Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:45 | TATENA vadovas kitą savaitę lankysis Maskvoje
TATENA vadovas Rafaelis Grossi kitos savaitės pradžioje vyks į Rusiją, kur ketina derėtis dėl apsaugos aplink Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, rašo „The Guardian“.
Ketvirtadienį R. Grossi lankėsi Kyjive.
Zeporižios atominę elektrinę yra užėmusios rusų pajėgos, Rusija čia dažnai rengia provokacijas. Trečiadienį režimo lyderis Vladimiras Putinas nurodė elektrinę perduoti savo vyriausybės nuosavybėn.
23:33 | Ketvirtadienio smūgio Zaporižiai aukų skaičius išaugo iki 14
Ketvirtadienį rusų pajėgų įvykdyto raketų smūgio Zaporižiai aukų skaičius išaugo iki 14, praneša miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtievas, rašo UNIAN.
„Mus ir toliau pasiekia nerimą keliančios žinios iš vakar per išpuolį nukentėjusių namų griuvėsių šalinimo darbų. Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 14. Reiškiu nuoširdžiausią užuojautą visiems, netekusiems artimųjų“, – cituojamas jis.
Rusai Zaporižią apšaudė ir penktadienį. Ryte smogė miestui naudodami Irano bepiločius orlaivius, o vakare į Zaporižią paleido raketas.
23:19 | Ukrainiečiai išvadavo dar vieną gyvenvietę Luhansko srityje
Ukrainos pajėgos nuo okupantų išvadavo dar vieną gyvenvietę Luhansko srityje, rašo UNIAN.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupuotės vadovas Sergijus Červatis.
Jo teigimu, penktadienį ukrainiečiai atkovojo Makiivkos gyvenvietę, kontrpuolimas tęsiamas.
„Priešas bando smogti mums ir vykdyti puolimo ir atakos veiksmus Bachmuto ir Advijivkos kryptimis, tačiau mūsų kariai drąsiai laikosi gynyboje, yra apšaudomi, bet išlaiko šias pozicijas“, – cituojamas S. Červatis.
Anot jo, pagrindinė rusų taktika kol kas išlieka kritinės infrastruktūros ir civilinių objektų Ukrainos miestuose naikinimas.
22:58 | Policija: Ukrainos šiaurės rytuose jau rasta virš 500 kūnų
Ukrainos šiaurės rytuose, dalyje, kuri neseniai buvo atkovota iš Rusijos pajėgų, jau aptikta daugiau nei 500 civilių gyventojų kūnų, sako vietos policija, rašo CNN.
Dauguma palaikų – 447, anot ukrainiečių – buvo rasti masinėje kapavietėje Iziumo mieste. Šį miestą ukrainiečiai išlaisvino rugsėjo pradžioje.
Ukrainos pajėgoms išlaisvinus daugiau teritorijų šiaurės rytuose, aptinkama naujų laidojimo vietų.
„Radome 534 civilių gyventojų kūnus iš deokupuotų teritorijų“, – cituojamas Charkivo regiono policijos tyrimų skyriaus vadovas Serhijus Bolvinovas.
Anot jo, iš surastų kūnų 226 buvo moterys ir 19 vaikų.
22:39 | Zelenskis: ukrainiečiai jau išlaisvino 96 gyvenvietes ir beveik 2,5 tūkst. kv. km
Per savaitę Ukrainos pajėgos išlaisvino 776 kv. km teritoriją ir 29 gyvenvietes Ukrainos rytuose, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Vien per šią savaitę mūsų kariai išlaisvino 776 kv. km teritorijos mūsų valstybės rytuose ir 29 gyvenvietes, įskaitant šešias Luhansko srityje, nuo Rusijos pseudoreferendumo“, – savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius kalbėjo jis.
Anot V. Zelenskio, nuo kontrpuolimo pradžios iš viso jau išlaisvinti 2 434 kv. km Ukrainos žemės ir 96 gyvenvietės.
„Ir šiandien noriu pagirti 92-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, 80-osios atskirosios oro desanto šturmo brigados ir 25-osios atskirosios oro desanto brigados kovotojus už didvyriškas pastangas išlaisvinant Ukrainos žemę.
Šią savaitę taip pat pasiekta gerų rezultatų Ukrainos pietuose – kasdien ten taip pat išlaisviname savo žemę ir žmones nuo pseudoreferendumo. Mes tikrai pasieksime žemes, kurias anksčiau buvo okupavusi Rusija“, – kalba V. Zelenskis.
Atskirą padėką V. Zelenskis skyrė visiems prie Ukrainos išlaisvinimo prisidedantiems gynėjams. Anot Ukrainos prezidento, nuo karo pradžios valstybiniais apdovanojimais jau apdovanoti 29 tūkst. 887 Ukrainos kariai, o 178 kariams suteiktas Ukrainos didvyrio vardas.
„Toks mūsų kovotojų drąsos ir didvyriškumo mastas vienareikšmiškai liudija, kad Ukraina negali būti sustabdyta“, – pabrėžia jis.
