines ambicijas dėl Ukrainos.
Jis kalbėjo apie tariamas istorines teises, atmetė išorės kišimąsi ir pateisino neišprovokuotą Rusijos brutalumą prieš buvusią Sovietų Sąjungos šalį kaip būtiną nacionaliniams interesams apsaugoti.
Jis žengė dar toliau – pateikė, daugelio nuomone, keistą argumentą, kad ukrainiečių kariai, kurie būriais žūsta gindami savo demokratinę tėvynę, iš tikrųjų save identifikuoja rusais.
„Staiga iš ten ukrainiečių kariai ėmė šaukti rusiškai. Tobula rusų kalba, sakydami, kad rusai nepasiduoda, ir visi jie žuvo. Jie vis dar save identifikuoja kaip rusus. Tai, kas vyksta, tam tikra prasme yra pilietinio karo elementas“, – tvirtino V. Putinas.
Kremliaus fantazijų pasaulis
V. Putino kritikai sako, kad jis, regis, gyvena savo autokratiniame fantazijų pasaulyje, apsuptas vaizdo, kurį kuria jo pakalikai (T. Carlsonas, matyt, vienas iš jų), kurie turi arba per daug iliuzijų, arba per daug bijo pasipriešinti.
Tačiau CNN žurnalistas Willas Ripley‘is teigia, jog Rusijos režimo lyderio vaizduojama Ukraina yra toli nuo realybės.
„2014 m. ir 2022 m. buvau vietoje, kur aprašiau Rusijos karą prieš Ukrainą, ir stebėjau visiškai priešingas nuotaikas. Nė vienas ukrainietis man nesakė, kad save laiko rusu. Visi, su kuriais kalbėjausi, aistringai, ir dar ukrainiečių kalba, pasakojo apie didžiulę neapykantą rusams, kurie bombardavo ir žiauriai nuskriaudė išvargintą tautą, išdraskė šeimas ir ištisas bendruomenes, išgyvenančias neapsakomą netektį“, – teigė W. Ripley‘is.
Mažai svarbi nuomonė
Stebėtojai mano, kad visuomenės nuomonė mažai svarbi tokiems lyderiams kaip V. Putinas ir Xi Jinpingas, kuriems pavyko įtvirtinti beveik absoliučią valdžią slopinant nesutarimus, kontroliuojant informacijos srautus ir nutildant potencialias grėsmes.
V. Putinui Ukrainos istoriniai ryšiai su Rusija yra giliai įsišakniję šimtmečiais trukusioje bendroje istorijoje, kultūriniuose mainuose ir politiniuose aljansuose – pakankamai, kad pateisintų Ukrainos įtraukimą į Rusijos įtakos sferą. Nors Ukraina kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, jos istorija yra ilga ir sudėtinga, apimanti nepriklausomybės ir svetimšalių valdymo laikotarpius.
Panašiai Xi Jinpingas susiejo „susijungimą“ su Taivanu su savo plačia Kinijos „nacionalinio atgaivinimo“ strategija.
Taivaną, kuriame tūkstančius metų gyveno vietiniai gyventojai, 1683 m. aneksavo Čingų dinastija, kuri valdė salą daugiau kaip 200 metų, tačiau visiškai jos nekontroliavo, kol 1895 m. perleido ją imperinei Japonijai.
Pusę amžiaus sala buvo Japonijos kolonija iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai ją ėmė kontroliuoti Kinijos valdančioji nacionalistų vyriausybė.
1949 m. po pralaimėjimo komunistams kruviname Kinijos pilietiniame kare generolas Čiang Kai-šekas ir jo nacionalistų pajėgos pabėgo į Taivaną, o Kinijos Respublikos vyriausybės būstinė buvo perkelta į šią salą.
Xi Jinpingas pabrėžė Taivano istorinius ryšius su žemynine dalimi ir sustiprino ilgalaikę Komunistų partijos retoriką apie salos kontrolės perėmimą.
„Mes ir toliau nuoširdžiai ir didžiausiomis pastangomis sieksime taikaus susivienijimo, tačiau niekada nežadame atsisakyti jėgos naudojimo ir pasiliekame galimybę imtis visų būtinų priemonių – tai nukreipta tik prieš išorinių jėgų kišimąsi ir kelis Taivano nepriklausomybės siekiančius separatistus“, – sakė Xi Jinpingas 2022 m. kalboje, pasakytoje svarbiame partijos susirinkime.
Suvaidinta bendra tapatybė
Jis taip pat stengėsi suvaidinti bendrą tapatybę.
„Žmonės abiejose Taivano sąsiaurio pusėse yra kinai, juos sieja natūrali giminystė ir nacionalinė tapatybė, pagrįsta giminyste ir tarpusavio pagalba. Tai faktas, kurio niekas ir jokios jėgos negali pakeisti“, – 2019 m. sakė Xi Jinpingas.
Taivano Nacionalinio Čengči universiteto Rinkimų tyrimų centro, kuris nuo 1992 m. stebi Taivano gyventojų savimonės pokyčius, apklausos rodo, kad 2023 m. beveik 62 proc. Taivano gyventojų save identifikuoja tik kaip taivaniečius, o identifikuojančiųjų save kaip kinus bus 2,4 proc., t. y. visų laikų žemiausias rodiklis. Kinija dėl to kaltina korupcinę vadinamųjų išorės jėgų, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, įtaką.
