Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
22:04 | Žiniasklaida: naktį Krymą paliko okupacinės valdžios vadovybė
„24 kanal“ duomenimis, kol kas Ukrainos žvalgyba, kurios šaltinis ir pranešė šią informaciją, nežino, kur yra patys rusų politikai, tačiau tikina, kad jų šeimų nariai ir net meilužės išvyko į Rostovą. Skelbiama, kad tariamai po skambučio „iš Maskvos“ ir pranešimo, kad „yra grėsmė gyvybėms“, buvo priimtas sprendimas evakuotis iš okupuoto Krymo.
Pastarosiomis savaitėmis Kryme aktyviai veikia Ukrainos diversijų būriai, surengę kelis išpuolius prieš Rusijos karines bazes.
Ukrainos žiniasklaida taip pat skelbia, kad „Krymo premjero“ pavaldiniai visą naktį naikino galinčius ukrainiečiams būti įdomius dokumentus.
Išvakarėse buvo skelbiama, kad Rusijos pajėgos tariamai uždarė nakčiai judėjimą tiltų į Krymą, dėl Ukrainos puolimo grėsmės. Būtent tuo metu, Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, pusiasalį ir paliko okupacinės valdžios atstovai.
Anksčiau Ukrainos žvalgyba savo ataskaitoje paskelbė, kad Rusijos kariuomenė nuo rugpjūčio 11-osios iš Krymo pusiasalio perdislokavo kelias dešimtis lėktuvų ir sraigtasparnių. Baiminantis naujų Ukrainos išpuolių prieš karines bazes buvo nuspręsta dalį perkelti į Krymo gilumą, o dalį – į žemyninę Rusijos dalį.
21:02 | Estijos pavyzdys žada didelius nemalonumus rusams
Estija nuo rugpjūčio 18-osios oficialiai nutraukia turistinių Šengeno zonos vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Uždaryta siena bus ir tiems, kuriems estai jau išdavė vizas anksčiau. Maža to, Estija žada jau kitą savaitę pristatyti planą, pagal kurį rusams bus draudžiama atvykti į šalies teritoriją, net jeigu Šengeno viza bus išduota trečiojoje ES valstybėje.
BBC skelbiama, kad šiuo metu turinčių Estijos išduotą vizą, kuri leistų keliauti po ES šalis, turi apie 50 tūkst. rusų.
Šalies užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tvirtina, kad šalis taip pat nutrauks dokumentų išdavimą rusams ir studijų, darbo ar verslo reikalais. Išimtis bus daroma tik tiems Rusijos studentams, kurie per artimiausius metus baigs studijas Estijos universitetuose.
Estijos valdžios atstovų teigimu, daugelis tokių studentų atvirai pasisakė už Ukrainą, todėl grįžti į tėvynę jiems gali būti nesaugu.
„Šiuo metu Estijoje yra kuriamas sprendimas, kuris padėtų uždrausti atvykimą į Estiją ir su vizomis, kurios yra išduotos trečiosiose Europos Sąjungos šalyse. URM ir VRM jau kitą savaitę pateiks savo pasiūlymus šiuo klausimu, kaip galima uždaryti Estijos sieną ir tiems Rusijos piliečiams, kurie turi išduotą Šengeno vizą, išduotą ne Estijoje“, – ERR cituojamas U. Reinsalu.
U. Reinsalu teigimu, toks sprendimas neprieštarauja Europos Sąjungos įstatymams. Jis pateikė pandemijos pavyzdį, kuomet šalys uždarė savo vidines sienas net ir kitų ES ar Šengeno zonos valstybių piliečiams.
„Ta masė Rusijos piliečių, 850 tūkst. žmonių, išvykusi į Europos Sąjungą iki pirmosios rugpjūčio savaitės, deja, tik auga, todėl mes turime būti pasirengę žengti žingsnius, kad palaikytume Ukrainos pergalę“, – paaiškino jis.
19:44 | Ukraina: rusai skubiai perdislokuoja savo lėktuvus Kryme
„Po pastarųjų įvykių Kryme rašistai skubiai perkelia savo lėktuvus ir sraigtasparnius į pusiasalio gilumą bei į Rusijos Federacijos aerodromus“, – teigiama pranešime.
Rusijos pajėgos skubiai atitraukia savo kariuomenės oro pajėgas iš netoli fronto esančių aerodromų po rugpjūtį pusiasalyje įvykusios sprogimų serijos. Jų metu buvo sunaikinta karinė technika kariniame aerodrome „Saki“ ir Hvardijske, bei karinė bazė su amunicijos sandėliu Džankojuje.