21:58 | Ukrainiečiai skelbia sunaikinę du rusų sraigtasparnius ir du dronus
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė du bepiločius orlaivius ir du rusų sraigtasparnius, rašo UNIAN.
Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, rusai ir toliau patiria nuostolių pietų Ukrainoje. Ukrainiečiai skelbia Chersono srityje naikinantys rusų karinę techniką, taip pat ir priešlėktuvinės gynybos įrangą.
Pranešama, kad spalio 5 d. apšaudžius rusų pajėgas Chersono srityje, Rusija neteko apie dešimties karių, dar dvigubai daugiau buvo sužeista.
Generalinis štabas pažymi, kad Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną atliko 11 smūgių.
„Patvirtinta, kad buvo smogta aštuoniems ginklų ir karinės įrangos objektams bei trims priešo priešlėktuvinių raketų kompleksams. Be to, mūsų priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė du bepiločius orlaivius ir du priešo sraigtasparnius“, – teigiama pranešime.
Ukraina šalies pietuose ir rytuose vykdo sėkmingą kontrpuolimą.
21:43 | Čekijos ir Ukrainos vyriausybės surengs bendrą posėdį Kyjive
Čekijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad spalio 31 dieną Kyjive surengs bendrą posėdį su Ukrainos ministrų kabinetu.
Šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Čekija yra išsiuntusi nemenką karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai nuo tada, kai vasario mėnesį į ją įsiveržė Rusija.
„Į Kyjivą vyksiančių ministrų skaičius ir sudėtis priklausys nuo konkrečių temų, kurias abi vyriausybės aptars“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės atstovas spaudai Vaclavas Smolka.
Daugiau informacijos apie susitikimą jis neatskleidė.
Čekijos vyriausybė anksčiau yra surengusi panašius bendrus susitikimus su Slovakijos, Lenkijos ir Izraelio kolegomis.
10,5 mln. gyventojų turinti ES ir NATO narė nuo vasario mėnesio suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 168 mln. dolerių (172 mln. eurų), o jos ten išsiųstų ginklų vertė šiemet siekia 1,9 mlrd. dolerių (1,95 mlrd. eurų).
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala ketvirtadienį Prahoje vykusiame steigiamajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime buvo susėdęs derybų su savo kolega iš Ukrainos Denysu Šmyhaliu.
21:04 | Zelenskis: Rusija pradėjo rengti savo visuomenę galimam branduolinio ginklo panaudojimui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pareigūnai pradėjo „rengti savo visuomenę“ galimam branduolinio ginklo panaudojimui kare.
„Jie pradeda ruošti savo visuomenę. Tai labai pavojinga. Jie nėra pasirengę tai padaryti, panaudoti. Bet jie pradeda komunikuoti. Jie nežino, ar panaudos, ar nepanaudos. Manau, kad pavojinga apie tai net kalbėti“, – interviu BBC kalbėjo V. Zelenskis.
Ketvirtadienį Rusijoje kilo isterija dėl V. Zelenskio žodžių. Kremlius apkaltino Ukrainos prezidentą provokuojant branduolinį karą.
„Ką turėtų daryti NATO? Pašalinti galimybę Rusijai panaudoti branduolinius ginklus. Tačiau dar kartą kreipiuosi į tarptautinę bendruomenę, kaip ir prieš vasario 24 d.: prevenciniai smūgiai, kad jie žinotų, kas jiems nutiks, jei juos panaudos. O ne atvirkščiai – laukti Rusijos branduolinių smūgių, kad galėtų pasakyti: „O, jūs tokie, na, štai, čia mūsų rankos!“ – ketvirtadienį skaitydamas kalbą Lowy institute Australijoje sakė jis.
Tačiau rusai šią citatą interpretavo kaip raginimą NATO suduoti prevencinį branduolinį smūgį Rusijai. Negana to, kad iškraipyti V. Zelenskio žodžiai pasklido propagandiniuose kanaluose, į juos jau ėmė reaguoti oficialūs Rusijos pareigūnai.
Interviu BBC V. Zelenskis neigė raginęs smogti Rusijai, vietoj to ragindamas įvesti Maskvai prevencines sankcijas. V. Zelenskis aiškina, kad vienas žodis, kurį jis panaudojo ukrainiečių kalba, buvo neteisingai suprastas.
„Po to vertimo rusai pasielgė savaip, kaip jiems naudinga, ir ėmė versti jį kitomis kryptimis“, – aiškina V. Zelenskis.
Anot jo, Rusijos grasinimai kelia pavojų visai planetai.
„Viskas, ko bijo Putinas, nėra branduolinis smūgis. Jis bijo savo visuomenės, savo žmonių. Nes tik ši liaudis gali jį pakeisti, atimti iš jo valdžią ir perduoti ją kitam žmogui“, – sako jis.
