Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
22:55 | Zelenskis: prieš NATO viršūnių susitikimą norime parodyti rezultatus mūšio lauke
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu ispanų transliuotojui RTVE, teigė, kad prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Ukraina nori parodyti rezultatus mūšio lauke.
„Prieš susitikimą privalome parodyti rezultatus, nes kiekvienas metras yra vertas gyvybės“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pripažino, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų planai pradėti kontrpuolimą pastaraisiais mėnesiais sulėtėjo. V. Zelenskis taip pat paragino Vakarų partnerius toliau tiekti ginkluotę, nes spartus jos atvykimas į Ukrainą gretina ir kontrpuolimo rezultatus.
„Mes sustojome, nes negalėjome stumtis į priekį. Ėjimas pirmyn reiškia prarastas žmonių gyvybes, jei mes neturime pakankamai ginkluotės. Mes esame labai atsargūs. Greiti žingsniai ne visada yra saugūs. Jei jūs man pasakysite, kad praeis du mėnesiai ir mirs tūkstantis žmonių arba praeis trys mėnesiai ir mirs mažiau žmonių, aišku, kad aš rinksiuosi antrą variantą. Renkantis tarp laiko ir žmonių, svarbiausias dalykas yra žmonės“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Kalbėdamas apie Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, Ukrainos prezidentas teigė, kad V. Putinas yra labiau išsigandęs, nei jis, kadangi „mane nori nužudyti tik Rusijoje, o jį nori nužudyti visas pasaulis“.
Paklaustas, kaip gali keistis Jungtinių Valstijų parama po 2024 m. prezidento rinkimų, V. Zelenskis išreiškė pasitikėjimą, kad parama tęsis, nepaisant to, kas bus Baltųjų rūmų šeimininkas.
22:43 | Ukrainiečiai apie sprogimą Zaporižios AE sužinotų po kelių valandų
Ukraina apie Zaporižios AE sprogimą sužinotų tik po kelių valandų, skelbia UNIAN.
Rusija elektrinę užėmė karo pradžioje, o per pastaruosius metus pradėjo didėti nuogąstavimai dėl saugumo, Maskvai ir Kyjivui nuolat keičiantis kaltinimais jos apšaudymu.
Ukrainos karinė žvalgyba neseniai pareiškė, nors ir nepateikė įrodymų, kad Rusija šalies pietryčiuose esančiame objekte planuoja plataus masto provokaciją. Praėjusią savaitę ukrainiečių vyriausybės nariai informavo tarptautinius atstovus apie galimą grėsmę.
21:18 | Baltieji rūmai nekomentuoja branduolinio ginklo dislokavimo Lenkijoje
Baltieji rūmai atsisakė pakomentuoti Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Varšuva norėtų, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti JAV branduoliniai ginklai.
Lenkijos radijo Baltųjų rūmų korespondentas Marekas Walkuski sakė, kad Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo koordinatorius Johnas Kirby spaudos konferencijos metu vengė klausimo apie Lenkijos ir JAV kalbas dėl branduolinio ginklo dislokavimą.
Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.
Tai penktadienį po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo migracijos klausimu paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki, skelbia polsatnews.pl
„Sprendimas priklausys nuo JAV ir mūsų NATO partnerių. Mes išreiškiama savo valią imtis veiksmų kuo greičiau“, – kalbėjo M. Morawieckis.
NATO branduolinio ginklo dalijimosi programa yra viena iš atgrasymo strategijos sudedamųjų dalių. Ji leidžia dislokuoti branduolį ginklą valstybėje narėje, kuri pati tokio ginklo neturi. Nuo 2009 m. branduoliniai ginklai buvo dislokuoti Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
21:13 | Kazachstanas: Maskva bandė verbuoti kazachus prisijungti prie savo pajėgų Ukrainoje
Kazachstanas pareiškė, kad Maskva socialiniuose tinkluose bandė verbuoti šios Kremliui draugiškos Vidurinės Azijos šalies piliečius prisijungti prie Ukrainoje kariaujančių Rusijos pajėgų.