Ukrainiečių žvalgyba pažymi, kad nuo rugpjūčio 11 d. jau nustatyta ne mažiau nei 24 lėktuvų ir 14 sraigtasparnių perkėlimo atvejų.
19:14 | Paviešintos Didžiosios Britanijos ir Rusijos gynybos ministrų susitikimo detalės
Likus vos kelioms savaitėms iki Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą, Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as atvyko derybų su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Šoigu. Atviro pokalbio metu rusų ministras melavo, kad Rusija „nesiruošia nieko pulti“.
Anksčiau neviešintą informaciją publikavo „The Washington Post“. Straipsnyje pasakojama, kad B. Wallace’as savo vizito metu norėjo dar kartą išsiaiškinti, ar yra vietos deryboms dėl V. Putino reikalavimų stabdyti NATO plėtrą ir mažinti aljanso veiklą Rytų Europoje. Teigia, kad S. Šoigu nerodė jokio susidomėjimo galimomis derybomis.
Tuomet britų politikas perspėjo S. Šoigu, kad Rusija susidurs su milžinišku pasipriešinimu, jeigu nuspręs įsiveržti į Ukrainą. Tvirtinama, kad S. Šoigu į tai atsakė, kad „Rusija ir Ukraina – viena šalis“, o ir jo paties motina – ukrainietė. Tuo pačiu jis patikino, kad Rusija „nesiruošia pradėti karo“.
Atsakydamas į B. Wallace’o perspėjimus dėl gresiančių sankcijų ir kokią jos gali padaryti žalą Rusijai, S. Šoigu pareiškė, kad „rusai gali kentėti tiek, kiek niekas kitas“ ir pridūrė, kad jie nebegali pakęsti „Ukrainos pasirinktos Vakarų trajektorijos“.
„Jis pažiūrėjo man į akis ir pasakė: „Mes nesirengiame veržtis į Ukrainą“, – „The Washington Post“ cituojamas B. Wallace’as. Tai, anot straipsnį parengusių žurnalistų, tik parodo, kokie melagiai yra Rusijos valdžioje.
18:25 | NATO: reikia skubiai leisti TATENA patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, kurią kontroliuoja Rusijos kariuomenė.
Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.
„Būtina skubiai leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai atlikti patikrinimą ir užtikrinti visų Rusijos pajėgų išvedimą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Pasak J. Stoltenbergo, tai, kad objektą kontroliuoja Rusijos kariuomenė, „kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių šalių ir tarptautinės bendruomenės gyventojams“
Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.
Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.
Praėjusią savaitę buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis ir įspėta apie rimtą krizę Zaporižioje.
Ketvirtadienį Ukrainoje įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano ir JT vadovo Antonio Guterreso susitikimas. Manoma, kad jie, be kitų klausimų, aptars ir padėtį Zaporižios AE.
Ukraina turi keturias veikiančias branduolines elektrines, kur gaminama maždaug pusė šalies elektros energijos, taip pat branduolinių atliekų saugyklų – vienas iš tokių objektų yra Černobylyje.
Kyjivo raginimą sukurti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios AE parėmė sąjungininkai Vakaruose.
18:07 | Ukrainos prezidento patarėjas: Krymo tiltas „turi būti sunaikintas“
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas trečiadienį, po virtinės sprogimų Kryme, paragino „sunaikinti“ Maskvos pastatytą tiltą, jungiantį šį Kremliaus aneksuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.
2018 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškilmingai atidarytas 19 km ilgio tiltas yra pagrindinis Maskvos karinis ir civilinis sausumos koridorius į pusiasalį, aneksuotą 2014-aisiais.
„Šis tiltas yra neteisėtas objektas“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Todėl jis turi būti sunaikintas. Nesvarbu, kaip – savanoriškai ar ne“, – pridūrė jis, leisdamas suprasti, kad tiltas per Kerčės sąsiaurį gali tapti Ukrainos pajėgų kariniu taikiniu.
Rusija aneksavo Krymą po masinių demonstracijų Ukrainoje 2014 metais, per kurias buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.
Rusijos karinius objektus pusiasalyje neseniai sukrėtė virtinė sprogimų, o Gynybos ministerija pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas buvo „sabotažo“ aktas.