20:46 | Nėra jokių „požymių“, kad Rusija rengtųsi panaudoti branduolinius ginklus – Baltieji rūmai
JAV prezidentui Joe Bidenui įspėjus apie pasauliui iškilusią branduolinio „Armagedono“ grėsmę, Baltieji rūmai penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nemato jokių ženklų, kad Rusija rengtųsi artimiausioje ateityje panaudoti branduolinius ginklus.
„Kol kas nematėme jokio pagrindo keisti savo pačių strateginę branduolinę poziciją. Nematome ir požymių, kad Rusija rengtųsi netrukus panaudoti branduolinius ginklus“, – pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Paklausta, ar nerimą sukėlęs J. Bideno įspėjimas, kurį jis išsakė ketvirtadienio vakarą kritikuodamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, buvo susijęs su naujais žvalgybos duomenimis, ji atsakė „ne“.
J. Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui pirmą kartą po Šaltojo karo iškilo branduolinio „Armagedono“ grėsmė ir kad jis stengiasi surasti Rusijos prezidento V. Putino „nuovažą“ kare Ukrainoje.
„Su Armagedono perspektyva nebuvome susidūrę nuo Johno F. Kennedy ir Kubos raketų krizės“ 1962-aisiais, sakė J. Bidenas per Demokratų partijos lėšų rinkimo renginį Niujorke, laikraščių magnato Ruperto Murdocho sūnaus Jameso Murdocho namuose.
V. Putinas „nejuokauja“, kai grasina panaudoti branduolinius ginklus per invaziją Ukrainoje, sakė J. Bidenas.
Turėdamas galvoje branduolinę priešpriešą, kurią sukėlė tuometinės Sovietų Sąjungos raketų dislokavimas Kuboje, iš kur jos galėjo lengvai pasiekti Jungtines Valstijas, J. Bidenas sakė, kad „pirmą kartą nuo Kubos raketų krizės mums iškilo tiesioginė branduolinių ginklų panaudojimo grėsmė, jei iš tikrųjų viskas ir toliau klostysis taip, kaip klostosi“.
V. Putinas yra paskelbęs menkai užmaskuotų grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, jei jam atrodys, kad nebeturi kitų galimybių siekdamas užimti dideles smarkiai besipriešinančios Ukrainos teritorijos dalis.
Ekspertai sako, kad tai tikriausiai būtų palyginti nedideli, taktiniai smūgiai. Tačiau J. Bidenas įspėjo, kad taktinis smūgis nedidelėje teritorijoje galėtų išprovokuoti platesnio masto įvykius.
20:26 | Kapavietėse Lymane – šeimų su mažais vaikais kūnai
Nuo spalio 1-osios, kai ukrainiečiai išlaisvino rytinėje Donecko srityje esantį Lymaną, mieste buvo rastos dvi vietos gyventojų kapavietės, rašo „Kanal 24“.
Anot Donecko srities karinės administracijos vadovo Pavelo Kyrylenko, vienoje kapavietėje buvo rasti apie du šimtai kapų, o kitoje kapavietėje palaidotų žmonių skaičius kol kas neaiškus.
Remiantis preliminaria informacija, pirmojoje kapavietėje palaidoti civiliai gyventojai. Antrojoje gali būti ir karių, ir civilių kūnų.
Šiuo metu teisėsaugos pareigūnai tiria šias vietas ir netrukus turėtų pradėti ekshumacijos procesą.
Anot „Donbass Realities“ korespondento Jegoro Loginovo, kapinėse randama palaidotų ištisų šeimų, buvo rasti 2019 m. ir 2021 m. gimusių vaikų kūnai.
Manoma, kad laidodamos žuvusiųjų kūnus masinėse kapavietėse rusų pajėgos stengiasi nuslėpti savo įvykdytus karo nusikaltimus.
19:37 | Ukraina skelbia pietuose atkovojusi 2,4 tūkst. kv. km
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išlaisvino 2,4 tūkst. kv. km teritoriją pietuose, rašo UNIAN.
„Kalbant apie mūsų Chersono regioną. Nuo visiško karo pradžios AFU deokupavo daugiau kaip 2,4 tūkst. kv. km Ukrainos žemės pietuose. Chersono rajone buvo deokupuotos šešiois gyvenvietės, Beryslavo – 61.
Stabilizavimo priemonės jau įgyvendintos 19 to paties rajono gyvenviečių. Taip pat evakuojami gyventojai“, – cituojamas prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Kyrylo Tymošenko.
Pastarosiomis savaitėmis ukrainiečiai šalies pietuose ir rytuose vykdo sėkmingą kontrpuolimą.
19:11 | Pentagonas: nėra požymių, kad Putinas planuotų paleisti branduolinį ginklą
Penktadienį Pentagonas pareiškė, kad kol kas nemato jokių požymių, jog Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas planuotų paleisti branduolinį ginklą, praneša „Politico“.
Pastarosiomis savaitėmis nerimaujama dėl V. Putino retorikos branduolinio karo klausimu. V. Putinas neseniai pareiškė, kad Rusija gali imtis „visų įmanomų priemonių“.
18:28 | Rusai vėl apšaudė Zaporižią
Rusijos pajėgos raketomis vėl apšaudė Zaporižią, rašo UNIAN.
