Beveik šeši iš dešimties 16–25 metų amžiaus žmonių labai susirūpinę dėl klimato kaitos, rodo paskelbtas didžiausias iki šiol mokslinis tyrimas apie jaunimo jaučiamą nerimą. Panašus skaičius teigė, kad vyriausybės nesaugo jų, planetos ar ateities kartų, ir jautėsi išduoti vyresnės kartos ir vyriausybių, rašo theguardian.com.
Trys ketvirtadaliai sutiko su teiginiu „ateitis yra bauginanti“ ir daugiau nei pusė manė, kad turės mažiau galimybių nei jų tėvai. Beveik pusė pranešė, kad dėl klimato kaitos jaučia nerimą, kuris turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui ir veiklai.
Maždaug 10 000 jaunų žmonių apklausa apėmė Australiją, Braziliją, Suomiją, Prancūziją, Indiją, Nigeriją, Filipinus, Portugaliją, Jungtinę Karalystę (JK) ir JAV. Už ją sumokėjo kampanijas vykdanti organizacija „Avaaz“.
Jaunieji klimato aktyvistai teigė, kad nerimas dėl klimato dabar yra paplitęs tarp šiuolaikinio jaunimo. 23 metų Mitzi Tan iš Filipinų sakė: „Užaugau bijodama nuskęsti savo miegamajame. Visuomenė man sako, kad šis nerimas yra neracionali baimė, kurią reikia įveikti, kurią meditacija ir sveiki susidorojimo mechanizmai „ištaisys“. Iš esmės mūsų nerimas kyla dėl giliai įsišaknijusio išdavystės jausmo, kad galėtume iš tikrųjų spręsti augančio klimato nerimo problemą, mums reikia teisingumo“.
Šiuo metu jaunimui yra įprasta nerimauti, ar susilaukti vaikų, teigia 25 metų klimato aktyvistė Luisa Neubauer, kuri yra Vokietijos mokyklų streiko judėjimo organizatorė ir padėjo teisme pasiekti pergalę, privertusią vyriausybę iš naujo įvertinti savo klimato politiką.
Ji sakė: „Sutinku daug jaunų merginų, kurios klausia, ar vis dar galima lauktis vaikų. Tai paprastas klausimas, tačiau jis daug pasako apie klimato tikrovę, kurioje mes gyvename. Mes, jauni žmonės, supratome, kad vien susirūpinimas klimato krize jos nesustabdys. Taigi, savo individualų nerimą pavertėme kolektyviniais veiksmais. Ir dabar mes kovojame visur: gatvėse, teismuose, institucijose ir už jų ribų visame pasaulyje. Tačiau vyriausybės vis dar mus nuvilia, nes išmetamųjų teršalų kiekis jau siekia rekordinį lygį. Tinkamas atsakymas į šį tyrimą būtų tas, kad vyriausybės pradėtų elgtis taip, kaip žadėjo“.
Anksčiau šį mėnesį „Unicef“ nustatė, kad vaikai ir jaunimas visame pasaulyje patiria didžiausią klimato krizės poveikį, o 1 milijardui vaikų kyla „ypatinga rizika“ dėl klimato atšilimo.
Mokslinis žurnalas „Lancet Planetary Health“ paskelbė tyrimą, pavadintą „Jaunų žmonių balsai apie nerimą dėl klimato, vyriausybės išdavystė ir moraliniai sužalojimai: pasaulinis reiškinys“. Apklausą atliko ir išanalizavo septynios akademinės institucijos JK, Europoje ir JAV, įskaitant Bato universitetą, Rytų Anglijos universitetą ir „Oxford Health NHS Foundation Trust“.
Apklausa papildo ankstesnes apklausas, kurios taip pat parodė didelį nerimą dėl klimato krizės visame pasaulyje, įskaitant baimę turėti vaikų.
Caroline Hickman iš Bato universiteto, Klimato psichologijos aljanso ir tyrimo bendraautorė, sakė: „Šis tyrimas atspindi siaubingą mūsų vaikų ir jaunimo jaučiamą nerimą dėl klimato. Tai pirmą kartą rodo, kad didelis psichologinis stresas jaunystėje yra susijęs su vyriausybės neveikimu. Mūsų vaikų nerimas yra visiškai racionali reakcija, atsižvelgiant į nepakankamą vyriausybių reakciją į klimato kaitą. Ką dar reikia išgirsti vyriausybėms, kad jos imtųsi veiksmų?“
Francois Hollande'as, kuris buvo Prancūzijos prezidentas, kai 2015 m. buvo sudarytas Paryžiaus susitarimas, paragino vyriausybes susitikti lapkritį Glazge, JT klimato aukščiausiojo lygio susitikime „Cop26“.
„Praėjus šešeriems metams po Paryžiaus susitarimo, turime atsimerkti ir pamatyti ne tik klimato kaitos padarinius, jos poveikį mūsų planetai, bet ir atsižvelgti į mūsų jaunimo psichinę sveikatą, kaip rodo šis nerimą keliantis tyrimas. Turime veikti skubiai ir padaryti viską, ką galime, kad jaunesnėms kartoms būtų suteikta galimybė turėti ateitį“, – sakė jis.
Gamtoje tuscios vietos nera
Jeigu neturesi vaiku, tavo sali perims negrai arba kinieciai
