Svarbiausi įvykiai:
23:59 | Zelenskis patikslino žuvusiųjų Donecko srityje skaičių ir patvirtino informaciją apie žuvusius pareigūnus Chersone
Trečiadienį per rusų surengtą ataką prieš Donecko srityje esantį Kurachovės miestą žuvo dešimt žmonių, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo CNN. Anot jo, rusai smogė turgui, autobusų stočiai, degalinei ir gyvenamiesiems namams.
Jis taip pat patvirtino informaciją, kad minos Chersone pražudė keturis pareigūnus. V. Zelenskio duomenimis, tarp žuvusiųjų Chersone yra Šiaurės Ukrainos Čerkasų srities policijos viršininkas Michailas Kuračenka, kuris po to, kai buvo išvaduotas Chersonas, išvyko į pietus padėti vykdyti stabilizavimo priemonių.
Apie pareigūnų žūtis ir apie Donecko apšaudymą ukrainiečių žiniasklaida pranešė anksčiau trečiadienį.
23:42 | Rusai smogė kaimui Charkivo srityje
Rusijos kariuomenė smogė Charkivo srities Pečenihų kaimui, praneša „Ukrinform“.
„Charkivo sritis, 07.12.22. okupantai užpuolė Pečenihų kaimą“, – cituojamas Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.
Anot jo, smūgio pasekmės yra tiriamos.
Gruodžio 6 d. Charkivo srityje per Rusijos apšaudymą žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti.
23:26 | Ukrainoje dalijamasi dviejų pasieniečių drąsos istorija
Du Ukrainos Charkivo srities pasieniečiai nurodė ukrainiečiams nusitaikyti į savo namus, kuriuose okupantai buvo įsirengę būstinę, rašo UNIAN.
Pasieniečiai perdavė koordinates artileristams, kad šie galėtų smogti rusams.
Šia istorija pasidalijo Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos spaudos centras.
Tėvas Romanas ir sūnus Vladislavas tarnauja tame pačiame dalinyje, jų gyvenvietė Charkivo srityje buvo užimta iškart po karo pradžios. Okupantai čia dislokavo elektroninės kovos įrangą, kad trikdytų ryšius.
Romanas ir Vladislavas spėjo iš anksto evakuoti savo artimuosius. Tačiau vėliau pasieniečiai iš savo pažįstamų sužinojo, kad jų namuose priešai įsirengė būstinę. Dėl to tėvas ir sūnus priėmė sprendimą perduoti savo namų koordinates artileristams, kad šie galėtų jiems smogti.
„Paklausti, ar nesigaili praradę savo namus, pasieniečiai atsakė: „Ne!“. Ir priduria, kad po pergalės jie pastatys dar geresnį namą, į kurį niekšai okupantai niekada neateis“, – rašo centras.
23:11 | Vokietija perdavė Ukrainai dar įrangos
Praėjusią savaitę Ukraina iš Vokietijos gavo 20 šarvuočių „Dingo“, taip pat du „Oshkosh“ transporterius M1070, rašo UNIAN.
Anot Vokietijos vyriausybės, iš viso Ukrainai jau perduota 50 vokiškų šarvuočių „Dingo“ ir 12 tankų transporterių „Oshkosh“.
22:59 | Latvija JT Pasaulinei maisto programai perduos 200 tūkst. tonų rusiškų mineralinių trąšų
Latvija Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programai padovanos apie 200 tūkst. tonų rusiškos kilmės mineralinių trąšų, pranešė Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Ji pažymėjo, kad Latvija, bendradarbiaudama su Europos Komisija, atsiliepė į JT prašymą sumažinti neigiamas Rusijos karo Ukrainoje pasekmes ir padėti spręsti maisto krizę Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse.
Latvijoje yra maždaug 200 tūkst. tonų mineralinių trąšų, priklausančių Europos Sąjungos sankcionuotoms įmonėms, o tai sudaro kuklią Rusijos pasaulinio mineralinių trąšų eksporto dalį.
Latvijos ministrų kabinetas sutiko paremti šių krovinių paaukojimą JT Pasaulio maisto programai.