„Priešas surengė dar vieną raketų smūgį regioniniam centrui“, – cituojamas Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Aleksandras Staruchas.
Jis paragino vietos gyventojus likti slėptuvėse.
„Kyla pavojus, kad apšaudymas gali pasikartoti“, – teigia jis.
Pastarosiomis dienomis rusai aktyviau apšaudo Zaporižią.
18:11 | Pranešama apie stiprų apšaudymą Energodare
Energodarą sudrebino apšaudymo garsai, staiga dingo elektra ir vandens tiekimas, praneša miesto meras Dmytro Orlovas, rašo UNIAN.
„Energodare okupantai sustiprino provokacijas! Šiuo metu pranešama apie smarkų apšaudymą, dėl kurio staiga nutrūko elektros energijos tiekimas. Kartu su žibintais dingo ir vandens tiekimas. Mieste nėra interneto“, – pranešė meras.
Anot jo, informacija apie galimą žalą ir aukas tikslinama.
„Radiacinis fonas Zaporižios atominės elektrinės pramoninėje teritorijoje ir pačiame mieste yra normalus“, – pridūrė D. Orlovas.
17:57 | Ukrainos programišiai „pasveikino“ Putiną
Ukrainos programišiai pasveikino Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną su jubiliejumi, rašo UNIAN.
Penktadienį V. Putinui sueina 70 m.
„Turėjome įsilaužti į CSTO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos – aut. past.) interneto svetaines, kad pasveikintume Putiną su paskutiniu gimtadieniu“, – cituojamas „IT armijos“ pranešimas.
„IT armija“ yra IT specialistų bendruomenė, įkurta vasario pabaigoje. Jos tikslas yra neutralizuoti Rusiją informacinėje ir kibernetinėje erdvėje.
17:49 | Žiniasklaida: Rusijoje atleistas dar vienas aukšto rango kariuomenės vadas
Rusija atleido Rytų karinės apygardos vadą, generolą pulkininką Aleksandrą Čaiko, naujienų agentūrą RBC cituoja „The Guardian“.
Pranešama, kad A. Čaiko atleidimas yra susijęs su rusų pralaimėjimais Ukrainoje. Vietoje jo Rytų karinei apygardai vadovaus generolas leitenantas Rustamas Muradovas. Rytų karinė apygarda yra viena iš penkių, sudarančių Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Kremlius ar Rusijos gynybos ministerija oficialiai nepatvirtino šios informacijos, nors Dagestano regiono vadovas pasveikino R. Muradovą su paskyrimu.
17:22 | Griežtas suomių premjerės pareiškimas: kad konfliktas pasibaigtų, Rusija turi palikti Ukrainą
Suomijos premjerė Sanna Marin pareiškė, kad Rusija turi pasitraukti iš Ukrainos ir tik taip gali būti išspęstas konfliktas, rašo „Sky news“.
„Konflikto išeitis – Rusijai palikti Ukrainą. Tai yra konflikto išeitis“, – žurnalistams penktadienį sakė ji.
Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24-ąją.
17:02 | 4 karo Ukrainoje scenarijai: tik vienas žada ramesnį gyvenimą
Ukrainiečių leidinys „Strana“ pateikė keturis galimus tolimesnius karo Ukrainoje variantus po Rusijos įvykdytos užgrobtų teritorijų aneksijos.
1. Rusija skelbia ultimatumą Ukrainai grasindama branduolinio ginklo panaudojimu
Šiuo metu dažnai kartojamas scenarijus: Rusija pareikalauja Ukrainos nutraukti karo veiksmus palei visą fronto liniją, kitu atveju grasindama panaudoti branduolinį užtaisą. Kitas šios scenarijaus variantas – iš pradžių suduodamas demonstratyvus branduolinis smūgis (pavyzdžiui, virš Juodosios jūros arba taktinio branduolinio ginklo panaudojimas prieš Vakarų Ukrainoje esantį karinį objektą, toliau nuo Rusijos sienos), o tuomet jau skelbs ultimatumą.
Analitikų manymu, tokio scenarijaus tikimybė tiesiogiai priklauso nuo užsienio valstybių reakcijos į branduolinio ginklo panaudojimą – Vakarų, o taip pat ir Rusijos partnerių ar neutralių valstybių – Kinijos, Indijos ir Turkijos. Jeigu V. Putinas sulauks perspėjimų dėl pasekmių, kurias jis vertins rimtai, tai tokia tikimybė sumažės. Jeigu šalys laikysis nuošalyje – atmesti tokio karo eigos varianto negalima.
Yra tikimybė, kad branduolinis ultimatumas bus paliktas ir ateičiai – prieš tai siekiant įvertinti situacijos fronte vystymąsi. Jeigu ukrainiečiai nebegalės daugiau veržtis gilyn į Rusijos okupuotas teritorijas, tai ultimatumo nebus, o kariaujama bus ir toliau konvecinėmis priemonėmis – bandant ukrainiečius „užmėtyti rusų mobilizuotųjų lavonais“.
