Jis tai padaryti įsipareigojo Šveicarijoje, sakydamas kalbą inauguraciniame viršūnių susitikime dėl taikos savo šalyje, kuriame dalyvavo daugiau nei 90 valstybių, tačiau ne Rusija.
Svarbiausi įvykiai:
20:48 | Zelenskis pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai tam pritars tarptautinė bendruomenė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai tam pritars tarptautinė bendruomenė.
Jis tai padaryti įsipareigojo Šveicarijoje, sakydamas kalbą inauguraciniame viršūnių susitikime dėl taikos savo šalyje, kuriame dalyvavo daugiau nei 90 valstybių, tačiau ne Rusija.
Zelenskis forume sakė tikintis, kad viršūnių susitikimas padės „teisingam“ ir „tvariam“ susitarimui su Rusija.
„Turime kartu nuspręsti, ką teisinga taika reiškia pasauliui ir kaip ji gali būti pasiekta ilgalaikiu būdu“, – sakė jis.
„Tuomet apie tai bus pranešta Rusijos atstovams, kad antrajame taikos viršūnių susitikime galėtume nustatyti tikrąją karo pabaigą“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis neatskleidė, ar yra pasirengęs tiesiogiai vesti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Viršūnių susitikimo išvakarėse V. Putinas išdėstė savo sąlygas konfliktui užbaigti.
Jis paragino Ukrainą išvesti savo karius iš šalies pietų ir rytų ir atsisakyti ambicijų prisijungti prie NATO karinio aljanso. Zelenskis greitai atmetė šias sąlygas.
„Jis ragina ne rengti derybas, o pasiduoti“, – šeštadienį vykusiame viršūnių susitikime Putino reikalavimus pakomentavo JAV viceprezidentė Kamala Harris.
20:42 | Zelenskis padėkojo ekumeniniam patriarchui Baltramiejui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulinio taikos viršūnių susitikimo kuluaruose susitiko su ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi ir padėkojo jam už paramą sugrąžinant ukrainiečių vaikus ir keičiantis karo belaisviais.
Ukrainos lyderis tai pasakė žinučių siuntimo programėlėje „Telegram“ paskelbtame įraše, praneša „Ukrinform“.
„Susitikau su Jo Šventenybe ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi. Dėkoju už humanitarinę paramą Ukrainai, ypač Ukrainos vaikų grąžinimo ir kalinių keitimo klausimais. Dėkoju už maldas už taiką ir pagalbą ukrainiečiams, kurie nukentėjo nuo Rusijos agresijos. Tai mums labai svarbu“, – sakė Zelenskis.
19:10 | Ukrainos kariuomenė išvijo užpuolikus iš Serebrjansko miško teritorijos netoli Kreminos
Severodonecko rajono karinės administracijos vadovas Romanas Vlasenko tai pareiškė per „Telegram“, praneša „Ukrinform“.
„Ryte analitikai pranešė, kad priešas traukėsi Serebrjanskio girioje ir Kliščijivkoje, tačiau pažengė pirmyn ties Kalynivka, Novopokrovske ir Jasnobrodivka. Vėliau Azovo brigados vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras patvirtino, kad Ukrainos gynėjai išvijo okupantus iš Serebrjansko miško“, – rašoma pranešime.
Kaip pranešama, Pokrovsko kryptimi vis dar tęsiasi devyni mūšiai.
19:07 | Jermalkas: Zelenskio pasiūlyta taikos formulė turi tapti pagrindu karo užbaigimui
Prezidento Zelenskio pasiūlyta taikos formulė turėtų tapti pagrindu Rusijos pradėto karo užbaigimui. Tačiau Ukraina yra atvira bet kokioms kitoms idėjoms ir pasiūlymams, jeigu tik jie gerbia Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą.
Taip paaiškino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas Ukrainos televizijos eteryje prieš taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, praneša „Ukrinform“.