Kyjivas viešai neprisiėmė atsakomybės už sprogimus, tačiau Ukrainos politikai ir kariuomenės pareigūnai internete ironiškai pasisakė apie incidentus, leisdami suprasti, kad prie jų prisidėjo šalies pajėgos.
Po vėlai antradienį nugriaudėjusių sprogimų šaudmenų sandėlyje netoli Džankojaus kaimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi sakė, kad iš aneksuoto pusiasalio pradėjo plūsti rusų turistai, supratę, kad „Krymas jiems ne vieta“.
17:14 | Smolenske pradėta „bandomoji mobilizacija“: rusai privalės atvykti „pasitikslinti duomenų“
Vakarinio Rusijos regiono Smolensko srities administracija ir karinė vadovybė rugpjūčio 17-ąją vykdo „planinę piliečių, esančių rezerve, kontrolinį informavimą“.
Anot vietos žiniasklaidos, regione ruošiamasi įteikti kvietimus atvykti visiems vyrams iki 60 metų, esantiems karinės įskaitos sąrašuose. Tie, kurie gaus pranešimus, turės atvykti į savo teritorinį skyrių, pagal nurodytą datą. Tvirtinama, kad tokiu būdu siekiama sutikrinti turimus duomenis ir nustatyti, kaip efektyviai dirba atitinkamos institucijos.
Anksčiau analogiškos „treniruotės“ buvo skelbiamos ir Baltarusijos regionuose.
16:40 | Ukraina skelbia sunaikinusi rusų karinę bazę Nova Kachovkoje
Vaizdo įrašuose matyti rusų kariai, manoma, kad tai jų pačių vaizdo įrašas, kuris vėliau buvo nutekintas. „Štai kas liko iš mūsų chatos, o ten, tolumoje, viskas kas liko iš ryšininkų“, – paaiškino balsas už kadro.
„Remiantis pirmine informacija, tai vaizdinis patvirtinimas dėl „rūkymo tam neskirtoje vietoje“, kuri yra Nova Kachovkoje“, – rašoma Ukrainos kariuomenės „Facebook“ paskyroje.
Nėra tiksliai aišku, kada ši rusų karinė bazė buvo sunaikinta. Vaizdo įrašo autorius – rusų karys – „pasidžiaugė“, kad laiku buvo patekęs į ligoninę. Anot jo įrašo socialiniuose tinkluose, žuvo mažiausiai 12 rusų, dar 10 buvo sužeista.
16:02 | Siūlymas iš Rusijos: priversti suomių turistus pasirašinėti „sankcijų pasmerkimo“ dokumentą
Vienas Rusijos parlamentaras pristatė idėją pasienyje iš suomių „benzino turistų“ reikalauti „spec. operacijos“ palaikymo dokumento.
Rusijos deputatas Maksimas Ivanovas leidiniui „Podjom“ pareiškė, kad prašys degalinių savininkų „parodyti gerą valią ir pilietinę poziciją“ įpareigojant suomius pasirašyti popierių su išdėstytu Rusijos „karinės operacijos“ palaikymu bei sankcijų prieš Rusiją pasmerkimu.
„Savaime suprantama, kad tai nėra teisinga, tačiau mes turime pateikti veidrodinį atsaką. Ar mes turime atsukti kitą skruostą ar dar ką nors atsukti? Jeigu iš mūsų tautiečių yra tyčiojamasi užsienyje, mums reikia taip pat kažkokių adekvačių priemonių“, – cituojamas jis.
Pasak politiko, ši idėja gimė „liaudyje“, Vyborgo gyventojams. Atsakydami į suomių, kurie atsisako aptarnauti rusų piliečius parduotuvėse, viename ir Vyborgo prekybos centrų taip pat atsisakė aptarnauti suomius, dėl ko kilo triukšmas.
Anksčiau Suomijos valdžia uždraudė degalų įsivežimą iš Rusijos kanistruose, tačiau pilną baką užsipilti vis dar galima. Maža to, Suomija paskelbė, kad nuo rugsėjo mėnesio 90 proc. sumažins rusams išduodamų vizų kiekį.
14:03 | „Sabotažo aktai“ okupuotame Kryme atskleidžia Rusijos laukiančius iššūkius kare Ukrainoje
Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.
Trečiadienį Jungtinės Karalystės gynybos žvalgyba pareiškė, kad „Rusijos vadai greičiausiai bus vis labiau susirūpinę dėl akivaizdžiai sumažėjusio saugumo Kryme, kuris veikia kaip užnugario bazė okupacijai“.