Tokio ultimatumo tikimybė ženkliai išaugtų, jeigu kils pavojus Rusijos kontroliuojamam Chersonui, o ypač Krymo pusiasaliui.
Gali būti, kad prieš skelbiant branduolinį ultimatumą Rusija bandytų atakuoti Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus, taip „išjungiant“ iškart ištisus regionus. Tik tuomet, jeigu šis „perspėjimas“ nesuveiktų, būtų pasitelktas branduolinio ginklo panaudojimo grasinimas.
Ukrainos reakcija į tokį grasinimą taip pat tiesiogiai priklausys nuo Vakarų sąjungininkų reakcijos – bandytų jie spausti Rusiją, ar rekomenduotų Ukrainai rinktis kapituliaciją, kad būtų išvengta branduolinio karo?
2. Karas ir toliau vyksta jau įprastu režimu
Scenarijus, kurio metu situacija vystosi remiantis dabartiniais veiksmais fronte. Jo metu Rusija nenaudoja prieš Ukrainą masinio naikinimo ginklų, neskelbia Ukrainai karo, išlaikoma ta pati „spec. karinės operacijos“ kaukė.
Toliau būtų vykdomi kritinės svarbos infrastruktūros objektų apšaudymai, o padėtį fronte po mėnesio ar kelių Rusijoje būtų tikimasi pagerinti mobilizuotųjų pastangomis.
Tokiu atveju iš esmės vyktų sekinimo karas, nenaudingas tiek Vakarams, tiek ir Rusijai, ir vyktų tiesiog tikintis, kad kažkuri iš pusių galų gale paluš.
Kol kas karas vyksta pagal šio scenarijaus eigą, o ukrainiečiai sparčiai atgauna anksčiau prarastas pozicijas. Rusijai ir toliau sunkiai sekasi išlaikyti okupuotas teritorijas. Nėra aišku, ar planuojami mobilizuotųjų papildymai po mėnesio padės sustiprinti gynybines pozicijas. Maža to, nėra aišku ir kaip daug ukrainiečiai gali deokupuoti teritorijų per tą laikotarpį – vien per pastarąjį mėnesį Ukrainos pajėgos atsiėmė tūkstančius kv. kilometrų žemių.
3. Rusija skelbia karą Ukrainai ir visuotinę mobilizaciją
Šiuo atveju taip pat nebūtų bandoma pasinaudoti branduoliniu ginklu. Rusijoje tai reikštų visuotinę mobilizaciją, uždarytas sienas ir karo padėties paskelbimą.
Nuo ankstesnio varianto iš esmės skirtųsi tik mobilizuojamų asmenų skaičiumi. Atsižvelgiant į Rusiją jau dabar užgriuvusias tiekimo ir aprūpinimo problemas fronte ir „dalinės“ mobilizacijos metu, šį variantą Kremlius galėtų pasirinkti tik tikėdamasis „užmėtyti lavonais“ ukrainiečius, nes pagal gyventojų skaičių Rusija gerokai lenkia Ukrainą.
Maža to, gyventojų nuotaikos dėl tokio kardinalaus sprendimo Rusijoje gali būti nelabai palankios Kremliaus režimui.
4. Įšaldytas karas
Šis scenarijus numato, neskelbiant oficialiai kažkokio pobūdžio paliaubų, karinio aktyvumo mažinimą visa fronto linija iki tokio lygio, koks jau buvo 2015-aisiais Donbase. Vyrautų lokalūs susišaudymai, tačiau jokių reikšmingų proveržių tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės nebūtų.
Ukraina tokio žingsnio galėtų imtis nebent tuo atveju, jeigu Vakarų atstovai jiems tai „primygtinai rekomenduotų“ ir tai parodytų savo veiksmais. Nepaisant tokios teorinės galimybės, kol kas apie tokią galimybę niekas net neužsimena. Kita vertus, tai galėtų būti taktinis ėjimas siekiant efektyviau perginkluoti Ukrainos kariuomenę Vakarų ginkluote, ką labai sudėtinga padaryti vykstant aktyviems karo veiksmams.
Rusija taip pat gali sutikti su tokiu variantu, nes jai taip pat reikia „atgauti kvėpavimą“ – papildyti savo kariuomenės gretas naujais šauktiniais ir mobilizuotaisiais, o taip pat ir „įsisavinti“ jau okupuotas teritorijas.
16:12 | Zelenskis ragina ES labiau spausti Rusijos energetikos sektorių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Briuselį didinti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, praėjus dienai po to, kai ES įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į kaimyninę šalį.
„Turime ir toliau judėti šia kryptimi – daryti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, šiam pagrindiniam valstybės agresorės pajamų šaltiniui“, – sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Prahoje vykstančio ES viršūnių susitikimo dalyvius.
Jis padėkojo ES už tai, kad ji priėmė naujas sankcijas Maskvai, kuriomis išplėsti importo ir eksporto apribojimai ir į juodąjį sąrašą įtraukti asmenys dėl Rusijos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.