URM nurodo, jog Latvija kartu su užsienio partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis toliau teikia paramą šalims, kurios kenčia nuo krizės, sukeltos Rusijos karo Ukrainoje, kurio pasekmės – tarptautinis maisto ir mineralinių trąšų stygius, energijos kainų šuolis.
Latvija smerkia Rusijos siekius panaudoti dirbtinį mineralinių trąšų deficitą dezinformacijos kampanijai, bandant pakeisti požiūrį į jos agresiją prieš Ukrainą, pažymima pranešime.
22:30 | Chersono srityje žuvo 4 Ukrainos pareigūnai
Chersono srityje tarnybos metu žuvo keturi Čerkasų policininkai. Nacionalinės policijos duomenimis, dar keturi pareigūnai buvo sužeisti, dėl jų gyvybių kovoja gydytojai.
„Nacionalinės policijos Čerkasų srities vyriausiojo skyriaus viršininkas Michailas Kuračenka, sprogmenų technikas Ihoris Melnikas, kinologas Serhijus Nenada ir Umanės rajono policijos skyriaus budėtojo padėjėjas Vadimas Perižokas – mūsų kolegos išėjo amžinybėn“, – cituojama Ukrainos policija.
Minėti pareigūnai dirbo jungtiniame būryje Chersono srityje. Jie vykdė stabilizavimo priemones deokupuotoje teritorijoje – fiksavo rusų padarytus nusikaltimus, nustatė žmonių laidojimo, kalinimo ir kankinimo vietas, demaskavo kolaborantus, konfiskavo ginklus ir šaudmenis, išminavo gyvenvietes ir priešo pozicijas.
„Šiandien mūsų kolegos išvyko į dar vieną misiją, kurios tikslas – patikrinti vietinių gyventojų informaciją apie okupantų paliktą slėptuvę. Michailo Kuratčenkos vadovaujama specializuota operatyvinė grupė, kinologas su šunimi ir sprogmenų technikas atvyko į priešo pozicijų vietą netoli Fedorovkos kaimo.
Jie konfiskavo šaudmenų, sprogmenų ir naikinimo ginklų. Jau grįždami atgal policininkai pateko į minosvaidžio spąstus, kurie paleido užkastą miną, pagamintą iš didelio kalibro artilerijos šaudmenų. Vaikinai susisprogdino ant priešo minų ir šaudmenų kaskados. Trys mūsų kolegos žuvo vietoje, vienas mirė ligoninėje. Gydytojai kovoja dėl dar keturių policininkų gyvybių“, – pranešė policija.
21:59 | Zelenskio kabinetas sureagavo į Putino pareiškimą: „Kaukės nukrito“
Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui trečiadienį prabilus apie „reikšmingus“ rezultatus kare Ukrainoje, į šį jo pasisakymą sureagavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.
Trečiadienį Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad nors karas Ukrainoje tapo „ilgalaikiu procesu“, Rusija prisijungė naujų teritorijų.
„Tai toks reikšmingas rezultatas Rusijai. <...> Azovo jūra tapo vidine Rusijos jūra. Net Petras I kovojo dėl priėjimo prie Azovo jūros“, – kalbėjo jis.
Reaguodamas į šį V. Putino pareiškimą M. Podoliakas paragino tiesiog pamiršti visus anksčiau Rusijos išsakytus tikslus Ukrainoje, nes V. Putinas nebeslepia tikrojo savo tikslo – Ukrainos okupacijos.
M. Podoliako teigimu, Rusija vykdo genocidą, kad užkariautų naujas teritorijas.
„Kaukės nukrito. Pamirškite „NATO provokacijas“, „denacifikaciją“ ir kitus pamirštus casus belli (dingstis karui pradėti – aut. past.). Putinas patvirtino tai, kas buvo akivaizdu visam pasauliui: Rusija vykdo genocidinį agresyvų karą, kad užkariautų naujas teritorijas, nes taip paliko Petras Didysis. Ar dar kas nors nori „susitarimo“?“ – „Twitter“ rašo jis.