Toks regiono pareigūnų perspėjimas pasirodė ketvirtadienį vėlai vakare, vietos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Ukrainoje žuvo Kazachstano piliečių.
Tiek Rusijos pajėgos, tiek privati karinė bendrovė „Wagner“ siekė, kad prie jų prisijungtų buvusio Sovietų Sąjungos regiono šalių piliečiai.
Šiaurinio Kostanajaus regiono, kuris ribojasi su Rusija ir kuriame gyvena gausi rusų mažuma, prokurorai perspėjo gyventojus nepasiduoti mėginimams socialiniuose tinkluose verbuoti vyrus prisijungti prie Maskvos pajėgų.
Vyriausybės duomenimis, šiame regione gyvena apie 880 000 žmonių, iš kurių apie 41 proc. yra etniniai rusai.
„Mūsų regiono teritorijoje buvo bandoma verbuoti vietos gyventojus į Rusijos Federacijos teritoriją, kad jie dalyvautų ginkluotame konflikte Ukrainoje“, – teigiama regiono prokuratūros išplatintame pareiškime.
Kazachstanas atsisako pripažinti Maskvos okupuotus rytinius ir pietinius Ukrainos regionus kaip Rusijos dalį. Tačiau šalis kaltinama padedanti Maskvai apeidinėti sankcijas, o jos vadovybė tebėra artima Kremliui.
Vietos prokurorai sakė, kad socialiniuose tinkluose pastebėjo separatistinių raginimų dėl Kazachstano.
„Siekdami užtikrinti visuomenės saugumą, apsaugoti piliečių teises ir laisves bei užkirsti kelią socialinės ir politinės padėties destabilizacijai, raginame nepasiduoti tokiems provokaciniams pareiškimams ir raginimams žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose“, – nurodoma jų pareiškime.
Jie teigė, kad dalyvavimas kitų šalių ginkluotame konflikte ir separatistiniai raginimai yra neteisėti ir už tai gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
„Raginame piliečius, žiniasklaidą ir socialinių tinklų naudotojus susilaikyti nuo bet kokių pirmiau minėtų pažeidimų“, – priduriama pranešime.
20:45 | JAV generolas: kontrpuolimas vyksta, bet lėčiau, nei buvo prognozuota
Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas „vyksta lėčiau, nei žmonės prognozavo“, tačiau jis vyksta, penktadienį sakė JAV generolas Markas Milley.
„Tai vyksta lėčiau, nei žmonės prognozavo, bet manęs nestebina. Jie nuolat žengia į priekį, sąmoningai eina per labai sudėtingus minų laukus“, – kalbėjo M. Milley.
Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ukrainos kariai veržiasi visomis kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas kryptimis.
20:37 | Prigožino imperija slysta jam iš rankų: skelbiama, kad išjungiamas jo „trolių fabrikas“
Jevgenijui Prigožinui Rusijoje iki šiol priklausė ne tik „Wagner“ samdinių grupė, bet ir daugybė medijos kanalų. Panašu, kad maištą sukėlęs J. Prigožinas stumiamas į paraštes, kadangi Rusijoje išjungiami jam priklausantys puslapiai, atleidžiami juose dirbantys žmonės.
Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad J. Prigožinui priklausančio holdingo „Patriot“ svetainės, tokios kaip „Federalinė naujienų agentūra“, „Politika segodnia", „Nevskije novosti“, „Narodnyje novosti“, yra išjungiamos.
Pranešama, kad kai kurios holdingo įmonės jau atleido darbuotojus be atlygio ir tai vyksta su paties J. Prigožino žinia, kuris, anot UNIAN, paskelbė apie „Patriot“ holdingo likvidavimą.
Apie savo veiklos nutraukimą paskelbė ir socialinis tinklas „JaRus“, kurio pagrindinis investuotojas buvo J. Prigožinas. Rusijoje veikęs tinklas turėjo 12 mln. vartotojų.