Net pati Rusija pripažino, kad sprogimai ir gaisrai, antradienį nuniokoję amunicijos sandėlį netoli Džankojaus kadaise saugiame Kryme, buvo „sabotažo aktas“, sukėlęs sumaištį ir privertęs evakuoti apie 3 000 žmonių.
Trečiadienį tame sandėlyje sprogimai tebesitęsė, tarsi ryškus priminimas apie Rusijos pažeidžiamumą Kryme.
Prieš savaitę Rusijos kariuomenė Kryme jau susidūrė su spaudimu, Ukrainai pranešus, kad per sprogimus buvo sunaikinti devyni Rusijos kariniai lėktuvai. Tuo metu Maskva tvirtino, kad sprogimai galėjo kilti dėl atsitiktinės nuorūkos.
Tokių paaiškinimų nebeužtenka, nes karas, kurio centre ilgą laiką buvo žiaurios kovos Ukrainos rytiniame Donbaso regione, dabar įgauna vis didesnę reikšmę pietiniame Kryme.
Krymo perspektyvas pablogino verslo laikraščio „Kommersant“ pranešimas, kad sprogimų taip pat įvyko netoli pusiasalio centre esančios Gvardeiskojės. Trečiadienį Rusijos valdžios institucijos vis dar nieko nebuvo pakomentavusios šiuo klausimu.
13:10 | Kraupus radinys prie Kyjivo – rusų kariai automobilyje sušaudė visą šeimą
Ukrainos policija pranešė, kad rugpjūčio 15 dieną Kyjivo apylinkėse aptiko asmens, kartu su šeima bandžiusio išsigelbėti nuo Rusijos invazijos į Kyjivą, kūną.
Paaiškėjo, kad Rusijos pajėgos dar vasarį sušaudė automobilį, kuriuo šeima – 58-erių metų vyras, jo žmona, 17-metis sūnus ir 5-metė dukra – bandė išsigelbėti nuo į Kyjivą besiveržusių rusų.
Šeima bandė išvykti iš okupuoto Bučansko rajono Kyjivo srityje, kai buvo sušaudyti tarp Zdižyvkos ir Blystavycos kaimų.
Policija šeimos kūnus rado balandį, kuomet Kyjivo apylinkių kontrolę perėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Dėl apšaudymo į automobilį žuvo ir šeimos galva, jo žmona bei vyriausias 17-metis sūnus. Kulka pataikė į galvą ir 5 metų Anastasijai, vaiką per stebuklą medikai išgelbėjo“, – pranešė Kyjivo policijos atstovas Andrijus Nebytovas.
Tačiau vieną iš nužudytų šeimos narių kūnų Ukrainos policija aptiko tik rugpjūčio 15 dieną – praėjus beveik pusmečiui nuo mirtino išpuolio.
„Balandžio pradžioje pavyko rasti dviejų šios šeimos narių kūnus, rugpjūčio 15 dieną radome ir apžiūrėjome trečiąjį. Tai dar vienas kruvinas Rusijos Federacijos kariuomenės karo nusikaltimas“, – „Telegram“ rašė A. Nebytovas.
12:37 | Sprogimas Melitopolyje
Rusų okupuoto Ukrainos miesto Melitopolio meras, ukrainietis Ivanas Fiodorovas skelbia, kad miesto centre, rusų okupantų komendantūros vietoje, kur įsikūrusi okupacinė karinės vadovybė, nugriaudėjo stiprus sprogimas.
„Žemė degs po okupantais – šią nepajudinamą tiesą kasdien įrodo mūsų kariai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Ukrainos pietuose. Priešo guolyje Melitopolio centre nugriaudėjo stiprus sprogimas. Čia, primenu, yra įsibrovėlių komendantūra“, – „Telegram“ rašė jis.
Kol kas miesto meras nepatikslino, kokią žalą rusų pajėgoms atnešė sprogimas.
12:22 | Rusų pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 44 100 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 233 lėktuvus, 196 sraigtasparnius, 1886 tankus, 4162 šarvuočius, 993 artilerijos pabūklus, 263 raketų sistemas, 15 laivų, 3054 mašinas, 792 bepiločius orlaivius, 136 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 93 specialiosios įrangos vienetus bei 190 sparnuotųjų raketų.