„Manome, kad yra visiškai teisinga, kad mūsų Ukrainos prezidento pasiūlyta taikos formulė būtų pagrindas, nes karas ir agresija prieš Ukrainą tęsiasi. Visiškai teisinga tai pripažinti. Mes visada pabrėžiame ir kalbame apie tai ir savo poziciją, kuri yra labai aiški: esame atviri bet kokiems pasiūlymams ir idėjoms iš visų šalių, kurios gerbia mūsų nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – sakė jis.
Anot jo, Ukrainai svarbu, kad Taikos viršūnių susitikime būtų parengtas bendras planas, kuriam pritartų dauguma šalių.
A. Jermakas taip pat sakė, kad jokie alternatyvūs planai „nėra geri“. „Nes, vėlgi, vyksta karas ir agresija prieš Ukrainą. Nesuprantu, kaip kas nors gali kalbėti apie ką nors mūsų nepaklausęs ir neatsižvelgęs į mūsų poziciją. Manau, tai neįmanoma ir neperspektyvu", – aiškino jis.
19:02 | Italijos premjerė smerkia V. Putino „propagandą“ dėl Ukrainos taikos derybų
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą, kad Ukraina prieš bet kokias taikos derybas faktiškai pasiduotų, šeštadienį pavadino propaganda.
„Man tai neatrodo itin veiksminga kaip derybų pasiūlymas – pasakyti Ukrainai, kad ji turi pasitraukti iš Ukrainos“, – pareiškė ji Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo Italijoje pabaigoje.
„Sakyčiau, tai labiau panašu į propagandinę iniciatyvą... sukurti naratyvą, kuriuo norima pateikti priešingą informaciją apie tai, kas yra atsakingas už šį konfliktą“, – pažymėjo Italijos vyriausybės vadovė tuo metu, kai Šveicarijoje prasidėjo tarptautinė konferencija dėl konflikto užbaigimo.
V. Putinas, kuris nebuvo pakviestas į susitikimą Šveicarijoje, penktadienį pasmerkė konferenciją ir pareikalavo, kad Kyjivas prieš bet kokias realias taikos derybas faktiškai pasiduotų.
G. Meloni šeštadienį į derybas nusiuntė savo užsienio reikalų ministrą Antonio Tajani, o sekmadienį turėtų dalyvauti pati.
Ketvirtadienį ir penktadienį Apulijoje vykusiame G-7 aukščiausiojo lygio susitikime JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Kanados ir Italijos vadovai susitarė dėl naujos 50 mlrd. JAV dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai – savo ilgalaikės paramos įrodymo.
G. Meloni šeštadienį sakė, kad prie paskolos prisidės Jungtinės Valstijos, Kanada, Didžioji Britanija ir „tikriausiai“ Japonija, bet ne Europos Sąjungos šalys.
Paskola būtų užtikrinta pelnu iš palūkanų už maždaug 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtą, kurį Vakarų šalys įšaldė po 2022 metų vasarį Kremliaus pradėtos invazijos į Ukrainą.
G-7 vadovai sakė, jog tikisi šiais metais suteikti Ukrainai bent dalį šios paskolos, kad padėtų gynybai, Kyjivo biudžetui ir atstatymui.
Tačiau dar reikia suderinti esmines detales, įskaitant tai, kas suteiktų pinigus ir kaip būtų pasidalyta rizika, jei paskola nebūtų grąžinta.
Jungtinės Valstijos yra sakiusios, kad yra pasirengusios skirti visą 50 mlrd. JAV dolerių sumą, tačiau neketina to daryti, teigdamos, kad tai bus „paskolos sindikatas“, o G-7 lyderiai „pasidalys riziką“.
„Europos valstybės šiuo metu nedalyvauja šioje paskoloje... Europa jau prisideda nustatydama šios paskolos grąžinimo garantijų mechanizmą“, – pareiškė G. Meloni.