Masks are off. Forget about "NATO provocations", "denazification" and other forgotten casus belli. Putin confirmed the obvious: RF is waging a genocidal type of aggression war to conquer new territories, because Peter the Great commanded that. Anyone else wants a "settlement"?
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) December 7, 2022
21:11 | Zelenskis: Ukraina jau išlaisvino 1 888 gyvenvietes
Ukraina nuo karo pradžios iš Rusijos okupantų išlaisvino 1 888 gyvenvietes, trečiadienį vakare pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vasario 24 d. Rusija pradėjo totalinį karą prieš mus. Tai karas dėl išlikimo. Šimtai mūsų miestų ir kaimų sudegė dėl Rusijos smūgių.
Mums jau pavyko išlaisvinti 1 888 gyvenvietes nuo okupacijos. Tačiau beveik tiek pat Ukrainos miestų ir kaimų tebėra okupuoti. Tai reiškia, kad Ukrainos mūšio lauke sprendžiamas milijonų žmonių likimas. Milijonai, kuriuos galima išsaugoti“, – kreipdamasis į Roberto Kenedžio žmogaus teisių fondo atstovus sako V. Zelenskis.
Jo įsitikinimu, Ukraina negali palikti „nė vieno savo žmogaus rusų okupacijoje“.
„Ir Rusijos filtravimo stovyklose, kur jau dingo tūkstančiai žmonių. Ir Rusijos teritorijoje, kur šimtai tūkstančių ukrainiečių buvo prievarta deportuoti. Galime juos išlaisvinti. Tai mūsų viltis. Štai ką reiškia jūsų parama“, – teigia jis.
21:00 | Klyčko įspėja: Kyjive gali įvykti apokalipsė kaip Holivudo filmuose
Jei Rusija ir toliau tęs atakas ir paralyžiuos gyvybiškai svarbią Ukrainos infrastruktūrą, Kyjivas netrukus susidurs su „apokaliptiniu“ scenarijumi, sako Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.
Anot jo, gyventojai kol kas neprivalo evakuotis, tačiau įspėjo, kad jie turėtų būti pasiruošę pasitraukti, rašo „Sky news“.
„Kyjivas gali netekti elektros, vandens ir šilumos tiekimo. Gali įvykti apokalipsė, kaip Holivudo filmuose, kai, atsižvelgiant į žemą temperatūrą, neįmanoma gyventi namuose“, – cituojamas jis.
„Tačiau mes kovojame ir darome viską, ką galime, kad taip neatsitiktų“, – sako meras.
V. Klyčko teigimu, Kyjive šiuo metu nėra pakankamai šildomų slėptuvių, kuriose būtų galima sutalpinti visus 3,6 mln. miesto gyventojų, jei visiškai nutrūktų elektros tiekimas.
„Trijų milijonų miestui 500 punktų yra niekas“, – pastebi jis.
„Jei elektros energijos tiekimo ir toliau nebus, o lauko temperatūra išliks žema, deja, būsime priversti iš pastatų išleisti vandenį. Priešingu atveju vanduo gali užšalti ir nutraukti visą vandentiekio tinklą, o pastatai tuomet bus visiškai netinkami tolesniam naudojimui“, – aiškina meras.
V. Klyčko paragino gyventojus pasiruošti maisto ir vandens atsargų, taip pat pasirūpinti drabužiais, pasiruošti dokumentus greitam išvykimui.
Šiuo metu Kyjive trūksta apie 20 proc. elektros energijos, situacija kol kas yra stabili.
20:34 | ES naujomis sankcijomis taikosi į Rusijos ginkluotąsias pajėgas, bankus – EK pirmininkė
Briuseliui toliau imantis veiksmų prieš Kremliaus karą Ukrainoje, Europos Komisija trečiadienį pasiūlė nustatyti sankcijas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, trims bankams ir virtinei pareigūnų.
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog blokas taip pat stengsis pažaboti bepiločių orlaivių tiekimą Maskvai ir pašalins iš eterio dar keturis rusiškos „propagandos“ kanalus.
„Rusija toliau į Ukrainą neša mirtį ir naikinimą. Ji sąmoningai taikosi į civilius ir civilinę infrastruktūrą, siekdama žiemos pradžioje paralyžiuoti šalį“, – pabrėžė Komisijos pirmininkė pranešime spaudai.