„Patriot“ žiniasklaidos holdingas vadinamas J. Prigožino „trolių fabriku“, dariusiu įtaką ir ne vienam pasauliniam įvykiui, pavyzdžiui, 2016 m. JAV prezidento rinkimams.
20:16 | Rusijos kariai lipa ant savo minų
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Chersone iki 10 okupantų karių žuvo užlipę ant minų, kurios buvo paliktos ankstesnės Rusijos kariuomenės rotacijos metu.
„Rusijos okupacinės pajėgos ir toliau žudo vieni kitus mūšio lauke. Pavyzdžiui, Chersono srities Sergejevkos kaime po eilinės pozicijų rotacijos nuo birželio 15 d. iki šių dienų buvo susprogdinta iki 10 priešo karių“, – socialiniuose tinkluose skelbia Ukrainos kariuomenė.
20:00 | Nausėda: branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje gali būti savaičių klausimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tikėtina, jog Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje yra savaičių klausimas.
„Tikėtina, kad tai yra savaičių klausimas, kada branduoliniai ginklai bus dislokuoti čia (Baltarusijoje – BNS)“, – penktadienį transliuotame interviu Prancūzijos nacionaliniam transliuotojui „France 24“ sakė šalies vadovas.
Pasak jo, dislokavimas šiuo metu yra „įgyvendinimo stadijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį paskelbė, kad jo šalis taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje ketina pradėti dislokuoti liepos 7–8 dienomis.
Lietuvos nerimas dėl padėties Baltarusijoje pastaruoju metu taip pat išaugo Kremliui paskelbus, jog į šią šalį po maišto atvyks samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas. Baltarusijoje taip pat leista įsikurti ir daliai „Wagner“ samdinių, tačiau neaišku, ar ir kada tai įvyks.
19:15 | JAV: kontrpuolimas kol kas nepateisino lūkesčių, bet paramą tęsime
Jungtinės Valstijos pripažįsta, kad pirmoji Ukrainos kontrpuolimo stadija nepateisino lūkesčių, tačiau tikina, kad tęs savo paramą kariaujančiai šaliai, skelbia CNN.
„Nuolat kontaktuojame su savo partneriais Ukrainoje. <...> Darome viską, kad padėtume jiems vykdyti kontrpuolimą“, – penktadienį kalbėjo Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo koordinatorius Johnas Kirby.
Jis teigė, kad Ukrainos kontrpuolimas pasiekė tam tikro progreso, tačiau ne tokio, kokio norėjo pats Kyjivas.
16:48 | Zelenskis: Ukraina stiprins savo šiaurines sienas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis stiprins savo šiaurines sienas.
Ukraina stiprins gynybines linijas prie šiaurinių šalies sienų, pasirodžius pranešimų apie Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ persikėlimą į Baltarusiją.
Sprendimas priimtas penktadienį vykusiame vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdyje, sakoma prezidento pranešime platformoje „Telegram“.
Ši užduotis patikėta Ukrainos vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui Valerijui Zalužnui ir Jungtinių pajėgų vadui Serhijui Najevui.
Praėjusį savaitgalį Rusijoje „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino nuversti šalies karinę vadovybę, tačiau galop nutraukė skelbtą žygį prieš Maskvą. Kremlius tada pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, į ją leista pasitraukti ir „Wagner“ samdiniams.
16:45 | Rusams apšaudžius mokyklą Donecko srityje žuvo du žmonės
Rusams apšaudžius mokyklą Ukrainos Donecko srityje žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti, penktadienį pranešė regiono prokuratūra.
Penktadienį Rusijos pajėgos atakavo Serhijivkos kaimą Pokrovsko rajone. Pataikyta į vietos mokyklos teritoriją, kurioje apšaudymo metu buvo 12 civilių gyventojų – administracijos atstovai, mokytojai ir techninis personalas, sakoma platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.