11:43 | Rytų Ukrainoje nukautas FSB pulkininkas ir du majorai – Ukrainos televizija
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad rugpjūčio viduryje Ukrainos gynėjai sėkmingai apšaudė Rusijos kariuomenės vadavietę Makijivkoje, Donecko srityje, kurią užėmė apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ kovotojai.
Ukrainos televizija „24 Kanal“, remdamasi savo šaltiniais Ukrainos specialiosiose tarnybose, skelbia, kad per operaciją Ukrainos pajėgos nukovė 70 rusų karių, 15 iš jų žuvo. Taip pat teigiama, kad buvo likviduotas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pulkininkas ir du majorai.
„Tarp žuvusiųjų yra okupacinės armijos vyresniųjų karininkų atstovų. Kartu su asmens sargybiniais. Daugelio sužeistųjų būklę gydytojai vertina kaip sunkią. Dalį karininkų ketinama evakuoti į Rusiją, tačiau jų negalima transportuoti“, – „24 Kanal“ cituoja UNIAN.
11:10 | Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų lengvatinę paskolą
Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų dydžio lengvatinį kreditą, pranešė Ukrainos finansų ministerija. Pagal paskolos sutarties sąlygas ji už nulines palūkanas suteikta 15 metų laikotarpiui, pusei jo atidedant grąžinimą.
„Lėšos bus naudojamos bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigiama ministerijos pranešime.
Italija toliau padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos. Neseniai ji išsiuntė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, tačiau abi šalys neatskleidžia, kokia ginkluotė jį sudarė.
Italijos žiniasklaida anksčiau skelbė, jog Ukrainai bus perduota haubicų.
10:44 | Palydovo nuotraukose užfiksavo Krymą prieš ir po sprogimų – žala rusams nenuginčijama
Palyginus JAV bendrovės „Planet Labs“ darytas palydovines nuotraukas, matyti antradienio sprogimų Rusijos amunicijos sandėlyje Kryme pasekmės.
JAV finansuojamo „Laisvosios Europos Radijo/Laisvės radijo“ Ukrainos tarnybos žurnalistas Kyrylo Ovsianijus paskelbė palydovo nuotraukas „Twitter“.
New satellite images by @planet. Explosions at the Russian army ammunition depot near #Dzhankoy in the occupied Crimea. 16/08/2022@cxemu pic.twitter.com/LABop49nYy
— Kyrylo Ovsianyi (@KOvsianyi) August 16, 2022
Rusijos aneksuotame Kryme antradienį apšaudytas Rusijos amunicijos sandėlis. Tai antras išpuolis Kryme per savaitę. Praėjusį antradienį Kryme apšaudytas Rusijos karinis aerodromas.
Kol Rusija tvirtina, kad sprogimų priežastys – žioplos nelaimės, Ukraina tyli ir oficialiai atsakomybės už sprogimus neprisiima.
Vis dėlto Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas užsiminė, kad sprogimų organizatorė yra Ukraina.
Netrukus po antradienio ryto sprogimų Kryme A. Jermakas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „demilitarizacijos“ operaciją tęs iki visiško Ukrainos teritorijų išlaisvinimo.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų juvelyrinio tikslumo demilitarizavimo operacija tęsis iki visiško Ukrainos teritorijų deokupavimo. Mūsų kariai yra geriausi mūsų puikios nuotaikos rėmėjai. Krymas yra Ukraina“, – „Telegram“ rašė A. Jermakas.
10:08 | DB: saugumo situacija Kryme akivaizdžiai pablogėjo
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija savo naujausioje apžvalgoje tvirtina, kad šią ir praėjusią savaitę nugriaudėję sprogimai Rusijos okupuotame Kryme, kelia rūpesčių Kremliui, kadangi Kryme nusitaikyta į rusams strategiškai svarbius taškus.
„Džankojuje ir Hvadijyske yra du svarbiausi Rusijos kariniai aerodromai Kryme. Džankojuje taip pat yra pagrindinis kelių ir geležinkelių mazgas, kuris atlieka svarbų vaidmenį remiant Rusijos operacijas pietų Ukrainoje.