„Palaikome Ukrainą ir verčiame Rusiją mokėti už savo žiaurumą.“
Pasak U. von der Leyen, iki šiol priimti aštuoni sankcijų paketai, kurie jau daro didelį poveikį.
„Ir šiandien mes dar didiname spaudimą Rusijai“, siūlydami devintąjį sankcijų paketą, pareiškė ji.
19:24 | Ukraina ruošiasi naujiems išpuoliams: rusai rengia smūgį rytuose
Rusijos pajėgos planuoja smūgį Kupjansko kryptimi, mano Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatijus, rašo UNIAN. Kupjanskas yra miestas Ukrainos rytuose, Charkivo srityje.
Anot jo, Ukraina žino rusų planus ir ruošiasi tolimesniems jų išpuoliams.
„Iš tiesų rusai rengia kontrpuolimo operaciją Luhansko kryptimi, kurios elementas yra Kupjansko kryptis. Mes apie tai žinome ir aktyviai kovojame su tuo Svatovės ir kitose vietovėse, kur jie bando kontratakuoti“, – cituojamas S. Čerevatijus.
Jo teigimu, padėtis yra sudėtinga, tačiau kontroliuojama.
18:50 | Rusai smogė Donecko sričiai kasetiniais šaudmenimis
Rusijos pajėgos apšaudė Donecko srityje esantį Jampilį, praneša „Ukrinform“. Anot Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenkos, rusai nusitaikė į tą vietą, kur gyventojai ateina pasiimti humanitarinės pagalbos.
„Jampilis, Donecko sritis. Okupantai naudojo kasetinius šaudmenis. Apšaudyta centrinė miesto aikštė ir administracinis pastatas. Apšaudymo metu vietos gyventojai gavo humanitarinę pagalbą“, – cituojamas jis.
Anot K. Tymošenko, per apšaudymą buvo sužeisti trys žmonės, jiems teikiama medicininė pagalba.
Dar anksčiau trečiadienį rusai smogė Kurachovos miestui Donecko srityje. Apšaudymo metu žuvo aštuoni žmonės, dar penki buvo sužeisti.
18:21 | JT: per pirmąsias karo savaites trijuose regionuose rusai nužudė bent 441 civilį
Per pirmąsias invazijos į Ukrainą savaites rusų pajėgos nužudė mažiausiai 441 civilį gyventoją, tarp jų yra ir vaikų, skelbia JT Žmogaus teisių biuras.
Kalbama apie aukas trijuose Ukrainos regionuose – Kyjivo, Černihivo ir Sumų. Pabrėžiama, kad dokumentuoti toli gražu ne visi atvejai ir manoma, kad tikrasis Rusijos karo aukų skaičius yra kur kas didesnis.
Biuro ataskaitoje teigiama, kad daugelis rastų kūnų turėjo tyčinio nužudymo požymių.
„Aprašytus veiksmus Rusijos ginkluotosios pajėgos įvykdė savo kontroliuojamose teritorijose ir dėl jų žuvo 441 civilis gyventojas – 341 vyras, 72 moterys, 20 berniukų ir 8 mergaitės“, – pranešama ataskaitoje.
Minėti regionai į Ukrainos kontrolę buvo grąžinti po Rusijos pasitraukimo kovo pabaigoje.
17:45 | Putinas: branduolinio karo grėsmė „didėja“
Branduolinio karo grėsmė „didėja“, trečiadienį pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „Sky news“.
Apie tai jis kalbėjo Žmogaus teisių tarybos posėdyje. Jame V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija nepradėjo karo Ukrainoje ir aiškino, kad jis prasidėjo nuo „valstybinio perversmo“ Ukrainoje 2014 m. Tais metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
„Rusija branduolinius ginklus laiko atsaku į užpuolimą“, – cituojamas jis.
Režimo lyderis posėdyje taip pat tvirtino, kad Rusija „neturi taktinių branduolinių ginklų kitose šalyse, priešingai nei Jungtinės Valstijos“.