17:28 | „Ukrinform“: nuo dienos pradžios Ukrainos fronto linijose įvyko 60 kovinių susidūrimų
Nuo dienos pradžios Ukrainos fronto linijose įvyko 60 kovinių veiksmų, o Pokrovsko sektoriuje vyksta devyni mūšiai.
Pasak „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas birželio 15 d., šeštadienį, 16 val.,
„Nuo dienos pradžios Rusijos ir Ukrainos karo fronto linijose įvyko 60 kovinių susidūrimų. Mūsų gynėjai atremia priešo atakas, laiko gynybos linijas ir griauna Rusijos agresoriaus planus. Okupantai ir toliau daro spaudimą daugiausia Pokrovsko sektoriuje“, – sakoma pranešime.
Generalinio štabo teigimu, agresorius atakų skaičių Charkivo sektoriuje šiandien padidino iki penkių. Kovos tęsiasi Vovchansko srityje. Rusijos kariai pradėjo išpuolius prieš šį sektorių iš Rusijos Belgorodo srities teritorijos.
Kramatorsko sektoriuje bendras priešo bandymų veržtis į priekį skaičius išaugo iki trijų, o aktyvūs karo veiksmai nevyksta.
Pokrovsko sektoriuje Novooleksandrivkos, Kalynovės ir Novoselivka Peršos srityse tęsiasi devyni koviniai susirėmimai. Šiandien priešas 24 kartus bandė padidinti spaudimą šioje vietovėje, padedamas orlaivių, ypač lėktuvais bombarduodamas Novohrodivkos, Oleksandropilio, Mirnės, Želanos, Jevhenivkos, Novoselivka Peršos ir Karlivkos rajonus. Šis sektorius išlieka karščiausias visoje fronto linijoje.
17:16 | Šveicarijos prezidentė: pasaulis turi parengti dirvą Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms
Karas pamažu persikelia už Ukrainos sienų, todėl kuo greičiau pasiekti teisingą taiką Ukrainoje ir grįžti prie tarptautinės teisės yra visų interesas.
Tai, pasak „Ukrinform“ korespondento, Šveicarijos prezidentė Viola Amherd pareiškė prieš prasidedant taikos aukščiausiojo lygio susitikimui.
„Padėtis pasaulyje sudėtinga, karas peržengia Ukrainos ribas“, – sakė V. Amherd, pridurdama, kad Šveicarija pasisako už taiką ir dialogą.
Pasaulio tvarka turėtų būti kuriama ant JT Chartijos pamatų, o Rusijos invazija į Ukrainą ją „giliai pažeidė“, sakė politikė. Ji pažymėjo, kad žmonės okupuotose teritorijose labai kenčia jau beveik dvejus su puse metų, tačiau tarptautinės teisės pažeidimai kenkia ne tik jiems.
„Jei norime įkvėpti taikos procesą, Rusija turi kada nors prie jo prisijungti. Tai aišku visiems. Mes, kaip tarptautinė bendruomenė, galime prisidėti prie to, kad būtų parengta dirva taikos deryboms tarp dviejų kariaujančių pusių. Tam ir esame čia“, – sakė V. Amherd.
Ji priminė, kad taikos konferencijoje dalyvauja 92 šalių ir 8 tarptautinių organizacijų atstovai. Pasak jos, svarbu, kad prie aukščiausiojo lygio susitikimo prisijungtų ne tik Europa, kuriai susitikime yra plačiai atstovaujama, bet ir kiti regionai.
„Tikslas aiškus: norime pradėti teisingos taikos Ukrainoje, grindžiamos tarptautine teise ir JT Chartija, siekimo procesą“, – sakė Šveicarijos prezidentė.
16:29 | Pirmosios sviedinių siuntos pagal Čekijos iniciatyvą jau keliauja į Ukrainą
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky pareiškė, kad pirmosios siuntos, įsigytos pagal Čekijos iniciatyvą padidinti šaudmenų tiekimą Ukrainai, jau atkeliavo ir bus gabenamos toliau. Tai jis sakė interviu Laisvosios Europos radijui.