V. Zelenskis taip pat pakartojo Kyjivo raginimus demilitarizuoti teritoriją aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra Maskvos aneksuotoje teritorijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę įsakė perduoti savo vyriausybės nuosavybėn didžiausią Europoje atominę elektrinę.
„Kalbama ne tik apie Rusijos karinę įrangą, bet ir apie visų karių išvedimą iš elektrinės“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad šiuo metu joje yra apie 500 rusų.
Jis teigė, kad tai „labai svarbu branduolinei saugai“ ir tam, kad Ukraina turėtų pakankamai elektros energijos eksportui.
15:35 | Kyjivas: Ukrainos žmonės – „taikos architektai“
Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“ laimėjus Nobelio taikos premiją, Ukrainos prezidentūra paskelbė, kad ukrainiečiai, kurie nuo vasario patiria Rusijos agresiją, yra „taikos architektai“.
„Ukrainos žmonės yra pagrindiniai taikos, kurioje mes turime egzistuoti be agresijos, architektai“, – socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Šių metų Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas.
14:32 | Ukrainos kariai perėmė visos Makijivkos kontrolę Luhansko srityje
14:06 | Sprogimas Rusijos kariniame aerodrome: Kalugoje „nukrito“ bepilotis
Rusijos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad bepilotis nukrito Šaikovo kaime (Kalugos sritis, Rusija) esančioje karinėje oro pajėgų bazėje – tariamai jis sprogo ant pakilimo tako.
Kalugos gubernatorius Vladislavas Šapša taip pat patvirtino, kad sprogimas buvo. Jo teigimu, „nukrito bepilotis, galimai įskridęs iš pasienio zonos“ ir patikino, kad nei aerodromo infrastruktūra, nei technika nenukentėjo, žmonių aukų taip pat nėra.
UNIAN rašoma, kad Rusijos informaciniuose šaltiniuose jau keliama versija, kad bepilotis buvo paleistas iš pačios rusų karinės oro pajėgų bazės ir dėl gedimo nukrito.
13:43 | Pokyčiai Rusijos karo vadų gretose
Dagestano vadovas Sergejus Melikovas „Telegram“ paskelbė, kad Rusija paskyrė naują Rytų karinės apygardos vadą. Juo tapo Rustamas Muradovas, anksčiau vadovavęs Rusijos kariuomenei okupuotame Donbase.
„Rustamas Usmanovičius Muradovas buvo paskirtas Rytų karinės apygardos vadu – vienos galingiausių šalies karinių apygardų, kalbant apie kovinę jėgą“, – rašė S. Melikovas.
Anot S. Melikovo, R. Muradovas turi kovinės patirties, įgytos kariaujant Čečėnijoje ir Sirijoje.
Pastaruoju metu Rusijos Federacijoje pasikeitė ir Vakarų karinės apygardos vadas – į šias pareigas buvo paskirtas generolas leitenantas Romanas Berdnikovas, anksčiau vadovavęs Rusijos karių grupei Sirijoje.
13:15 | Nobelio komitetas ragina V. Putiną liautis vykdžius represijas prieš teisių aktyvistus
Norvegijos Nobelio komitetas, penktadienį paskelbęs šių metų taikos premijos laureatus, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užgniaužia žmogaus teises.
Nors komitetas teigė, kad šių metų premija nėra tiesioginė žinia V. Putinui, jis pavadino jo vyriausybę autoritarine valdžia, kuri vykdo represijas prieš žmogaus teisių gynėjus.
Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen pridūrė, kad siekta, jog premija atkreiptų dėmesį į tai, „kaip gniuždoma pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjai“.
12:45 | Nobelio komitetas ragina Baltarusiją išlaisvinti taikos premijos laureatą Bialiackį
Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti baltarusių žmogaus teisių gynėją ir vieną iš šių metų taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį, kuris šiuo metu sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą.
„Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.
12:20 | Nobelio taikos premija paskirta Bialiackiui, rusų ir ukrainiečių teisių organizacijoms
Šių metų Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas.
Komitetas pabrėžia, kad šių metų laureatai atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei.
„Jie daugelį metų propagavo teisę kritikuoti valdžią ir ginti pagrindines piliečių teises“, – sakoma pranešime.
„Jie dėjo daug pastangų, kad užfiksuotų karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia. Kartu jie įrodo pilietinės visuomenės svarbą taikai ir demokratijai“, – priduriama jame.
„Skirdamas 2022 metų Nobelio taikos premiją Alesiui Bialiackiui, organizacijai „Memorial“ ir Pilietinių laisvių centrui, Norvegijos Nobelio komitetas nori pagerbti tris iškilius žmogaus teisių, demokratijos ir taikaus sambūvio gynėjus kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“, – pabrėžiama pranešime žiniasklaidai.
„Šių metų laureatai, nuosekliai pasisakydami už humanistines vertybes, antimilitarizmą ir teisės principus, atgaivino ir pagerbė Alfredo Nobelio taikos ir tautų brolybės viziją – viziją, kurios šiandien pasauliui labiausiai reikia“, – sakoma jame.