„Mes nekalbėjome apie branduolinių ginklų panaudojimą“, – teigė jis.
„Rusija nėra išprotėjusi“, – pareiškė V. Putinas.
„Turime pažangiausius ginklus, bet nenorime jais mosuoti“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu Rusija yra sustiprinusi savo branduolinę retoriką, o Vakaruose pasirodė daugiau nuogąstavimų dėl Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo.
17:11 | Rusai apšaudė Donecko sritį: smogė turgui, autobusų stočiai, yra žuvusiųjų
Rusijos pajėgos artilerijos ugnimi apšaudė Donecko srityje esantį Kurachovos miestą, žuvo aštuoni žmonės ir dar penki buvo sužeisti, rašo „Ukrinform“.
„Kurachovė, Donecko sritis. Priešas apšaudė gyvenvietę iš kelių raketų paleidimo įrenginių. Apšaudytas turgus, autobusų stotis, degalinės, gyvenamieji namai. Žuvo aštuoni žmonės, penki buvo sužeisti“, – cituojamas Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.
16:53 | Putinas: karas Ukrainoje bus „ilgas procesas“
Rusija savo interesus gins visomis turimomis priemonėmis, sako režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „Sky news“.
„Taip, mes tai darysime įvairiais būdais ir priemonėmis. Pirmiausia, žinoma, daugiausia dėmesio skirsime taikioms priemonėms, bet jei nieko kito neliks, ginsimės visomis turimomis priemonėmis“, – cituojamas jo pasisakymas Žmogaus teisių tarybos posėdyje.
Be to, jis skundėsi, kad Vakarai Rusiją laiko antrarūše valstybe, neturinčia teisės egzistuoti. Verta priminti, kad vasario 24-ąją ne kas kitas, o Rusija įsiveržė į Ukrainą ir iki šiol griauna ne tik karinę, bet ir civilinę šalies infrastruktūrą.
V. Putinas trečiadienį taip pat pripažino, kad karas Ukrainoje bus „ilgas procesas“.
16:47 | Putinas sako neketinantis imtis papildomų mobilizacijos priemonių
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad „papildomų mobilizacinių veiksmų“ Rusijoje nereikia, rašo „Forbes Russia“.
Anot jo, neva tik pusė mobilizuotųjų, apie 150 tūkst. rezervistų, yra Ukrainoje. V. Putino teigimu, iš minėtų 150 tūkst. apie 77 tūkst. dalyvauja kovinėse operacijose. Likę 150 tūkst. mobilizuotųjų esą tebėra Rusijos gynybos ministerijos poligonuose ir centruose.
„Tokiomis sąlygomis kalbėti apie kokias nors papildomas mobilizacijos priemones nėra prasmės“, – cituojamas V. Putinas.
Primename, kad V. Putinas dar rugsėjo 21-ąją paskelbė dalinę mobilizaciją Rusijoje.
16:39 | „Financial Times“: Ukraina pademonstravo, kad yra pajėgi surengti tolimojo nuotolio smūgius
Trys Rusijos kariniai aerodromai, įskaitant Saratovo srityje, esantys mažiausiai 600 km atstumu nuo Ukrainos, buvo apšaudyti Ukrainos bepiločių orlaivių, „Financial Times“ cituoja UNIAN.
Anot „Financial Times“, atakuodamas juos Kyjivas parodė, kad yra pajėgus surengti tolimojo nuotolio smūgius.
Kaip leidiniui sakė šaltinis Ukrainos vyriausybėje, Ukraina yra pajėgi „smogti visiems taikiniams Rusijoje, įskaitant Sibirą“.
„Ukrainoje žinome, kaip sunku apsisaugoti nuo tokių atakų iš oro. Netrukus ir Rusijoje nebeliks saugių zonų“, – cituojamas šaltinis.
Kaip rašoma straipsnyje, šie Ukrainos smūgiai išsiskiria ne tik nuotoliu, bet ir tuo, kad prasiskverbė pro Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemą bei pataikė į strateginius objektus, kurie anksčiau buvo laikomi nepažeidžiamais.