„Šiais metais galėsime įsigyti ir nuolat tiekti gana daug šaudmenų“, – sakė J. Lipavsky.
Jis nepatikslino, kada bus vykdomi pristatymai, tačiau sakė, kad Čekija įvairiais kanalais „iki šiol perdavė Ukrainai daugiau nei milijoną sviedinių“.
Ministras teigė, kad iš viso iniciatyvoje įsipareigojo dalyvauti 20 šalių, įskaitant penkias šalis, kurios jau skyrė pinigų tik pirkiniams finansuoti. Jis sakė, kad šiuo metu sandoriai baigiami Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Portugalijoje ir Kanadoje – penkiose šalyse, kurios sutiko finansuoti pirkimus.
Paklaustas apie kai kurių šalių finansines problemas, J. Lipavsky sakė, kad tikisi „pereiti nuo pažadų ir pritarimo“ prie sandorių pasirašymo ir finansavimo.
„Žinome, kad Ukrainai reikia daug didelio kalibro amunicijos, ir tai yra... didelė galimybė, – sakė jis. – Taigi tikimės [sudaryti] daugiau sandorių“.
„Ukrinform“ primena, kad Čekija jau kelis mėnesius dirba prie plano įsigyti artilerijos sviedinių iš ES nepriklausančių šalių ir tiekti juos Ukrainai.
14:55 | K. Harris paskelbė apie 1,5 mlrd. dolerių paramą Ukrainai
JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį paskelbė, kad prieš Rusiją kovojančiai Ukrainai bus skirta daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių naujos pagalbos, daugiausia energetikos sektoriui ir humanitarinei pagalbai.
K. Harris, dalyvaujanti dviejų dienų taikos aukščiausiojo lygio susitikime prabangiame Šveicarijos Burgenštoko kalnų kurorte, sakė, kad į šią pagalbą įeina 500 mln. dolerių naujas finansavimas energetinei paramai ir dar 324-ių mln. dolerių, apie kuriuos buvo paskelbta anksčiau, nukreipimas skubiam finansavimui energetikos srityje.
14:02 | Zelenskis: Putinas turi būti sutramdytas visomis įmanomomis priemonėmis
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turi būti sutramdytas visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant Ukrainos stiprinimą, galingas sankcijas ir politinę izoliaciją, nes jo politika yra panaši į Hitlerio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu Italijos televizijai „SkyTG24“, jo ištrauką jis paskelbė savo „Telegram“ kanale steigiamojo Taikos viršūnių susitikimo Šveicarijoje atidarymo išvakarėse.
„Šiandien Putiną reikia padėti į vietą visomis įmanomomis priemonėmis: Ukrainos stiprinimu, galingomis sankcijomis, politine izoliacija“, – sakė V. Zelenskis.
Jis teigė, kad V. Putinas ir toliau eskaluos situaciją, jei jaus, kad turi galią.
„Ne šiaip sau jo raketos kerta NATO valstybių narių erdvę. Yra atvejų Lenkijoje, yra atvejų Rumunijoje, o jūrų erdvė – Rusija šiandien įžengia į svetimus teritorinius vandenis ir pažeidžia svetimą oro erdvę. Visa tai buvo užfiksuota. Tai yra faktas. Tai pirmieji žingsniai, pirmieji bandymai. Jis elgsis kaip Hitleris. Jūs tai pamatysite. Nes [Putinas] turi tokią pačią pasaulėžiūrą“, – sakė V. Zelenskis.
„Suteikite jam bent truputį sėkmės ir jis judės toliau“, – pridūrė jis.
Jis taip pat priminė, kad Rusija per mėnesį panaudoja 3 200-3 500 valdomų aviacinių bombų išskirtinai prieš civilius gyventojus, civilinę infrastruktūrą, „kad žmonės bijotų ir bėgtų iš miestų ir bendruomenių ir kad Rusija galėtų tuos kaimus ir miestus užimti“.