Per apšaudymą žuvo 56 metų pradinių klasių mokytoja ir 44 metų vyriausioji buhalterė. Dar šeši darbuotojai, keturi vyrai ir dvi moterys, buvo sužeisti.
16:41 | Lenkija nori, kad NATO šalyje dislokuotų branduolinį ginklą
Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.
Tai penktadienį po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo migracijos klausimu paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki, skelbia polsatnews.pl
„Sprendimas priklausys nuo JAV ir mūsų NATO partnerių. Mes išreiškiama savo valią imtis veiksmų kuo greičiau“, – kalbėjo M. Morawieckis.
NATO branduolinio ginklo dalijimosi programa yra viena iš atgrasymo strategijos sudedamųjų dalių. Ji leidžia dislokuoti branduolį ginklą valstybėje narėje, kuri pati tokio ginklo neturi. Nuo 2009 m. branduoliniai ginklai buvo dislokuoti Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
16:18 | Zalužnas: „Siutina, kai aiškina apie lėtą kontrpuolimą“
Ukrainos kariuomenės vadas V. Zalužnas pareiškė, kad jį siutina apie „lėtą kontrpuolimą“ aiškinantys asmenys.
„Siutina, kai sako, kad kontrpuolimas lėtas, juk kiekvienas metras turi kraujo kainą. Čia ne šou, kurį stebi visas pasaulis, kuriame galima daryti statymus ar ką nors panašaus. Kiekviena diena, kiekvienas metras turi kraujo kainą“, – pažymėjo V. Zalužnas.
Jo teigimu, Ukrainos kontrpuolimas judėtų greičiau, jeigu būtų ginkluotės (Rusijos artilerija kai kuriose vietose turi pranašumą 10 kartų, nes ukrainiečiams trūksta amunicijos) ir aviacijos – ukrainiečiai vis dar negauna trokštamų naikintuvų F-16.
Ukrainos kariuomenės vadas pažymėjo, kad be visiško kariuomenės aprūpinimo šie planai išvis nėra įgyvendinami, tačiau, nepaisant to, „jie yra vykdomi“.
14:49 | Budanovas: FSB pavesta nužudyti Prigožiną
Rusijos FSB buvo pavesta nužudyti maištą šalyje sukėlusį „Wagner“ vadą Jevgenijų Prigožiną, interviu leidiniui „The War Zone“ sakė Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas.
„Žinome, kad Prigožino nužudymo užduotis buvo patikėta FSB. Ar jiems tai pavyks? Laikas parodys. Vienaip ar kitaip, visi galimi bandymai nužudyti nebus greiti. Jiems prireiks šiek tiek laiko, kad sukurtų tinkamus metodus ir pasiektų etapą, kai jie bus pasirengę didelio masto operacijai.
Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tai didelis atviras klausimas. Ar jiems pavyks tai padaryti? Ar jie išdrįs įvykdyti šį įsakymą?“ – kalbėjo K. Budanovas.
Jis pridūrė, kad bet kokie veiksmai, kuriais siekiama destabilizuoti Rusijos viduje, yra naudingi Ukrainai.
13:58 | Po „Wagner“ maišto Maskva taps tik stipresnė – S. Lavrovas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad po praeitą savaitgalį įvykusio privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto Maskva taps tik stipresnė.
„Rusija visada įveikdavo visas savo problemas... ji tampa vis stipresnė ir stipresnė. Taip bus ir šį kartą. Šis procesas jau prasidėjo“, – žurnalistams teigė S. Lavrovas.
13:27 | Lenkijoje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas rusų ledo ritulininkas
Lenkijos vidaus saugumo agentūra Silezijos vaivadijoje sulaikė rusą, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai, penktadienį pranešė pareigūnai.
Sulaikytas rusas yra profesionalus ledo ritulininkas. Jis žaidė viename pirmosios lygos klubų, sakė Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro.