„Šios atakos tikrai sumažins rusų pasitikėjimą savimi. Jiems teks pagalvoti, kaip paskirstyti karinį turtą ir jį apsaugoti. Rusai suabejos savo gebėjimu apginti savo strateginį turtą [šalyje]“ – cituojamas Vakarų pareigūnas.
16:02 | „Time“ metų žmogaus titulas atiteko Zelenskiui ir „Ukrainos dvasiai“
Žurnalas „Time“ trečiadienį „Metų žmogaus“ titulą paskyrė ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir „Ukrainos dvasiai“ už šalies pasipriešinimą Rusijos invazijos akivaizdoje.
„Nepriklausomai nuo to, ar mūšis dėl Ukrainos teikia vilties, ar kelia baimę, Volodymyras Zelenskis suaktyvino pasaulį taip, kaip nematėme dešimtmečius“, – rašė „Time“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Felsenthalis.
Anksčiau šią savaitę V. Zelenskis buvo paskelbtas britų laikraščio „Financial Times“ (FT) „Metų žmogumi“.
Laikraštis Ukrainos lyderį pavadino „ukrainiečių tautos drąsos ir stiprybės kovoje su Rusijos agresija įsikūnijimu“.
15:12 | Rusija bando „įšaldyti“ karą prieš pavasario puolimą – NATO vadovas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Rusija siekia pristabdyti kovas Ukrainoje per žiemą, kad galėtų sutelkti pajėgas naujam puolimui kitais metais.
Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą, kurio metu pasiekė reikšmingų laimėjimų šalies rytuose ir pietuose, įskaitant Kyjivo atkovotą Chersono miestą.
„Šiuo metu matome, kad Rusija iš tikrųjų bando kažkaip įšaldyti šį karą, bent trumpam, kad galėtų persigrupuoti, susitaisyti [įrangą], atsigauti ir kitą pavasarį pradėti didesnį puolimą“, – „Financial Times“ surengtame viešame renginyje sakė J. Stoltenbergas.
Aljanso vadovas teigė, kad NATO narės tęsia „precedento neturintį“ ginkluotės ir paramos tiekimą Ukrainai, nepaisant susirūpinimo, kad dėl karo senka Vakarų atsargos.
„Ne mažiau svarbu nei pridėti naujų sistemų, yra užtikrinti, kad sistemos ar ginklai, kuriuos jau pristatėme, iš tikrųjų veiktų arba veiktų efektyviai“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tai reiškia, kad jiems reikia daug amunicijos, atsarginių dalių ir techninės priežiūros“, – teigė jis.
Šiuo metu nuožmiausi mūšiai vyksta aplink rytinį Bachmuto miestą, kurį Rusijos pajėgos bando užimti jau kelis mėnesius.
Jungtinės Valstijos teigia, kad tikisi, jog artimiausiais mėnesiais kovos tęsis „sumažėjusiu tempu“, abiem pusėms siekiant reorganizuoti savo pajėgas.
J. Stoltenbergas sakė, kad „neturi daugiau informacijos“ apie, kaip įtariama, ukrainiečių surengtus dronų smūgius į Rusijos oro bazes, Vašingtonui anksčiau tvirtinus, kad „neskatino ir nesudarė sąlygų“ tokioms Kyjivo atakoms.
Tačiau NATO vadovas tvirtino, kad esminis aspektas tebėra tas, jog Ukraina kovoja siekdama apsisaugoti, Maskvai, siekiančiai žiemą palikti žmones be elektros energijos ir šildymo, bombarduojant jos civilinę infrastruktūrą.
„Ukraina turi teisę gintis nuo tokių išpuolių“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergo teigimu, sąlygų taikiai išspręsti konfliktą „šiuo metu nėra, nes Rusija nerodo jokių ženklų, kad dalyvautų derybose, kuriose būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas“.
12:53 | Gudrus Ukrainos gelbėjimo planas: siųs laivus-elektrines į Rumuniją ir iš ten tieks elektrą
2019-aisiais įkurtos bendrovės „Karpowership“ direktorė Zeynep Harezi turkų žiniasklaidai patvirtino, kad šalis gali išsiųsti bendrovės plaukiojančias elektrines į Rumuniją. Planuojama, kad tokiu būdu būtų galima Rusijos naikinamai valstybei tiekti 300-400 MW elektros energijos.