11:38 | Joe Bidenas neatmeta pokalbio su Vladimiru Putinu G20 susitikime
JAV prezidentas Joe Bidenas neatmetė galimybės per lapkritį Balyje vyksiantį G20 viršūnių susitikimą susitikti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
„Tai dar turi būti svarstoma“, – sakė jis žurnalistams, atsakydamas į klausimą apie galimybę per viršūnių susitikimą tiesiogiai pasikalbėti su Rusijos prezidentu, rašo „Le Figaro“.
Baltieji rūmai taip pat anksčiau teigė, kad toks susitikimas nėra atmestas. Tačiau dviejų lyderių kelionių planai dar nėra nepatvirtinti.
11:07 | E. Macronas ragina R. T. Erdoganą kovoti su sankcijų Rusijai apeidinėjimu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo kolegą iš Turkijos Recepą Tayyipą Erdoganą kovoti su sankcijų, įvestų Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, apeidinėjimu.
E. Macronas „pabrėžė Europos sankcijų režimų svarbą stabdant Rusijos mėginimus aštrinti padėtį ir paragino kovoti su bet kokiomis jų vengimo strategijomis“, po derybų viršūnių susitikimo Prahoje kuluaruose pareiškė Prancūzijos prezidentūra.
Europoje ir JAV kilo susirūpinimas, kad norintys išvengti Vakarų taikomų suvaržymų mato Turkiją kaip prieglobstį, kadangi pastaroji nėra įvedusi baudžiamųjų priemonių Maskvai.
Turkijos prekyba su Rusija karo Ukrainoje metu smarkiai išaugo, o tai kelia Vašingtono susirūpinimą – nerimaujama, kad Rusijos oligarchai ir stambios įmonės per subjektus Turkijoje apeina sankcijas.
Visgi Jungtinių Valstijų spaudimas privertė Turkiją nusileisti – šalis praėjusį mėnesį patvirtino, kad paskutiniai trys likę bankai, vis dar aptarnaudavę Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo korteles, atsisako šių vakariečių pasipiktinimą keliančių paslaugų teikimo.
10:26 | Ukrainiečiai savo atsargas papildė rusų kovos mašinomis
Naujausioje savo ataskaitoje Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija skelbia, kad, tikėtina, jog, nuo invazijos pradžios Ukraina perėmė mažiausiai 440 Rusijos pagrindinių kovinių tankų ir apie 650 kitų šarvuočių.
„Daugiau nei pusę Ukrainos šiuo metu dislokuotų tankų parko gali sudaryti perimtos transporto priemonės“, – teigia britų žvalgyba.
„Tai, kad Rusijos įgulos nesugebėjo sunaikinti nepažeistos įrangos prieš pasitraukiant ar pasiduodant, rodo prastą jų pasirengimo būklę ir žemą kovos drausmės lygį“, – priduriama ataskaitoje.
Be to, britų žvalgai prognozuoja, kad Rusijos kariniams junginiams patiriant didelę įtampą, o karių moralei krentant vis žemiau, Rusija greičiausiai ir toliau praras savo sunkiąją ginkluotę.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 7 October 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) October 7, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/zxsxakKNtO
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/pwIRUanlAg
09:51 | Ukraina ragina Rusijos karius sudėti ginklus
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas penktadienį paragino Rusijos karius sudėti ginklus mainais į „gyvybės ir saugumo“ garantiją.
„Jūs vis dar galite išgelbėti Rusiją nuo tragedijos, o Rusijos kariuomenę – nuo pažeminimo, – rusų kalba Rusijos kariams skirtame vaizdo įraše sakė O. Reznikovas. – Mes garantuojame gyvybę, saugumą ir teisingumą visiems, kurie nedelsdami atsisako kariauti. Ir užtikrinsime tribunolą tiems, kurie davė nusikalstamus įsakymus.“
09:31 | Du rusai nuo mobilizacijos valtimi pabėgo į Aliaską
Du rusai atplaukė iš Čiukotkos į Šv. Lauryno salą, iš kur JAV teisėsaugininkų buvo nugabenti į didžiausią valstijoje miestą Ankoridžą. Valdžia sprendžia, ar leisti nuo mobilizacijos bėgusiems asmenims pasilikti šalyje.
Ketvirtadienio vakare „Alaska’s News Source“ pasirodė pranešimas apie du užsienio piliečius, kurie atplaukė prie Šv. Lauryno krantų nedidele valtimi.
Vietos visuomenės saugumo departamente patvirtino, kad atvykėliai – Rusijos piliečiai. Anot vietos administracijos atstovų, salos gyventojams vyrai aiškino, kad atvyko iš Evgekinoto miesto Čiukotkos autonominėje srityje, nuplaukę daugiau nei 400 kilometrų Beringo jūra. Jie tvirtino bėgantys nuo Rusijos paskelbtos „dalinės“ mobilizacijos.