„Ir tai yra pagrindinis tikslas. Visai kaip Hitleris, kiliminis bombardavimas – viskas taip pat, pagal tą pačią instrukciją“, – sakė V. Zelenskis.
13:48 | Scholzas: Putinas bando diktuoti taiką
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį sakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas bando diktuoti sąlygas taikai Ukrainoje, pasiūlydamas sustabdyti Maskvos puolimą, jei Kyjivas iš esmės pasiduotų.
„Mums reikia ne padiktuotos taikos, o teisingos ir nešališkos taikos atsižvelgiant į Ukrainos [teritorinį] vientisumą ir suverenumą“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui ARD Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo Italijoje kuluaruose.
13:46 | Šveicarijoje suimtas Ukrainoje prie rusus kovojęs savanoris
Šveicarijos pilietis Jona Neidhartas, dvejus metus kovojęs Ukrainos pusėje prieš Rusijos okupantus, buvo suimtas Berne, pranešė Laisvosios Europos radijas, remdamasis Šveicarijos naujienų portalu „Blick“.
J. Neidhartas birželio 14 dieną savanoriškai pasidavė Šveicarijos policijai, norėdamas atkreipti dėmesį į Ukrainą per birželio 15 dieną Šveicarijoje prasidėjusį Taikos viršūnių susitikimą.
Pasak J. Neidharto, į viršūnių susitikimą nereikia žiūrėti rimtai, tačiau Ukrainai turėtų būti suteikta galimybė laimėti karą.
„Visi, kurie iš tikrųjų nori padėti Ukrainai, turi sudaryti sąlygas jai kariniu būdu nugalėti rusus. Pirmiausia reikia palaužti rusus, o tik po to derėtis su jais, o ne atvirkščiai“, – sakė jis.
J. Neidhartas kritikavo savo šalies vyriausybę dėl itin ribotos pagalbos Ukrainai.
Pagal Šveicarijos įstatymus jam gresia iki trejų metų kalėjimo už tarnybą svetimoje kariuomenėje.
Prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą, Ciuricho gyventojas įstojo į Tarptautinį Ukrainos gynybos legioną ir dalyvavo kovinėse operacijose Donbase ir Charkivo srityje, taip pat kontrpuolime ir Ukrainos žemių išvadavime.
J. Neidhartas yra vienintelis viešai deklaravęs savo tarnybą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Ukrainos pusėje kovoja dar keliolika šveicarų savanorių.
12:22 | Per Ukrainos apšaudymą Rusijos pasienio mieste žuvo penki žmonės
Per Ukrainos apšaudymą Rusijos pasienio mieste Šebekine žuvo penki žmonės ir keli buvo sužeisti, šeštadienį pranešė Belgorodo srities gubernatorius.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje, Belgorodas patyrė atakų bangas, kurios, pasak Kyjivo, yra kerštas už didelio masto Maskvos puolimą.
„Keturi kūnai buvo ištraukti iš griuvėsių“ pusiau sugriautame name Šebekine, sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, pridurdamas, kad dar viena moteris mirė ligoninėje.
Rusijos gelbėjimo tarnybos paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip naktį kranas ir gelbėtojai naršė sugriauto penkiaaukščio pastato griuvėsius.
Vėlai vakare per apšaudymą buvo sužeisti šeši civiliai, sakė gubernatorius.
Šebekino miestas, kuriame gyvena 40 000 žmonių, yra netoli sienos su Ukrainos šiaurės rytuose esančia Charkivo sritimi, kur Rusija gegužės 10 dieną pradėjo naują didelį sausumos puolimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad jo kariuomenė pradėjo puolimą Charkive, siekdama sukurti buferinę zoną, kuri apsaugotų Rusijos pasienio kaimus, o Ukraina teigė, kad smūgiuoja į Rusijos teritoriją, norėdama apsisaugoti pati.