Regiono prokuratūra pranešė, kad šio asmens, žiniasklaidos identifikuoto kaip 28-erių Maksimas S., veikla, vykdyta nuo 2021 metų spalio, buvo susijusi su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų keliose vaivadijose šnipinėjimu.
Sulaikytasis apkaltintas priklausymu organizuotai nusikalstamai grupei ir veikimu užsienio žvalgybos naudai prieš Lenkijos interesus. Už tokią veiklą numatoma laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė.
12:50 | TVF skyrė Ukrainai antrąją išmoką pagal ilgalaikio finansavimo programą – 890 mln. dolerių
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba baigė pirmąją išplėstinės fondo priemonės (EFF) Ukrainai pirmąją apžvalgą ir nusprendė valstybės iždo paramai nedelsiant pervesti antrąją išmoką – apytikriai 890 mln. JAV dolerių atitinkančią sumą.
"[Ukrainos] oficialiosios institucijos sudėtingomis sąlygomis pasiekė reikšmingą pažangą vykdydamos pagal EFF prisiimtus įsipareigojimus“, – pažymima TVF pranešime.
12:22 | Ukraina smogė rusų štabui ir degalų bei tepalų sandėliui prie laikinai okupuoto Berdiansko
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos kariuomenės štabui ir degalų bei tepalų sandėliui laikinai okupuoto Berdiansko priemiestyje Zaporižios srityje, penktadienį pranešė Generalinis štabas.
Ryte mieste girdėjosi sprogimai, o Berdiansko pareigūnai pranešė apie gaisrą oro uosto rajone.
11:47 | Ukrainiečiai Zaporižioje surengė pratybas siekiant pasiruošti galimai AE avarijai
Ukrainos ekstremaliąsias situacijas likviduojančių tarnybų darbuotojai, apsirengę baltais ir geltonais apsauginiais kostiumais bei pasitelkę prietaisus radiacijos lygiui nustatyti, ketvirtadienį dalyvavo pratybose, kuriose ruošėsi galimam radiacijos nuotėkiui iš Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės.
11:29 | Karinė žvalgyba: rusai palieka Zaporižios AE
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdyba praneša, kad Rusijos okupantai ėmė palikti Zaporižios atominę elektrinę. Taip pat elektrinę palikti iki liepos 5 dienos įsakyta ir keliems jos darbuotojams.
„Naujausiais duomenimis, Zaporižios atominės elektrinės teritoriją pamažu palieka okupacinis kontingentas. Vieni pirmųjų iš stoties išvyko trys „Rosatom“ darbuotojai, vadovavę rusų veiksmams.
Taip pat Ukrainos darbuotojai, pasirašę sutartį su „Rosatom“, sulaukė rekomendacijų evakuotis. Pagal gautus nurodymus jie turi išvykti iki liepos 5 dienos“, – Ukrainos karinė žvalgyba rašo „Telegram“.
Žvalgų teigimu, okupantams patariama persikelti į Krymą. Žvalgyba praneša, kad teisės skyriaus viršininkas Mancurovas, vyriausiasis inspektorius Štackis ir tiekimo stoties vadovo pavaduotojas Gubarevas jau išvyko į pusiasalį.
Tuo pat metu, žvalgų žiniomis, okupantai nurodė elektrinėje likusiam personalui „bet kokių ekstremalių situacijų atveju kaltinti Ukrainą“.
10:54 | M. Pence'as atvyko netikėto vizito į Ukrainą, susitiko su V. Zelenskiu
Buvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje, susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir apžiūrėjo karo draskomą šalį, kovojančią su Rusijos agresija.
M. Pence'as, kuris šį mėnesį pradėjo savo kampaniją dėl respublikonų kandidato į prezidentus nominacijos, griežtai kritikuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.