„Vyksta derybos dėl apytikriai 300-400 MW galios. Tokia galia galėtų aprūpinti milijono namų ūkių išnaudojamos elektros energijos galios. Mes galime nukreipti tris arba keturis laivus, kurie užtikrintų tokį potencialą. Plaukiojančias elektrines galima dislokuoti įvairiose vietovėse, o elektros energiją galima pradėti tiek po mėnesio nuo galutinio visų techninių ir komercinių dalių suderinimo, o taip pat jų saugumo užtikrinimo, – pažymėjo Z. Harezi. – Tarp Rumunijos, Moldovos ir Ukrainos yra elektros tiekimo linijos. Mes galime nukreipti laivus į Rumuniją ir Moldovą, ir teikti elektros energiją tiekimo linijomis į Ukrainą.
Jos teigimu, šiuo metu pagrindinė problema yra ta, kad į Ukrainą plaukiantys laivai šiuo metu negali būti apdrausti. Dėl to turkų bendrovė vykdo derybas su JT ir privačiomis bendrovėmis, kad būtų surastas „bendras teisingas sprendimas“.
Rusija pastaruosius mėnesius aktyviai atakuoja Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus. Dėl sutrikdyto elektros energijos tiekimo šalyje chaotiškai atjunginėjama elektra, ištisi miestai po kelias dienas lieka be šviesos. Problema kompleksinė, nes Ukrainai ir jai padedančioms Europos valstybėms jau trūksta atsarginių dalių, reikalingų sutaisyti Rusijos raketų elektrinėms padarytą žalą.
11:20 | JT pabrėžia žalos Ukrainos infrastruktūrai humanitarinį poveikį
Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą sukėlė „naują poreikių lygmenį“ karo nuniokotoje šalyje, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas ir perspėjo, kad krentant temperatūrai milijonai žmonių neturi šildymo.
Po kelis mėnesius trukusių sistemingų Rusijos oro smūgių energetikos infrastruktūrai sugadinta beveik pusė Ukrainos energetikos sistemos, o pirmadienį buvo įvykdyti nauji Maskvos išpuoliai.
„Nuo spalio nuolatiniai išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą sukūrė naują poreikių lygmenį, kuris daro poveikį visai šaliai ir didina karo sukeltus poreikius“, – JT Saugumo Tarybai sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas.
Jis teigė, kad dėl padarytos žalos ukrainiečiams reikalinga didesnė tarptautinės bendruomenės parama, ir pabrėžė, kad dėl šių nuostolių „milijonai žmonių liko be šildymo, elektros ir vandens“, temperatūrai, kaip tikimasi, nukrisiant iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
„Šiandien Ukrainoje kėsinamasi į civilių gyventojų galimybes išgyventi“, – pridūrė jis.
M. Griffithsas perspėjo, kad karas, dėl kurio, pasak jo, jau 14 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus – įskaitant 6,5 mln. žmonių, pakeitusių gyvenamąją vietą pačioje Ukrainoje, ir daugiau nei 7,8 mln. pabėgusių iš šalies, – gali priversti dar daugiau žmonių persikelti kitur.
Tuo metu Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as apkaltino Rusiją „naudojant žiemą kaip karo ginklą“.
JT humanitarinės pagalbos agentūra neseniai pateikė rekordinį prašymą 2023 metais skirti 51,5 mlrd. JAV dolerių (48,9 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketą, kuriuo būtų galima patenkinti sparčiai visame pasaulyje didėjančius humanitarinius poreikius, sukeltus karo Ukrainoje ir klimato kaitos.
Antradienį J. Griffithsas pareiškė, kad bus sudėtinga patenkinti šį prašymą, tačiau pabrėžė „neatidėliotinus poreikius išprotėjusiame pasaulyje, kuriame vienam iš 23 žmonių visoje planetoje reikia humanitarinės pagalbos“.