10:57 | Po Rusijos apšaudymo vienas žmogus žuvo, dar vienas sužeistas
Rusijos kariai smogė 18-ai gyvenviečių Chersono srityje, vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.
Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Praėjusią parą priešo atakas patyrė Novokairiai, Tiahyncai, Dudčanai, Stanislavas, Veletenskė, Kačkarivka, Oleksandrivka, Bilozerka, Beryslavė, Jantarnė, Burhunka, Kizomysas, Olhivka, Lvovė, Tokarivka, Prydniprovskė, Novodmytrivka ir Chersonas.
Rusijos kariuomenė atakavo regiono gyvenviečių rajonus, ypač apgadindama septynis privačius namus. Taip pat nukentėjo automobilių plovykla, garažas, ekskavatorius ir privatus automobilis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per praėjusią parą Rusijos kariuomenė Zaporižios sritį apšaudė daugiau kaip 430 kartų.
10:27 | Rusijos kariuomenė per pastarąją dieną sužeidė šešis Donecko srities gyventojus
Per pastarąją dieną, birželio 14-ąją, Rusijos kariuomenė sužeidė šešis Donecko srities gyventojus.
Apie tai „Telegrame“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Birželio 14 dieną rusai sužeidė šešis Donecko srities gyventojus: keturis Hirnyke, po vieną Zaričnėje ir Pryčiuose“, – rašė srities vadovas.
Administracijos duomenimis, bendras Rusijos kariuomenės aukų skaičius Donecko srityje yra 1 996 žuvusieji ir 5 024 sužeistieji, tačiau šie skaičiai neapima Mariupolio ir Volnovachos.
Kaip pranešama, Donecko regionas šiuo metu yra nuolat apšaudomas Rusijos kariuomenės, priešas beveik kasdien žudo ir žaloja civilius gyventojus, griauna namus, įmones, energetikos, dujų ir įvairius infrastruktūros objektus.
Donecko sritis turi ilgiausią, apie 300 kilometrų, fronto liniją. Vyriausybės kontroliuojamose regiono teritorijose tebėra apie 472 000 žmonių.
Diena anksčiau, birželio 13-ąją, Rusijos kariuomenė sužeidė devynis Donecko srities gyventojus.
09:39 | Lyderiai renkasi į Ukrainos taikos konferenciją, temdomą V. Putino reikalavimų
Pasaulio lyderiai šeštadienį renkasi į pirmąjį Ukrainos taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareikalavus, kad Kyjivas iš esmės pasiduotų, jei nori derybų su Maskva.
Dvi dienas prabangiame Biurgenštoko kurorte vyksiančiame susitikime dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir dar daugiau kaip 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, bet Rusija nebuvo pakviesta.
Šveicarijos teigimu, tikslas yra parengti pradinį pamatą keliui į taiką, galiausiai įtraukiant ir Rusiją, bet V. Putinas penktadienį šią konferenciją pavadino triuku dėmesiui nukreipti.
Jis pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves pajėgas iš keturių savo rytinių bei pietinių regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.
V. Zelenskis V. Putino reikalavimus pasmerkė kaip teritorinį ultimatumą, primenantį nacistinės Vokietijos diktatorių Adolfą Hitlerį. NATO ir JAV taip pat iškart atmetė Maskvos sąlygas.
Po beveik metus trukusios aklavietės Ukraina šį pavasarį buvo priversta pasitraukti iš dešimčių pafrontės kaimų, nes rusų pajėgos turi reikšmingą pranašumą karių skaičiumi ir ištekliais.
Tačiau nuo gegužės vidurio Rusijos žengimas į priekį sulėtėjo, o V. Zelenskis tikisi dar labiau pakreipti įvykių eigą ką tik įvykusiu Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimu ir taikos susitikimais.
Portalas tv3.lt primena, kad G-7 viršūnių susitikime Italijoje, kuriame dalyvavo ir V. Zelenskis, ketvirtadienį buvo sutarta dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai panaudojant pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto.