Jis ragina JAV teikti daugiau karinės pagalbos šaliai ir kritikuoja savo varžovus respublikonus, kurie abejoja nuolatine JAV pagalba, sakydamas, kad partijoje nėra vietos V. Putino apologetams, ir prieštaraudamas tiems, kurie nori, kad JAV vaidmuo pasaulio arenoje taptų ribotesnis.
Anot patarėjo, ketvirtadienį M. Pence'as Ukrainoje praleido maždaug 12 valandų. Jis sustojo Moščune, Bučoje ir Irpinėje, pranešė kartu su juo keliavusi televizija „NBC News“.
„Esu čia, nes svarbu, kad amerikiečiai suprastų, kokią pažangą padarėme ir kaip parama Ukrainos kariuomenei atitinka mūsų nacionalinius interesus, – teigė jis televizijai. – Tikrai tikiu, kad dabar, labiau nei bet kada anksčiau, mūsų šalyje reikia lyderių, kurie aiškiai išreikštų Amerikos lyderystės pasaulyje svarbą.“
10:21 | Rusijos pajėgos naktį bepiločiais orlaiviais ir raketomis atakavo Ukrainą
Rusijos pajėgos penktadienio naktį atakavo Ukrainą 13 bepiločių orlaivių „Shahed-161/131“ ir keturiomis raketomis S-300, pranešė ukrainiečių oro pajėgos.
Ukrainos oro gynyba numušė dešimt dronų.
Platformoje „Telegram“ Ukrainos karinės oro pajėgos nurodė, kad atakos metu nukentėjo kariniai ir infrastruktūros objektai Zaporižios srityje.
Pasak laikinai einančio Zaporižios mero pareigas Anatolijaus Kurtjevo, per išpuolį išvengta aukų ir nepadaryta jokios žalos gyvenamiesiems pastatams.
09:43 | Britų žvalgyba: Rusijos 2023 metų karinis biudžetas – apie 69 mlrd. eurų
Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) šio mėnesio ataskaitoje įvertino, kad Rusijos karinis biudžetas šiais metais sudarys apie 6,6 trln. rublių (apie 69 mlrd. eurų), penktadienį skelbia britų žvalgyba. Tai sudaro apie 4,4 proc. Rusijos BVP, palyginti su 3,6 proc. 2021 metais, prieš invaziją į Ukrainą.
Socialiniame tinkle „Twitter“ penktadienį paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad „tikrosios Rusijos karinės išlaidos tebėra neaiškios dėl skaidrumo stokos, įskaitant įslaptintų biudžeto eilučių, kurios sudaro apie 22 proc. viso Rusijos vyriausybės biudžeto, naudojimą“.
„Nors karui Ukrainoje skiriama tik dalis gynybos biudžeto, padidėjusios išlaidos rodo, kiek kainuoja Rusijos veikla Ukrainoje“, – teigė žvalgyba.
Be to, anot jos, Rusija beveik neabejotinai patiria papildomų tiesioginių biudžeto išlaidų gynybai dėl karo, įskaitant saugumo išlaidas okupuotuose regionuose ir gynybos priemones su Ukraina besiribojančiuose regionuose.
09:04 | „Bellingcat“ rusai pastatė, o dabar gali sugriauti užtvanką
Tarptautinė tyrėjų grupė „Bellingcat“ skelbia apie įtemptą padėtį Zaporižios mieste Tokmake, kur rusų kariai prieš ukrainiečių kontrpuolimą pastatė užtvanką, o dabar kyla rizika, kad ji specialiai bus sugriauta.
Nepriklausomi stebėtojai sutinka, kad šis žingsnis yra dalis platesnės Rusijos tendencijos sukurti vandens kliūtis Ukrainos kontrpuolimui, kaip buvo, pavyzdžiui, Kachovkos hidroelektrinės užtvankos atveju.
Kaip skelbia „Bellingcat“, kurdami užtvanką ant Tokmačkos upės, rusai jau buvo užtvindę pagrindines teritorijas, tikriausiai siekdami sutrukdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą. Tai sukels dar didesnį vandens lygio kilimą, užpelkėjimą ir rezervuarų išdžiūvimą.
