Praėjusią savaitę JAV gynybos departamentas paskelbė metinę Kinijos karinės galios ataskaitą, kurioje teigiama, kad iki 2023-ųjų, jei Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija (LIA) plėsis dabartiniu tempu, ji greičiausiai įgis apie 1 500 branduolinių kovinių galvučių.
Šis skaičius vis dar smarkiai atsiliktų nuo Jungtinių Valstijų ir Rusijos arsenalų, kuriuose yra po kelis tūkstančius branduolinių kovinių galvučių.
Kinijos gynybos ministerijos atstovas Tan Kefei sakė, kad ataskaita „iškraipo Kinijos gynybos politiką ir karinę strategiją, yra nepagrįstos spekuliacijos apie Kinijos karinę plėtrą... ir yra įprastas (Jungtinių Valstijų) triukas, kuriuo siekiama padidinti ir sureikšminti vadinamąją Kinijos karinę grėsmę“.
„Jungtinės Valstijos kaltina ir spėlioja apie Kinijos branduolinių pajėgų modernizavimą, nors iš tiesų būtent jos turėtų nuodugniai peržiūrėti ir apmąstyti savo branduolinę politiką“, – pridūrė T. Kefei.
Pentagono ataskaitoje taip pat teigiama, kad „Pekinas ėmėsi pavojingesnių, prievartinių ir agresyvių veiksmų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“.
LIA „tikriausiai ir toliau didins karinį spaudimą – kartu su diplomatiniu, informaciniu ir ekonominiu spaudimu – siekdama priversti Taivaną susivienyti“.
T. Kefei antradienį pareiškė, kad tai „grubus kišimasis“ į Kinijos vidaus reikalus, susijusius su jos požiūriu į Taivaną, kuris yra opus klausimas blogėjančiuose JAV ir Kinijos santykiuose.
Po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo savivaldžioje saloje rugpjūčio pradžioje Kinija surengė precendento neturinčias karines pratybas aplinkiniuose vandenyse ir paleido keletą raketų, kurių dalis, Japonijos teigimu, nukrito jos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
„LIA suintensyvino provokacinius ir destabilizuojančius veiksmus Taivano sąsiauryje ir aplink jį, įskaitant... pratybas, kuriose daugiausiai dėmesio skiriama galimam vienos iš Taivano salų užgrobimui“, – sakoma JAV ataskaitoje, turint omenyje šį incidentą.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir aukščiausi kariuomenės pareigūnai ne kartą pareiškė, kad Kinijos ir Taivano susivienijimas yra neišvengiamas, ir sugriežtino savo retoriką, įtraukdami karinės jėgos panaudojimo galimybę.
Spalio mėnesį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Kinija yra „pasiryžusi siekti susivienijimo daug greičiau“, nei tikėtasi anksčiau.
Jungtinės Valstijos pažadėjo suteikti Taivanui priemonių apsiginti invazijos atveju, tačiau toliau laikosi „strateginio dviprasmiškumo“ politikos dėl to, ar imtųsi karinės intervencijos, jei Taivaną užpultų Kinija.