Baimė, kad Taivanas taps „naujuoju Honkongu“, labiausiai paskatino prezidentės Tsai Ing-wen perrinkimą 2020 m. ir padėjo jos Demokratinei pažangos partijai šiemet užsitikrinti precedento neturinčią trečiąją prezidento kadenciją, nepaisant to, ką Taipėjus pavadino Pekino koordinuota karinio bauginimo ir dezinformacijos kampanija.
Šie rezultatai pabrėžia pagrindinį Taivano politinio kraštovaizdžio bruožą: daugelis piliečių brangina savo demokratines institucijas, laisves ir savitą tapatybę.
Xi Jinpingui, kuris iš esmės užsitikrino vienvaldystę žemyninėje dalyje visą gyvenimą, tokios nuotaikos tikriausiai nėra svarbios.
Viena iš plačiai paplitusių nuomonių – tiek Taivane, tiek už jo ribų – yra ta, kad Xi yra pasiryžęs Taivaną įtraukti į Kinijos komunistinę orbitą iki 2049 m. – partijos valdymo žemyninėje Kinijoje 100-ųjų metinių. Stebėtojai teigia, kad bet koks kitas žingsnis pakenktų Pekino autoritetui ir Xi Jinpingo lyderystei.
Šlovinga praeitis, neaiški ateitis
Pasitelkdami praeities didybės įvaizdį, tiek Xi Jinpingas, tiek V. Putinas siekia sustiprinti savo teisėtumą vidaus auditorijai ir parodyti stiprybę trinties su Vakarais akivaizdoje.
Remdamiesi vadinamuoju istoriniu tęstinumu, jie taip pat gali dabartinius geopolitinius veiksmus vertinti kaip natūralaus savo šalių įtakos atgimimo pasaulinėje arenoje dalį – tai padeda pateisinti ryžtingą užsienio politiką ir iššūkius Vakarų dominavimui.
Šiandien Xi Jinpingas didina Kinijos kariuomenę tokiu tempu, kokio pasaulis nematė jau šimtmetį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Ilgametis Kinijos analitikas Steve‘as Tsangas, knygos „Jei Kinija užpuls Taivaną“ autorius, yra teigęs, kad Xi Jinpingo kariuomenės stiprinimas, palyginti, yra didesnis nei nacistinės Vokietijos ir imperatoriškosios Japonijos kartu sudėjus. Kinijos režimo lyderis jau vadovauja didžiausiam pasaulyje kariniam jūrų laivynui, o jo ambicijos branduolinių, kosmoso ir dirbtinio intelekto karų srityse plėtojamos žaibišku greičiu.
Reikšmingos pasekmės
Wen-Ti Sungas, Atlanto tarybos Pasaulinio Kinijos centro tyrėjas, pabrėžia demokratinės vienybės poreikį siekiant atgrasyti nuo autoritarinės agresijos, ypač paminėdamas ryžtingą Xi Jinpingo vadovavimą ir jo pasekmes Taivanui.
„Xi Jinpingo vadovavimui būdingas didelis pasitikėjimas savimi. Nuolat girdite Xi Jinpingo kalbas apie tai, kad Rytai kyla, o Vakarai smunka. Kartu su padidėjusiu pasitikėjimu savimi didėja ir Xi Jinpingo keliami reikalavimai, kad jis pasiektų rezultatų, todėl matote, kad Xi Jinpingas yra daug mažiau kantrus Taivano klausimu“, – sako jis.
Pastaraisiais metais Kinija smarkiai padidino karinį Taivano bauginimą, taikydama įvairias taktikas savo teritorinėms pretenzijoms įtvirtinti, įskaitant dažnus įsiveržimus į oro erdvę, jūrų manevrus ir didelio masto karines pratybas, rengiamas netoli salos.
Analitikai teigia, kad Pekino karinių pajėgų stiprinimas, modernizavimo pastangos ir pažangios ginkluotės dislokavimas dar labiau pabrėžia Pekino ketinimus bauginti Taivaną, kartu didinant įtampą regione.
Analogijų ribos
Kalbant apie Taivano ateitį ir palyginimus su Ukraina, analogijos turi ribas, ir kiekvieną iš jų reikia suprasti ir nagrinėti atskirai.
Pirma, Taivanas sulaukė didelės tarptautinės paramos, nors ir neoficialios, įskaitant Vašingtono paramą, o tai apsunkina bet kokius Pekino bandymus jėga aneksuoti salą. Be to, JAV įsipareigojimas aprūpinti Taivaną priemonėmis, reikalingomis apsiginti pagal Taivano santykių aktą, dar labiau skiria šią situaciją nuo Ukrainos situacijos.
Vis dėlto tai, kaip likęs pasaulis elgsis V. Putino atžvilgiu ir reaguos į Xi Jinpingo agresijos ženklus Taivane ir platesniame regione, gali turėti įtakos Kinijos režimo lyderio skaičiavimams, teigia ekspertai.
Ir tiems, kurie pastebi, kad Putino Ukrainos, kaip „dirbtinės valstybės“, atmetimas atspindi Xi Jinpingo primygtinį tvirtinimą, kad visi su Taivanu susiję klausimai yra „vidaus reikalai“, šios bekompromisės pozicijos kelia susirūpinimą.
Daugelis Taivane, baiminasi, kad tik laiko klausimas, kada Xi Jinpingas, kaip ir V. Putinas, savo žodžius pavers veiksmais.