10:34 | Rusijoje „Vagner“ užverbuotas kalinys pabėgo iš karinio dalinio ir automatu sužeidė pareigūną
08:47 | Rusija apšaudė Ukrainos teritoriją ir vėl panaudojo „šachidus“
Rusai atakavo nesėkmingai atakavo Dnepropetrovsko sritį „šachidais“ (iraniečių gamybos dronai), skelbiama UNIAN.
Pasak vietos administracijos atstovo, buvo numušti visi 8 iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos paleisti dronai.
Be to, Dnepropetrovsko sritis buvo apšaudyta ir iš salvinės ugnies sistemų „Uragan“. Nukentėjo kelių gyvenviečių namai, dujotiekiai ir darbinės patalpos.
Apšaudyta ir Zaporižios sritis. Ukrainos valdžios atstovų teigimu, buvo atakuojama bepiločiais, iš kurių 6 buvo numušti, ir S-300 raketomis. Keliuose kaimuose buvo sunaikinti trys namai ir dar kelios dešimtys apgadinti. Pirminiais duomenimis, nukentėjo trys žmonės, įskaitant 15-metę paauglę.
07:30 | Rusijos „raketų lietaus“ Ukrainoje vertė – apie 400 mln. eurų per dieną
Rusija atakavo Ukrainą daugiau nei 70 raketų, o ukrainiečiai 60 iš jų numušė, skelbiama Kyjive. Į Ukrainą vos per vieną dieną atskriejo 38 sparnuotosios raketos X-101/X-555, 22 sparnuotosios raketos „Kalibr“, trys sparnuotosios raketos X-22, šešios valdomos raketos X-59 ir viena X-31P.
„Forbes“ skaičiavimais, viso Rusijai vien šios raketos kainavo apie 400-500 mln. dolerių.
Tuo metu Rusijos opozicininkas, buvęs „Yukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis, viename iš savo interviu pareiškė, kad Kremliaus aplinka pavogė apie 20-30 proc. Rusijos naftos ir dujų pajamų.
„Valdant Putinui Rusija gavo apie 4-6 trln. dolerių naftos ir dujų pelno. 20-30 proc. šios sumos pasisavino Putino elitas. Tai yra 1,5–2 trln. dolerių arba apie 30 tūkst. dolerių kiekvienai Rusijos šeimai“, – tvirtino jis.
07:09 | JAV teigia nesudariusi sąlygų dronų smūgiams Rusijos teritorijoje
Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad „neįgalino“ ukrainiečių vykdyti smūgių Rusijos teritorijoje.
Pranešimas pasirodė po virtinės dronų atakų prieš su kariuomene susijusius objektus Rusijos teritorijos gilumoje.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl šių smūgių sušaukus Saugumo tarybos posėdį, Kyjivas tiesiogiai atsakomybės neprisiėmė, bet ir nekritikuoja šio įvykio, per kurį žuvo trys žmonės ir buvo apgadinti tolimojo nuotolio bombonešiai bei naftos rezervuaras, teigiama pranešimuose iš Rusijos.
„Mes nei skatiname, nei įgaliname ukrainiečius smogti Rusijos teritorijoje“, – žurnalistams sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Vašingtonas susilaiko nuo Ukrainos pajėgų aprūpinimo ilgo nuotolio raketomis ATACMS, galinčiomis smogti į Rusijos teritoriją, baimindamasis, kad tai gali sukelti tiesioginę Rusijos ir JAV bei NATO pajėgų konfrontaciją.
Ekspertai mano, kad Ukraina galėjo pati modifikuoti senus sovietinių laikų tolimosios žvalgybos dronus ir pirmadienį nukreipti juos į Kursko, Riazanės ir Saratovo bazes.
Tačiau A. Blinkenas smūgių nekritikuoja.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios „užtikrinti, kad jie (Ukraina) kartu su daugeliu kitų partnerių visame pasaulyje turėtų įrangą, kurios jiems reikia apsiginti, apginti savo teritoriją, ginti savo laisvę“.
Visgi JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pareiškė, kad JAV nesiima „absoliučiai“ jokių veiksmų, kad sutrukdytų Ukrainai įsigyti savų tolimojo nuotolio atakų pajėgumų.