Šių incidentų priežastis ir jų sukeltos žalos mastai dar nėra aiškūs, tačiau Rusijos vadovybė greičiausiai vis labiau susirūpins dėl akivaizdaus saugumo pablogėjimo Kryme, kuris veikia kaip užnugarinė zona okupacijai [įgyvendinti]“, – rašoma ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 17 August 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) August 17, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/donFcuoRUL
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/AlVp64C9Bn
09:51 | Sprogimai Kryme užtikrino, kad rusai nebegalės aprūpinti savo karių pietuose
Sprogimai Rusijos šaudmenų sandėlyje ir transformatorių pastotėje Džankojaus srityje Kryme smarkiai sutrikdė Rusijos kariuomenės aprūpinimą žemyninėje Ukrainos dalyje, teigiama naujausioje JAV Karo studijų instituto analizėje.
Rusijos kariuomenė naudojo Džankojų kaip geležinkelio mazgą, perkeldama kariuomenę ir įrangą iš Krymo į okupuotas gyvenvietes Zaporižios srities pietuose, įskaitant Melitopolį.
Antradienį po naujų sprogimų Kryme paskelbta, kad tarp Krymo ir žemyninės Ukrainos dalies nutrauktas susisiekimas geležinkeliais. Tai – skaudus smūgis Rusijos pajėgoms, kurios geležinkeliais iš Krymo į pietų Ukrainą gabeno amuniciją bei karius.
08:58 | Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios nukentėjo daugiau nei 1000 vaikų
Ukrainos Generalinė prokuratūra skelbia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje Ukrainoje nukentėjo 1073 vaikai: 361 žuvo, daugiau nei 712 buvo sužeisti.
Vaikai daugiausiai nukentėjo šiose srityse: Donecko – 376, Charkivo – 198, Kyjivo – 116, Černihivo – 68, Luhansko – 61, Mykolajivo – 60, Chersono – 55, Zaporižios – 40.
08:25 | Žingsnis link karo pabaigos – Zelenskis ir Erdoganas susitinka aptarti, kaip užbaigti karą
Ketvirtadienį Ukrainoje, Lvive, bandydami aptarti karo Ukrainoje užbaigimą „diplomatinėmis priemonėmis“, susitiks Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas.
Kaip teigiama Turkijos prezidento tinklalapyje paskelbtame pranešime, R. T. Erdoganas, V. Zelenskio kvietimu, rugpjūčio 18 d. lankysis vienos dienos darbo vizito Lvove.
Pokalbių metu vadovai aptars visus Turkijos ir Ukrainos santykių aspektus, turinčius strateginės partnerystės lygmenį.
„Taip pat vizito metu planuojama surengti trišalį viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, kurio metu bus svarstomi galimi žingsniai vis labiau paremti Ukrainos grūdų eksportui į pasaulines rinkas sukurto mechanizmo veikimą ir diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą tarp Ukrainos ir Rusijos“, – rašoma pareiškime.
Rugpjūčio 5 dieną Turkijos ir Rusijos prezidentai susitiko Sočyje. Kitą dieną R. T. Erdoganas paskelbė, kad Turkija už rusiškas dujas iš dalies mokės rubliais.
07:55 | Navalnas ragina taikyti sistemingas sankcijas Rusijos oligarchams
Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį pasisakė už sistemingas baudžiamąsias priemones prieš Rusijos oligarchus, palaikančius prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje.
Ilgame pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus, A. Navalnas rašo, kad Vakarų šalių sankcijos, skelbiamos JAV, Europos Sąjungos ir arba Jungtinės Karalystės iniciatyva, iki šiol buvo nukreiptos tik prieš 46 iš 200 turtingiausių Rusijos žmonių, įtrauktų į žurnalo „Forbes“ sąrašą.
„Man tai neatrodo panašu į visuotinį karą prieš Putino oligarchus“, – pažymėjo A. Navalnas.
Pasak jo, Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris į ES sankcijų sąrašą vis dar nėra įtrauktas.
A. Navalnas pridūrė, kad buvęs „Chelsea“ futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius taip pat iki šiol išvengė JAV sankcijų, nors jo įmonės „tiekia metalą Rusijos gynybos ministerijai“.
„Negalime tikėtis Putino elito skilimo karo klausimu, jeigu, nepaisant daugelio kalbų, nenaudosime prieš juos lazdos ir leisime pasilikti visus meduolius“, – aiškino opozicionierius.
„Raginu visus ES, JK, JAV ir Kanados rinkėjus ir įstatymų leidėjus spausti vykdomąją valdžią ir priversti ją liautis užsiiminėti demagogija bei skubiai įvesti didžiules asmenines sankcijas Putino vagims“, – rašo A. Navalnas.