G-7 lyderiai pažadėjo, kad rems Ukrainą tiek, kiek reikės.
V. Zelenskis sakė, kad naujoji paskola bus skirta ir gynybai, ir atstatymui, o V. Putinas tai pavadino vagyste ir įspėjo, kad už ją bus nubausta.
Be to, ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos vadovas pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo Jungtinės Valstijos įsipareigojo teikti ilgalaikę paramą Ukrainai kare su Rusija. V. Zelenskis tai pavadino tiltu į Ukrainos narystę NATO.
09:35 | Rusijos kariuomenė Ukrainoje per pastarąją parą neteko dar 1 090 karių
Rusijos kariuomenės koviniai nuostoliai Ukrainoje nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų birželio 15 dienos pasiekė 525 150 karių, įskaitant dar 1 090, kurie žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 7 956 priešo tankus (+20 per pastarąją parą), 15 263 šarvuotas kovos mašinas (+29), 13 855 artilerijos sistemas (+37), 1 103 daugkartinio paleidimo raketų įrenginius (+2), 853 oro gynybos sistemas (+4), 359 orlaivius, 326 sraigtasparnius, 11 148 bepiločius orlaivius (+51), 2 293 sparnuotąsias raketas (+7), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 18 911 motorinių transporto priemonių (+57) ir 2 322 specialiosios įrangos vienetus (+12).
Informacija apie priešo nuostolius atnaujinama.
Kaip pranešė „Ukrinform“, per praėjusią parą fronto linijose įvyko 81 kovinis susirėmimas.
09:24 | ES iš principo sutiko pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos įstojimo
Europos Sąjungos šalių narių ambasadoriai penktadienį iš principo sutarė birželio 25-ąją pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl jų stojimo į bloką, paskelbė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Belgija.
„Ambasadoriai iš principo sutarė dėl derybinių gairių Ukrainos ir Moldovos stojimo deryboms. Pirmininkė Belgija pirmąsias tarpvyriausybines konferencijas sušauks birželio 25-ąją“, – sakoma pareiškime.
ES ministrai sprendimui oficialiai turi pritarti per susitikimą birželio 21-ąją. Nyderlanduose parlamentas taip pat turi duoti savo sutikimą.
Kijivas ir Kišiniovas paraiškas dėl narystės ES pateikė netrukus po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.
Virtinė ES šalių narių spaudžia bloką oficialiai pradėti derybas birželio 25-ąją, lyderiams gruodį priėmus politinį sprendimą.
Tačiau Vengrijos – draugiškiausios Rusijai ES valstybės – nepritarimas gali sužlugdyti šias pastangas, kurioms reikia vieningo pritarimo.
Vengrija liepą perims vadovavimą ES Tarybai, todėl nuogąstaujama, kad ji gali stabdyti pažangą.
Nepritarimą gali pareikšti ir naujoji dešiniojo sparno vyriausybė Nyderlanduose.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sveikino penktadienio susitarimą ir socialinės žiniasklaidos platformoje „X“ parašė: „Tesime savo pažadus ir remsime jus visą kelią iki narystės.“
Anksčiau šį mėnesį Europos Komisija paskelbė, kad Ukraina įvykdė reikalavimus, įskaitant pastangas suvaržyti oligarchų galią ir geriau užtikrinti etninių mažumų teises.
Pradėjus derybas Ukrainos tikriausiai lauktų ne vienų metų reformų procesas, kol ji galėtų tapti ES nare.
Moldovos valdžia ne kartą kaltino Kremlių siekiant ją destabilizuoti ir išmušti iš provakarietiško kurso.
Praėjusį mėnesį Kišiniovas pasirašė saugumo ir gynybos paktą su ES.
2023-iųjų gruodį ES taip pat suteikė kandidatės statusą Sakartvelui.
Be to, ES patvirtino derybas dėl stojimo su Bosnija ir yra pradėjusi tokias derybas su Serbija, Juodkalnija, Albanija ir Šiaurės Makedonija.