„Bellingcat“ teigia, kad Rusija gali svarstyti užtvindyti Tokmako miestą.
Remiantis birželio 6 d. palydovinėmis nuotraukomis, rusai savo gynybos linijoje pastatė užtvanką, panašią į smėlio užtvarą. Anot analitikų, greičiausiai užtvanką okupantai naudoja ir kaip papildomą tiltą.
08:21 | Popiežiaus pasiuntinys Maskvoje susitiko su patriarchu Kirilu
Popiežiaus Pranciškaus taikos pasiuntinys ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovu patriarchu Kirilu.
Šią savaitę kardinolas Matteo Zuppi pradėjo vizitą Rusijoje – pirmąją tokią kelionę po to, kai 2022 metų vasarį prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas ištikimai remia prezidentą Vladimirą Putiną ir puolimą Ukrainoje, kurį yra apibūdinęs kaip šventą.
„Labai džiaugiuosi, kad atvykote į Maskvą“, – Maskvos Šv. Danilovo vienuolyne M. Zuppi sakė patriarchas Kirilas.
„Šiuo metu, kai Rusijos ir Vakarų santykiai susiduria su rimtomis problemomis.. labai svarbu, kad visos jėgos, norinčios išsaugoti taiką ir teisingumą, susivienytų“, – teigė jis, atkreipdamas dėmesį į esą iškilusio didelio pasaulinio karo grėsmę.
Jis paragino abi Bažnyčias suvienyti jėgas ir neleisti, kad situacija pasisuktų neigiama linkme.
07:47 | Rusija nesako, kur po „Wagner“ maišto yra generolas S. Surovikinas
Kremlius ketvirtadienį atsisakė pateikti kokių nors detalių apie rusų generolo Sergejaus Surovikino statusą ir buvimo vietą, kurie yra neaiškūs nuo privačios karinės bendrovės „Wagner“ savaitgalį pradėto ir netrukus nutraukto maišto.
Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Agresyvia taktika Sirijos kare pasižymėjęs S. Surovikinas, Rusijos pajėgų Ukrainoje vado pavaduotojas, viešumoje nesirodė nuo pat šeštadienio, kai paskelbtame vaizdo įraše ragino samdinių bosą Jevgenijų Prigožiną nutraukti ginkluotą maištą.
07:00 | Ispanija perima pirmininkavimą ES, premjeras lankysis Ukrainoje
Ispanija šį savaitgalį pradės pirmininkavimą Europos Sąjungai rotacijos tvarka, o ministras pirmininkas Pedro Sanchezas apsilankys Kyjive, kad parodytų tvirtą Europos paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
P. Sanchezas „šeštadienį, liepos 1 dieną, pradės pirmininkavimą ES Tarybai Ukrainoje,.. kad savo dalyvavimu pademonstruotų neabejotiną Europos Sąjungos paramą“ šiai šaliai, sakoma jo biuro pareiškime.
Pranešimas buvo paskelbtas P. Sanchezui dalyvaujant ES viršūnių susitikime Briuselyje, kuriame Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dalyvavęs per vaizdo ryšį, patvirtino vizitą.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Lenkija, reaguodama į Rusijos samdinių grupės „Wagner“ planus persikelti į Baltarusiją, prie savo rytinės sienos dislokuos daugiau personalo ir įrengs fizinių užtvarų sustiprinimų.
► Lenkija nupirks pažangių amerikietiškų raketinės gynybos sistemų „Patriot“, o sandorio vertė bus iki 15 mlrd. dolerių (13,7 mlrd. eurų), trečiadienį paskelbė Pentagonas.
► Ukrainiečių karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas ketvirtadienį pareiškė, kad po trumpai gyvavusio „Wagner“ maišto Rusijoje Jevgenijaus Prigožino pavaldiniai nebekovos Ukrainoje.