Jis taip pat ragino Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę 20-iai metų uždrausti atvykti į jų teritoriją asmenims, palaikantiems Rusijos karinį puolimą Ukrainoje.
07:17 | ISW: Putinas bando iškreipti savo tikslus
Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų institutas (ISW) rašo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rugpjūčio 15 dieną kalbėdamas apie Rusijos karo tikslus Ukrainoje, nepaminėjo teritorijos už Donecko ir Luhansko sričių ribų.
Pažymima, kad V. Putinas rugpjūčio 15 d. forume „Kariuomenė–2022“ savo kalbą baigė teiginiu, kad „mūsų kariai kartu su Donbaso kovotojais „garbingai atlieka savo pareigą, kovodami už Rusiją, už taikų gyvenimą „Donecko ir Luhansko liaudies respublikose“, aiškiai įvykdo visas pavestas užduotis, žingsnis po žingsnio išlaisvina „Donbaso žemę“.
ISW pažymi, kad šis ribotas Rusijos tikslų pareiškimas visiškai prieštarauja anksčiau Rusijos išsakytiems kariniams tikslams dėl Ukrainos „denacifikavimo“ ir „demilitarizavimo“. Gana ribotas V. Putino pareiškimas taip pat nesuderinamas su Rusijos žingsniais prie Rusijos Federacijos „prijungti“ okupuotas Chersono ir Zaporižios sričių dalis. Vis dėlto tai, anot analitikų, nereiškia, kad V. Putinas išsižada savo pirminių tikslų kare – nuversti valdžią Kyjive.
06:42 | Ukrainos atominės energetikos operatorė tapo didelės kibernetinės atakos taikiniu
Ukrainos atominės energetikos operatorė „Enerhoatom“ antradienį pranešė, kad prieš jos tinklalapį buvo surengta „beprecedentė“ kibernetinė ataka, bet nurodė, kad jos veikla nebuvo sutrikdyta.
„2022 metų rugpjūčio 16 dieną įvyko smarkiausia kibernetinė ataka prieš „Enerhoatom“ tinklalapį nuo Rusijos invazijos pradžios“, – per platformą „Telegram“ pranešė bendrovė.
Ataka buvo surengta „iš Rusijos teritorijos“, pridūrė „Enerhoatom“.
Rusijos „liaudies kibernetinės armijos“ grupė tinklalapį atakavo tris valandas, pasitelkusi daugiau kaip 7 mln. interneto botų, sakoma pranešime.
Vis dėlto šis puolimas „nepadarė reikšmingo poveikio „Enerhoatom“ tinklalapio darbui“.
„Telegram“ kanale „Liaudies kibernetinė armija“ apie vidurdienį rusų kalba buvo paskelbtas raginimas atakuot Ukrainos atominių jėgainių operatorės tinklalapį.
Tačiau antradienį vakare buvo paskelbta apie planų „pasikeitimą“, ir buvo nurodytas naujas taikinys – Ukrainos nacionalinės atminties institutas. Tuomet šios institucijos tinklalapio darbas sulėtėjo.
06:11 | Trečiadienio naktį rusų pajėgos apšaudė Odesos ir Charkivo sritis
Apie atakas Odesoje „Telegram“ pranešė Odesos regioninės karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.
„Odesą užpuolė priešo raketos. Visos smūgio detalės tikslinamos. Išsamiau bus vėliau“, – rašė jis.
Be to, tą pačią naktį Rusijos kariai paleido raketas į Charkivą. Vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė apie raketų paleidimą iš Belgorodo, Rusijos. Tuo metu Charkivo srityje buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Vašingtoną siekiant užtęsti karą Ukrainoje ir kurstant konfliktus kitose pasaulio vietose, be kita ko, JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitu Taivane.
► Latvijoje pradėtos rinkti lėšos, siekiant nupirkti Turkijos gamybos kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, antradienį pranešė naujienų svetainė Ziedot.lv.
► Okupuotame Kryme nuaidėjo virtinė sprogimų. Atakuotas Rusijos pajėgų amunicijos sandėlis.
► Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas aptarė saugumo padėtį Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietryčiuose, šiam objektui pastaruoju metu tapus virtinės karinių smūgių taikiniu.
► Rytų Ukrainoje į nelaisvę paimti penki kovotojai iš Europos šalių stojo prieš teismą prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Donecko mieste, pranešė Rusijos žiniasklaida.
► Katastrofa Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje pietryčių Ukrainoje sukeltų pavojų visai Europai, perspėjo ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