09:14 | Okupuotame Chersono regione apšaudytas autobusas su civiliais
Pirminiais duomenimis, keturi žmonės žuvo, trys buvo sužeisti. Detalės tikslinamos.
09:00 | Apšaudytas Nikopolis
Okupantai vėl smogė Nikopoliui, pranešama, kad miestui suduoti 40 smūgių, rašo UNIAN.
Pasak Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus Valentino Rezničenkos, mieste buvo apgadinti keli daugiaaukščiai pastatai, daugiau nei 10 privačių namų, ūkiniai pastatai, elektros tinklai ir transporto infrastruktūros įmonė.
Pirminiais duomenimis, per apšaudymą niekas nenukentėjo.
08:15 | Baltarusija sako esanti pasiruošusi „gynybai“
Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas, kurį citavo Rusijos žiniasklaida, pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija sukūrė bendrą karinę grupę. Teigiama, kad ši grupė yra pasirengusi būti dislokuota „ginklu ginti“ Rusijos ir Baltarusijos sąjungą.
„Priimti ir būtini sprendimai kolektyviniam saugumui užtikrinti. Regioninė Baltarusijos ir Rusijos karių ir pajėgų grupuotė yra pasirengusi dislokuoti ir vykdyti sąjunginės valstybės ginkluotos gynybos užduotis“, – sakė jis.
07:53 | Zaporižios atakos aukų skaičius išaugo iki 11, 25 žmonės buvo išgelbėti
Nuo spalio 7-osios ryto gelbėjimo darbai tęsiasi sunaikintų gyvenamųjų pastatų vietoje Zaporižioje, kurią ketvirtadienio rytą septyniomis raketomis atakavo Rusijos pajėgos.
Vienu adresu iš po penkiaaukščio gyvenamojo namo griuvėsių ištraukti 8 žuvusių žmonių kūnai, išgelbėti 6 žmonės, iš kurių 5 paguldyti į ligoninę.
Kitu adresu iš po keturių aukštų gyvenamojo namo griuvėsių buvo ištraukti 3 žuvusių žmonių kūnai, išgelbėta 15 žmonių, iš kurių 8 paguldyti į ligoninę.
07:24 | Bidenas: pirmąkart po Šaltojo karo sugrįžo branduolinio „Armagedono“ grėsmė
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad pasauliui pirmą kartą po Šaltojo karo iškilo branduolinio „Armagedono“ grėsmė ir kad jis stengiasi surasti Rusijos prezidento Vladimiro Putino „nuovažą“ kare Ukrainoje.
„Su Armagedono perspektyva nebuvome susidūrę nuo Kenedžio ir Kubos raketų krizės“ 1962-aisiais, sakė J. Bidenas per Demokratų partijos lėšų rinkimo renginį Niujorke.
V. Putinas „nejuokauja“, kai grasina panaudoti branduolinius ginklus per invaziją Ukrainoje, sakė J. Bidenas.
06:47 | Rusai pirmą kartą atakavo Zaporižią iranietiškais dronais Shahed-136
Kaip praneša Zaporižios srities karinės administracijos vadas Oleksandras Staruchas, per išpuolį sužeistas vienas žmogus, jis paguldytas į ligoninę.
„Priešas užpuolė srities centrą. Dviejų Zaporižios rajonų infrastruktūros objektai buvo sunaikinti. Šiandien okupantas pirmą kartą panaudojo nepilotuojamus orlaivius, preliminariai tai buvo Shahed-136. Būtent todėl miestiečiai negirdėjo pernelyg garsių sprogimų garsų“, – „Telegram“ rašė O. Staruchas.
06:10 | Išaugo aukų skaičius Zaporižioje
Žuvusiųjų per Rusijos raketų smūgį ketvirtadienį Zaporižioje padaugėjo iki septynių, penki žmonės laikomi dingusiais, „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.
„Su dideliu liūdesiu turiu pranešti, kad per teroro aktą miesto centre padaugėjo aukų. Patvirtinta, kad žuvo septyni srities centro gyventojai, dar mažiausiai penki žmonės laikomi dingusiais. Šiuo metu vyksta griuvėsių ardymo darbai, o po to bus galima nustatyti tikslų žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių“, – sakė jis.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Europos Sąjunga ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėsdama draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.
► Dujotiekio „Nord Stream“, jungiančio Rusiją su Europa, nuotėkių vietos apžiūra sustiprino įtarimus, kad tai buvo sabotažo aktai, ketvirtadienį pranešė Švedijos pareigūnai.
► Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos kariuomenė per mažiau nei savaitę susigrąžino daugiau nei 400 kv. kilometrų pietiniame Chersono regione po to, kai Maskva pareiškė aneksavusi šią teritoriją.
► Per Rusijos raketų smūgį infrastruktūros objektams ir gyvenamiesiems namams Zaporižioje žuvo viena moteris, o gelbėtojai iš griuvėsių traukė nukentėjusiuosius, ketvirtadienį pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad iš Rusijos pajėgų buvo atkovoti dar trys kaimai pietinėje Chersono srtyje.
